Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui R. D. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo pareiškimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą su prašymu nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų E. K. P. ir C. R. P. gyvenamąją vietą kartu su motina J. P. iki kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas; 2) priteisti iš atsakovo R. D. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K. P. ir C. R. P. po 300 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokamomis tėvo R. D. P. iki kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas, vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti paskiriant įstatyminę atstovę motiną J. P..

2. Pareiškėja nurodo, kad ruošiasi reikšti ieškinį atsakovui R. D. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Tačiau iki ieškinio pareiškimo, pareiškėja privalo pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiuo metu ieškinio pateikti pareiškėja negali, kadangi dar nėra baigta mediacijos procedūra.

3. Pareiškėja paaiškino, kad su sutuoktiniu gyvenant (duomenys neskelbtini), maždaug nuo 2020 m. prasidėjo nesutarimai dėl to, kad atsakovas nesaikingai vartodavo alkoholį. Apsvaigęs nuo alkoholio atsakovas tapdavo agresyvus. (duomenys neskelbtini) ne kartą pareiškėja kreipėsi į policiją dėl atsakovo iškeltų konfliktų bendruose namuose, kuriuos matydavo ir nepilnamečiai vaikai. Pareiškėja kartu su ieškiniu teismui pateiks dokumentus, patvirtinančius policijos iškvietimus bei vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas agresyvus atsakovas. Kartu su šiuo prašymu ieškovė neturi galimybės pateikti minėtų įrodymų, kadangi policijos dokumentus turi gauti iš Jungtinės Karalystės bei juos kartu su vaizdo įrašais teismui privalės išversti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Be kita ko, atsakovas sirgo/serga depresija bei jį ištikdavo/ištinka panikos atakos. Taigi, atsakovo priklausomybė alkoholiui, turimos kitos sveikatos problemos lėmė tai, kad su atsakovu tapo sunku bendrauti, o dažnai ir pavojinga būti greta. Pareiškėjos nuomone, atsakovas negali tinkamai pasirūpinti savo finansine bei fizine ir emocine būsena, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su tokiu tėvu. Pareiškėjos ir atsakovo santykiai ėmė blogėti jau nuo 2020 metų, o skyrium sutuoktiniai pradėjo gyventi nuo 2023 m. liepos mėn., kai atsakovas savo vienašališku sprendimu nusprendė persikraustyti atgal į (duomenys neskelbtini). Santuokiniai ryšiai nutraukti ir santuoka faktiškai iširusi. Atsakovui ir pareiškėjai nusprendus santuoką nutraukti, visų pirma, buvo bandoma santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taikios derybos vyko iki 2023 m. gruodžio mėn., tačiau jos nebuvo rezultatyvios. Laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 5 d. atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą aplankyti nepilnamečių vaikų. Po to atsakovas grįžo į (duomenys neskelbtini).

4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atmetė visus pareiškėjos pasiūlymus ginčą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius klausimus spręsti taikiai, be kita ko, ne kartą atsakovas ją kaltino nepilnamečių vaikų pagrobimu, taip pat, kad prieš ją bus pradėtas teisinis procesas dėl vaikų pagrobimo, yra pagrįsto pagrindo manyti, kad atsakovas gali imtis neracionalių veiksmų – be pagrįsto pagrindo pradėti teisinį procesą dėl vaikų pagrobimo arba pats nepilnamečius vaikus pagrobti juos išveždamas iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę be pareiškėjos sutikimo.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo netenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo (ieškovo) interesams, sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

6. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010; ir kt.).

7. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėja, teikdama prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalėjo prašyme teismui nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad nepareiškė ieškinio, kadangi sprendžiant šeimos ginčus yra taikoma privaloma mediacija, pažymėjo, kad 2024 m. vasario 13 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu dėl privalomos mediacijos vykdymo. Taigi, pareiškėja iš esmės nurodo, kad ieškinio pateikti negalėjo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatyto įpareigojimo (t. y. dėl privalomosios mediacijos prieš kreipiantis į teismą su tokio pobūdžio ieškiniu). Pareiškėja pateikė įrodymą, kad jos siųstas el. laiškas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gautas 2024 m. vasario 13 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė teismui konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankama. Pažymėtina, kad ši aplinkybė, jog šalys dalyvauja (dalyvaus) privalomosios mediacijos procese, kurią pareiškėja nurodo kaip priežastį, kliudančią pareikšti ieškinį, kol nepasibaigė mediacijos procesas, kartu reiškia ir tai, kad šalys derina (gali derinti atsižvelgiant į privalomosios mediacijos tikslus) pozicijas dėl šalių ginčo, taigi išlieka taikaus susitarimo galimybė ir nors pareiškėja nurodo, kad bandė iki 2023 m. gruodžio mėnesio derinti skyrybų procesą bendru sutarimu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (susirašinėjimo tarp šalių ir pan.) nepateikė. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti suardytas mediacijos procesas, atsirasti prielaidos tarp pareiškėjos ir atsakovo kilti dar didesnei priešpriešai. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti ginčo šalis bei siūlyti taikaus ginčo sprendimo būdus, teismas prieina prie išvados, jog pareiškėjos nurodyta priežastis, dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. y. privalomoji mediacija šeimos byloje), nelaikoma pakankama.

8. Pažymėtina, kad apygardos teismų praktikoje taip pat pripažinta, jog Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikomas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020).

9. Pabrėžtina ir tai, kad vertinant pareiškėjos įrodinėjamą konkretų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo būtinumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą kaip realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgia ir į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tokios prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kaip nagrinėjamojoje byloje (laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas), turi būti pagrįstos konkrečiomis grėsmėmis, taip pat jeigu faktinės aplinkybės gana painios (neaiškios), bet kokios laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos, nes vėliau (ateityje) tai gali turėti įtakos, padaryti net didesnės žalos.

10. Pareiškėja nurodė, kad dėl įtemptų ir besitęsiančių konfliktiškų santykių, grasinimų ir kylančios grėsmės, jog atsakovas dukras išsiveš į (duomenys neskelbtini), būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Tačiau pareiškėja nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, kad yra vykdoma privalomoji mediacija ir šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, savaime nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog yra pagrindas iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Abiejų tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams yra lygiavertė ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu (jeigu šalims nepavyks išspręsti ginčo taikiai) teismas turi galimybę visapusiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes ir įvertinti grėsmės šalių nepilnamečių vaikų interesams realumą, tačiau šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teismui pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iki ieškinio padavimo. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nurodė, jog skyrium sutuoktiniai pradėjo gyventi dar 2023 m. liepos mėn., kai atsakovas savo vienašališku sprendimu nusprendė persikraustyti atgal į (duomenys neskelbtini), o iki 2023 m. gruodžio mėn. ji bandė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl tai papildomai patvirtina, jog pakankamų priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja nenurodė.

11. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, vertina, kad pareiškėja neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo pateiktas ieškinys, nesulaukta privalomosios mediacijos pabaigos, o buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Teismui nėra pateikta duomenų, kad šiuo atveju ginčo šalių nepilnamečių vaikų interesai būtų pažeisti, jeigu nebūtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmiausia turi būti išnaudotos šalių (vaikų tėvų) galimybės išspręsti ginčą taikiai mediacijos būdu, o prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės gali suardyti šiuo metu vykstantį šalių mediacijos procesą šeimos ginče.

12. Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra pakankamai faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, dėl to prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 – 145 straipsniais, 147 straipsniu, 290–290 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjos atstovui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė