- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-23-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46776-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- I. K.
- Nukentėjusysis
- V. R., J. S.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės,
sekretoriaujant Agnei Strunkytei, Linai Butkuvienei, Aistei Bareikei (skelbiant nuosprendį),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
V. R. ir J. S. civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. I. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. rugsėjo 24 d., laikotarpyje nuo 22:00 val. iki 00:00 val. būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė J. S. priklausantį turtą - sidabrinę grandinėlę su kryželiu, kurios vertė 30 eurų, grąžtą „Makita“ su volframo karbido galu, kurio vertė 120 eurų, pjovimo diską 5604R „Makita“, kurio vertė 120 eurų, akumuliatorinį gręžtuvą „Makita“, kurio vertė 100 eurų, šešis vienetus mobiliojo ryšio telefonų „Samsung“ ir „Nokia“, kurių bendra vertė 20 eurų; V. R. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“ su SIM kortele, kurio vertė 80 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iš namo kiemo pagrobė V. R. priklausantį automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. gamybos, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 eurų, ir kuriame buvo keturi vienetai ratų R16x185x65, kurių bendra vertė 150 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. S. bendrą 390 eurų žalą, o nukentėjusiajam V. R. bendrą 1730 eurų žalą.
2. Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. 00:00 val. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. 16:10 val., (duomenys neskelbtini), atviroje teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu padegė automobilį VW „Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. gamybos, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 eurų, ir tokiu būdu sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Pripažinti I. K. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Civilinių ieškovų V. R. bei J. S. civilinius ieškinius tenkinti.
4. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-303/2017), aptaria įrodymų vertinimo išsamumo ir nešališkumo reikalavimus, teismo vidinio įsitikinimo turinį (remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-303/2017, 2K-80-942/2015, 2K-414/2014), įrodymų patikimumą (remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-329-719/2018).
5. Apeliantas teigia, kad teismas išvadas apie išteisintojo nekaltumą padarė neįvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumos bei nustatytų bylos aplinkybių. I. K. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, patvirtina pranešimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. 1. 5-6); vyresniosios tyrėjos G. K. 2018 m. rugsėjo 27 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. 1. 33); Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. rugsėjo 27 d. aktas Nr. 53-1935 dėl kilusio gaisro (1 t., b. 1. 34); Automobilio kėbulo apžiūros protokolas (1 t., b. 1. 21-31); Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto V. D. 2018 m. spalio 10 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. 1. 35-36); tai, kad tą pačią dieną, kai buvo surastas sudegęs „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. automobilio radimo vietoje surašė protokolą – pareiškimą ir jame nurodytos aplinkybės (1 t., b. 1. 18-19); nukentėjusiojo V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo, 2018 m. rugsėjo 27 d. liudytojo apklausos, metu (1 t., b. 1. 38-39); nukentėjusiojo V. R. parodymai, duoti 2018 m. spalio 18 d. papildomos liudytojo apklausos metu (1 t., b. 1. 43-44); nukentėjusiojo V. R. parodymai, duoti 2018 m. gruodžio 19 d. papildomos liudytojo apklausos metu (1 t., b. 1. 47-48); tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes; nukentėjusiosios J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. 1. 50-52); tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes; liudytojo M. L. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. 1. 77); liudytojo S. (S.) R. parodymai, atsakant į teisėjo klausimus, 2019 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje apklausiant liudytoja ikiteisminį tyrimą atlikusią pareigūnę A. M. (3 t., b. 1. 28), tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 19 d. apklausiamas (nedalyvaujant vertėjui) liudytojas S. R. buvo nurodęs analogiškas aplinkybes iki to momento, kol nukentėjusysis V. R. išėjo susipykęs su nukentėjusiąja J. S. (1 t., b. 1. 70-72); tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 19 d. apklausiamas (dalyvaujant vertėjui) liudytojas S. S. nurodė analogiškas aplinkybes iki to momento, kol nukentėjusysis V. R. išėjo susipykęs su nukentėjusiąja J. S. (1 t., b. 1. 74-75); teisiamojo posėdžio metu liudytojos, atlikusios ikiteisminį tyrimą, A. M. duoti parodymai; teisiamojo posėdžio metu liudytojo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, R. K. duoti parodymai; teisiamojo posėdžio metu liudytojo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, A. P. duoti parodymai; teisiamojo posėdžio metu liudytojo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, J. L. duoti parodymai; 2018 m. spalio 30 d. kratos protokolas (1 t., b. 1. 80-81, 82-89, 90-94); 2018 m. spalio 31d. I. K. asmens kratos protokolas (2 t., b. 1. 58-59); 2018 m. spalio 30 d. S. R. asmens kratos protokolas (1 t., b. 1. 135-139).
6. Teismas nurodė, kad I. K. įtariamuoju 2018 m. spalio 31 d. buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, kurio gynybos interesai visiškai skyrėsi nuo kitų įtariamųjų statusą turėjusių asmenų, kurių vienas - S. S. turėjo gynėją, todėl I. K. turėjo būti užtikrintas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir šiuo pagrindu nuosprendžio 31-33 pastraipose esančius duomenis nelaikė įrodymais, spręsdamas, kad jie gauti pažeidus baudžiamojo proceso imperatyvias nuostatas, susijusias su asmens teise į gynybą ir teise duoti parodymus jam suprantama kalba. Su šiais argumentais nesutinka, atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas įtariamųjų S. R. ir S. S. atžvilgiu buvo nutrauktas 2018 m. gruodžio 19 d. prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b. l. 106-112). Tiek S. R., tiek ir S. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo iš esmės analogiški. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad S. R. nemoka valstybinės lietuvių kalbos, nes bylos duomenys patvirtinta, kad S. R. puikiai moka ir supranta lietuvių kalbą. S. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad lietuviškai supranta, baigė lietuvių mokyklą, tai patvirtina ikiteisminį tyrimą atlikusios A. M. parodymai, ikiteisminio tyrimo pareigūno A. P. parodymai, ikiteisminio tyrimo pareigūno J. L. parodymai.
7. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. nurodė, kad jam gynėjas nereikalingas (2 t., b. 1. 55) ir įteikus pranešimą apie įtarimą 2018 m. spalio 31 d., jis buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui. Gynėjo dalyvavimas apklausiant I. K. nebuvo būtinas. Karomoji priemonė - suėmimas - I. K. buvo skirta 2018 m spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Be to, kaltinimas nebuvo grindžiamas I. K. parodymais, nes jis neigė dalyvavęs padarant nusikalstamas veikas. Tai, kad kaltinamasis neigė dalyvavęs padarant nusikalstamą veiką, o S. R. ir S. S. tyrimo metu teigė priešingai, apsunkina įrodymų tyrimą, tačiau jo nepadaro neįmanomo.
8. Vertinant teisme duotus kaltinamojo bei asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymus, konstatuotina, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, duoti akivaizdžiai suvokiant savo veiksmų teisines pasekmes, siekiant suklaidinti teismą bei tuo siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės tiek savo, tiek kartu veikusių asmenų naudai.
9. Prokuroro teigimu, parodymų analizė, jų ryšys su byloje esančia medžiaga, I. K. objektyvūs veiksmai, t. y. nustatytas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas patvirtina, kad I. K. veikė tyčia. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltės nepripažino, tačiau vertinant jo parodymų tikrumą bei poziciją proceso metu, pažymėtina, jog teisme duoti kaltinamojo parodymai buvo neišsamūs, deklaratyvūs. I. K. yra teistas 10 kartų už analogiškus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, baustas administracine tvarka, nedirba, nevedęs. Šios aplinkybės patvirtina asmens polinkį nusikalsti, daryti nusikaltimus nuosavybei. Įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, selektyviai ir teikdamas pirmenybę kaltinamojo gynybinei pozicijai ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį I. K. atžvilgiu.
10. Aukščiau išvardintų įrodymų visuma pagrindžia I. K. kaltę padarius inkriminuojamas veikas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P- 89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apibendrinant aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių motyvų visetą - S. R., S. S., nukentėjusiųjų apklausų metu duotus parodymus, M. L., ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymus, bei įvertinus, kad I. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo duoti parodymai turėtų būti laikomi kaltinamojo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kiti byloje surinkti įrodymai paneigia jo teismo metu išsakytus teiginius.
11. Pagal susiformavusią teismų praktiką, abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-677/2016). Pats savaime atskirų byloje surinktų įrodymų prieštaravimas neleidžia daryti išvados, kad byloje kilo abejonių dėl bylos aplinkybių ir jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, nes, įvertinus atskirus įrodymus, palyginus duomenis, gautus iš vienų šaltinių su iš kitų šaltinių gautais duomenimis, taip pat atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visetą, šie prieštaravimai tarp įrodymų gali būti pašalinti. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šioje byloje išnagrinėjus surinktus atskirus įrodymus ir atsižvelgus į įrodymų visetą, buvo galima padaryti patikimas išvadas apie faktines veikos padarymo aplinkybes, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nemotyvavo, kokių prieštaravimų negalima pašalinti ir nenurodė, kokie byloje kilę prieštaravimai yra aiškinami I. K. naudai. Vien deklaratyvus nekaltumo prezumpcijos principo nurodymas nuosprendyje negali būti teisiniu pagrindu išteisinti asmenį.
12. Nepagrįsta teismo padaryta išvada, jog neįrodyta, kad I. K. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, nes teismo nuosprendyje pateiktas surinktų įrodymų vertinimas yra neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nors to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Išsamus ir pagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, be kita ko, reiškia, kad bet kuri išvada byloje gali būti grindžiama tik visų įrodymų visuma, kiekvieną jų analizuojant ne atskirai, bet visus kartu ir vadovaujantis įstatymu. Tuo tarpu teismas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, jas interpretavo neteisingai, todėl padarė klaidingas išvadas, kurios neatitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumos, kurios aiškiai parodo, kad I. K. dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas ir yra kaltas dėl šių veikų padarymo.
Šalies argumentai
13. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis I. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir I. K. išteisinimu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.
15. Išteisindamas I. K., teismas nuosprendyje motyvavo tuo, jog įvykio analizė ir bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad I. K. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Prokuroras apeliaciniu skundais nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino. Teisėjų kolegija sutinka su šiais teiginiais ir konstatuoja, kad šių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas I. K. išteisinimas, išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikintinas ir I. K. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
16. Apylinkės teismas, nepripažindamas įrodymu ikiteisminio tyrimo metu liudytojo S. S. duotų parodymų nurodė, kad, jog S. S. buvo apklaustas 2018 m. gruodžio 19 d. 11:41 val. – 12:00 val., tačiau tuo laiku dar nebuvo priimtas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įtariamųjų S. R. ir S. S. atžvilgiu, kuris priimtas tik 2018 m. gruodžio 19 d., 12:56:03 val., t. y. beveik po valandos ir tokiu būdu buvo pažeistos dar įtariamojo statusą turėjusio S. S. teisės, nes jis buvo apklausiamas liudytoju apie galimai ir savo padarytą nusikalstamą veiką, kai tuo metu jo procesinė padėtis baudžiamajame procese buvo kaip įtariamojo. Sutiktina, jog iš byloje esančio liudytojo S. S. 2018 m. gruodžio 19 d. apklausos protokolo (1 t, b. l. 74-75) matyti, jog jo apklausa vyko 11:41 val. – 12:00 val., tačiau teisėjų kolegija nesutinka, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46776-18 S. R. ir S. S. atžvilgiu yra priimtas 2018 m. gruodžio 19 d., 12:56:03 val. Šio nutarimo įžanginėje dalyje yra nurodyta jo priėmimo data - 2018 m. gruodžio 19 d., detaliuose duomenyse nurodyta dokumento registracijos data ir numeris - 2018 m. gruodžio 19 d. Nr. IBPS-V-2575164, o laikas, t. y. 12:56:03 val. yra registravimo Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje laikas, kas nereiškia, jog nutarimas buvo priimtas šiuo laiku. Šis nutarimas tiek S. S., tiek S. R. buvo išsiųstas 2018 m. gruodžio 19 d. Iš liudytojo S. S. 2018 m. gruodžio 19 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo (1 t., b. l. 73) ir 2018 m. gruodžio 19 d. apklausos protokolo matyti, jog jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, taip pat, kaip nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrintas vertėjo dalyvavimas, protokolai išversti ir pasirašyti S. S..
17. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad S. R. nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Tiek S. R. 2018 m. spalio 30 d. įtariamojo, tiek 2018 m. gruodžio 19 d. apklausos protokoluose (1 t., b. l. 70-72, 125-127) yra nurodyta, jog jis moka lietuvių kalbą ir pageidauja parodymus duoti lietuvių kalba, jam išaiškinta teisė duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba, apklausų protokoluose yra S. R. įrašai, jog jis protokolą perskaitė, jis surašytas teisingai, pastabų S. R. neteikė ir parodymus patvirtino savo parašu. Tai, jog S. R. gerai supranta ir kalba lietuvių kalba, patvirtino ir teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai A. M., R. K., J. L.. Tyrėja A. M., apklaususi S. R., parodė, kad jai nekilo abejonių dėl to, kad S. R. nesupranta lietuviškai. Prieš apklausą paklausė ar jis supranta lietuviškai, gali skaityti, supranta ją. Jis pasakė, kad supranta, baigė lietuvių mokyklą. Ji visuomet prieš apklausą paklausia, ar asmuo supranta lietuviškai, jis puikiai kalbėjo lietuviškai (3 t., b. l. 27). Policijos pareigūnas R. K., sulaikęs S. R., parodė, kad su S. R. jie kalbėjo ir rusų, ir lietuvių kalba. Jis sakė, kad baigė lietuvių mokyklą ir jam nėra problemų kalbėti lietuviškai (3 t., b. l. 28-29). Policijos pareigūnas J. L. parodė, kad su S. R. kalbėjo lietuviškai ir rusiškai. Jis suprato ir puikiai kalbėjo lietuviškai (3 t., b. l. 29). Be to, teisme apklausiamas S. R. patvirtino, kad liudytojo apklausos protokolą pasirašė jis. Teigė, jog baigė rusų mokyklą, nurodydamas, kad ten yra rusų, lietuvių, lenkų mokyklos, tačiau net neprisiminė, koks buvo mokyklos pavadinimas. Parodė, kad, nors jam sudėtinga, bet gali rašyti lietuviškai, nors ne viską supranta, bet skaityti moka. Jis neprisimena, ar sakė tyrėjai, kad nesupranta, bet pažymėjo, jog būtų klausęs tyrėjos, jei nesuprastų (3 t., b. l. 28).
18. Pagal teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi, teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus, pagal BPK 20 str. 5 d. nustatytas taisykles (kasacinės nutartys Nr. 2K-192/2008, Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-200/2009 ir kt.). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus bei teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013 ir kt.).
19. Tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 17-18 val. atėjo pas nukentėjusiąją J. S. į namus, buvo iki 24 val., vartojo alkoholį. Vėliau nukentėjusioji pradėjo ant visų siundyti šunį, išvarė iš namų. Visi kartu, t .y. jis, S. S., S. R. ir V. R. išėjo namo. Jis nuėjo į savo namus, V. R., kurį vedė R., palydėjo iki aikštelės ir išsiskirstė. S. R. reikia eiti į šoną, o S. S. į kitą miestelį. S. R. su V. R. buvo pakeliui, o S. S. su juo reikėjo eiti į kitą pusę. Jie išsiskyrė. S. iki namų 1 kilometras, jam 700-800 metrų. Nuo aikštelės ėjo dviese su S. S. iki jo namų. Jis grįžo namo, o S. S. ėjo toliau link savo namų. Niekur daugiau nebuvo išėjęs. Apie 00:30-1:00 val. jo draugė buvo atvažiavusi ir jį išvežė pas save į (duomenys neskelbtini). Jis pas ją buvo visą savaitę. Kol buvo pas draugę, nežinojo kas įvyko. Tuo metu pas jį buvo 2 telefonai, 3 kortelės, juos nešiojo su savimi. Kai išvažiavo į Vilnių, vieną telefoną paliko namie. S. R. ir S. S. intensyviai skambinėdavo jam. Jis neatsiliepdavo, panelė ir jos draugė atsiliepdavo ir sakė, kad jo nėra šalia. Jis nenorėjo su jais bendrauti, nes jų tikslas tik „prisigerti“, o jis alkoholį vartoja ribotai, be to, visi įtarimai ir kaltinimai jam. 2018 m. rugsėjo 26 d. ar 27 dieną S. S. atėjo į jo namus ir jam pasakė eiti pas J. S. pakalbėti. Jis atsakė, kad jam nėra apie ką kalbėti. Vieną kartą susitiko su S. R., jis sakė, kad J. S. neturi jokių pretenzijų ir pradeda reikšti kaltinimą dėl telefono vagystės, S. S. skambino draugei iš to telefono tą pačią dieną. S. S. sakė, kad S. R. nueina pas J. S. ir V. R. su buteliu degtinės ir pradeda šnekėti, kad jis pavogė automobilį. Automobilio neėmė, daiktų nevogė (t. 2, b.l. 148-152).
21. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi teisme duotais kaltinamojo I. K., bei liudytojų S. R. ir S. S. parodymais. Tiek S. S., tiek S. R. iš esmės vienodai nurodė aplinkybes iki to momento, kai nukentėjusysis V. R. susipykęs su nukentėjusiąja J. S., išėjo t. y., jog J. S. namuose ji, jos sugyventinis V. R., S. S., S. R. ir I. K. vartojo alkoholį kelias valandas, po ko, supykęs ant J. S., V. R. išėjo. Tuomet, priešingai, nei apklausiami liudytojais ikiteisminiame tyrime, S. S. ir S. R. parodė, kad jie taip pat pėsčiomis visi išėjo namo, anksčiau I. K. apkalbėjo, nes taip sakyti liepė policijos pareigūnai. Taigi, tokie teisminio nagrinėjimo metu duoti S. S. ir S. R. parodymai, o taip pat I. K. parodymai iš esmės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu S. S. ir S. R. duotiems parodymams, kurie patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus.
22. S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kai atėjo pas nukentėjusiąją J. S., visi matė kieme prie jos namų stovėjusius du automobilius. Vienas buvo L., juodas džipas, o antras – V. R. VW „Sharan“. Išėjus V. R., nusprendė su S. R. išeiti iš kambario į lauką ir palikti I. K. su L., nes jie tarpusavyje kalbėjo. Nenorėjo jiems trukdyti. Jis su S. R. nuėjo į L. džipą ir ten gėrė alų. Džipe sėdėjo apie 15 minučių, tada iš namo į lauką išėjo I. K., su savimi rankose turėjo kažkokią dėžę, kažkokius įrankius, tačiau ką tiksliai, jis negali pasakyti, nes nematė, buvo tamsu. Suprato, kad I. K. pavogė minėtus įrankius iš L. namų, tačiau jis buvo stipriai girtas ir jam tai nerūpėjo, jis pats nieko nevogė. Įrankius I. K. įdėjo į automobilį VW „Sharan“ ir pasiūlė pasivažinėti su minėtu automobiliu. Jis ir S. R. sutiko, nes tiesiog norėjo grįžti namo. Už automobilio vairo sėdo I. K., jis iš kažkur gavo automobilio užvedimo raktą, tačiau iš kur, nežino. Visi trys buvo girti. Iš L. namų išvažiavo apie 23:00-00:00 val. Jis atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, o S. R. ant priekinės keleivio sėdynės. Nuo L. namų pavažiavo apie 1 kilometrą, gal šiek tiek daugiau, tačiau I. K. nesuvaldė automobilio ir automobilis įvažiavo į griovį, tačiau kur tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus, aplink tą vietą buvo laukai. Jie išlipo iš automobilio ir, jį palikę griovyje, išėjo namo. Jis jokių daiktų iš automobilio neėmė, ar paėmė S. R. ir I. K., jis nematė, nes buvo tamsu. Jis iš karto nuėjo namo. Kitos dienos rytą susitiko su I. K. ir jis jam pats pasakė, kad padegė minėtą automobilį VW „Sharan“, tačiau dėl kokių priežasčių padegė, nesakė. Automobilį jis turėjo padegti naktį kažkuriuo metu, tačiau kada padegė, taip pat nesakė. Jokių dokumentų iš automobilio jis nematė. Taip pat nematė, ar I. K. paėmė kokius nors daiktus iš automobilio ir kur juos padėjo. Pats jokių daiktų neėmė. Automobilį paimti sugalvojo I. K. (1 t., b. l. 74-75, 125-127).
23. Liudytojas S. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai atėjo, visi trys matė, kad kieme stovi du automobiliai – juodos spalvos L. ir V. R. mėlynos spalvos VW „Sharan“. Išėjus V. R., L. nemiegojo, o I. K., matyt, norėjo pabūti su ja vienas, todėl jų paprašė (S. R. ir S. S.), kad jie išeitų iš kambario. Pasiėmę alaus, jie nuėjo į L. džipą ir nematė, kas vyko kambaryje. Džipe jis su S. S. sėdėjo daugiau negu valandą laiko, gėrė alų, kalbėjo. Kai V. R. išėjo, buvo apie 22:00-23:00 val., jau buvo tamsu. Jam ir S. S. sėdint džipe, iš namo į lauką atėjo I. K., buvo apie vidurnaktis, tačiau kiek tiksliai valandų, neatsimena. Jis buvo apsirengęs kažkokią moterišką striukę, ne savo, ne su ta striuke atėjo, matyt, apsirengė L. striukę. Tuo metu jis nematė, kad jis būtų išsinešęs kokių nors daiktų. Jis su S. S. išlipo iš džipo ir stovėjo lauke, o I. K. grįžo atgal į namą ir netrukus išėjo iš namo su kažkokiu įrankių dėklu, elektriniu grąžtu, tačiau kokiais tiksliai, jis negali pasakyti, nes nematė, buvo tamsu, tačiau jis rankose turėjo kažkokius įrankius ir jis iš karto suprato, kad I. K. šiuos įrankius pavogė iš L. namo. Daugiau jokių daiktų nematė, tačiau I. K. juos galėjo įsidėti į kišenes. Visus rankose turėtus daiktus, kuriuos atsinešė iš namo, I. K. sudėjo į automobilį VW „Sharan“, atrodo, ant galinės sėdynės. Jis su S. S. prašė I. K. grąžinti minėtus daiktus, nes tai yra ne jo daiktai, tačiau I. K. jų neklausė. I. K. atsisėdo už automobilio VW „Sharan“ vairo, ir jis suprato, kad jis ruošiasi važiuoti. I. K. turėjo automobilio užvedimo raktą, tačiau iš kur jį gavo, jis nežino. Kiek žino, V. R. ir L. (J. S.) automobilio raktą visuomet laikydavo namuose, tikriausiai I. K. jį rado. Jis atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o S. S. ant galinės. Jis norėjo, kad I. K. tiesiog parvežtų jį namo, jis pažadėjo pasivažinėti ir automobilį grąžinti. Jie išvažiavo minėtu automobiliu iš kiemo. Automobiliu nuo L. namų pavažiavo apie kelis kilometrus, I. K. buvo girtas ir nesuvaldė automobilio, įvažiavo į griovį, į priešingą kelio pusę, automobilis užgeso. Jie visi trys išlipo iš automobilio ir susipyko, jis su S. S. pradėjo rėkti ant I. K., ką jis padarė. Jau buvo tamsu, todėl jis nematė, ar I. K. pasiėmė iš automobilio įrankius, kuriuos pavogė iš L. namo. Jis su S. S. iš karto nuėjo namo, I. K. ėjo jiems iš paskos, todėl jis nematė, I. K. pasiėmė iš automobilio įrankius ar ne, bet turėjo pasiimti. Namo jis parėjo naktį, galėjo būti apie 1.00-2.00 val., iš karto nuėjo miegoti. Po kelių dienų, tačiau kada tiksliai, nepamena, jis susitiko su L. ir V. R. ir jie pasakė, kad buvo apvogtas jų namas, pavogtas automobilis ir sudegintas. Jie pasakė, kad daiktus ir automobilį pavogė I. K., tačiau kas padegė automobilį, jis nematė. Po kurio laiko jis sutiko I. K. ir jo paklausė, ar jis padegė V. R. automobilį, I. K. pasakė, kad ne jis ir nusišypsojo, jis suprato, kad jis meluoja ir kad tai jis padegė automobilį. I. K. su savimi turėjo kažkokį ar tai dėklą, ar tai nedidelę rankinę, tačiau jos tiksliai negali apibūdinti. Jis suprato, kad joje buvo V. R. kažkokie dokumentai, nes V. R. buvo jam sakęs, kad buvo pavogti ir kažkokie dokumentai. I. K. paprašė jo, kad juos atiduotų V. R., tačiau persigalvojo ir juos išmetė. Nei jis, nei S. S. jokių daiktų nevogė, kažkokius įrankius ir automobilį „VW Sharan“ pavogė I. K., jis su S. S. tik norėjo, kad juos parvežtų namo. I. K. žadėjo grąžinti automobilį, tačiau taip ir negrąžino. Jis mano, kad automobilį padegė I. K., daugiau niekas kitas negalėjo to padaryti. Jis šiuo metu neprisimena, kad būtų kam nors skambinęs ir siūlęs įsigyti įrankius, kuriuos I. K. pavogė iš L. namų, tačiau gali taip būti, galėjo skambinti būdamas girtas, tačiau neprisimena. Gali būti, kad skambino savo pažįstamam M. L., nes jis užsiima statybomis, tačiau jis to neatsimena. Jeigu skambino, tai I. K. prašymu, nes pats jis tikrai nebūtų sugalvojęs, nes įrankiai buvo ne pas jį ir ne jis juos pavogė (1 t., b. l. 70-72, 151-152).
24. Minėti liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu patvirtina nukentėjusiųjų V. R. ir J. S. parodymus apie įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad buvo pas J., pas juos atėjo S. R., S. S. ir I. K.. Kartu vartojo alkoholį. Jis susipyko su J. ir išėjo namo, iki jo namų 500 metrų. Tai buvo apie 22-23 val. Automobiliu nevažiavo, išėjo namo pėsčiomis. Šiek tiek pagulėjo namuose, bet pasidarė neramu ir nusprendė grįžti atgal. Kai grįžo, vartai buvo atidaryti, automobilio nebuvo. Jam išeinant, vartai buvo uždaryti. Nebuvo automobilio „Sharan“, buvo tik J. automobilis „Citroen“. Nuėjęs į miegamąjį, pamatė, kad J. miega. Nuėjo pas kaimyną, paskambino policijai, pranešė, kad pavogtas automobilis. Pastebėjo, kad spintoje, tame kambaryje, kur vartojo alkoholį, nėra raktų, dokumentų. Jie buvo uždaryti. Ryte pastebėjo, kad nėra J. drabužių. Jo ir J. striukes rado J. automobilyje. Taip pat pastebėjo, kad miegamajame nėra J. elektrinių instrumentų. Jie buvo sudėti prie sienos. Paskutinį kartą juos matė prieš dieną. Vėliau policija jiems paskambino, pranešė, kad automobilį surado sudegintą, reikia važiuoti jį atpažinti. Atpažino, nes prie automobilio buvo jo daiktai, buvo išimta galinė sėdynė, ant kurios buvo įbrėžimai. Ratlankiai buvo bagažinėje. Tas, kas pavogė automobilį, išėmė akumuliatorių. Kai išimi akumuliatorių, neatsidaro galinės durys. Tam, kad išimti ratlankius, buvo išimta sėdynė. Prie automobilio gulėjo dvi jo meškerės. Policija patikrino kėbulo numerį, jis atitiko. Automobilis rastas už 4-5 kilometrų nuo J. namų. Žino kelią iki tos vietos. Važiuojant iš J. reikia pravažiuoti visus sodus, (duomenys neskelbtini), toliau veda kelias iki stoties. S. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Važiuojant link tos vietos, visų namai būtų pakeliui. Kai išėjo, Samsung telefonas buvo likęs pas J., grįžus, jo nebebuvo. Telefoną rado po savaitės. Išvažiuojant iš kiemo šalia yra miškas, telefonas gulėjo miške krūmynuose. Grąžino dingusią piniginę. Piniginėje nebuvo elektroninio autobuso bilieto, gintarinio pakabuko. Su I. K. nekalbėjo, jam neskambino. J. jam nieko nesakė. Kalbėjo su S. S. praėjus savaitei po vagystės. Sutiko jį, paklausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad nieko nežino, kad jis išėjo ir visi išėjo jam iš paskos. S. S. užeidavo pas juos, tačiau niekas nedingdavo. Kai atvyko I. K. – dingo automobilis (t. 3, b. l. 48-50).
Žemesnės instancijos teismas
25. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad viskas vyko 2018 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini), name, vakare, kai atėjo S. R., S. S. ir I. K.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus namo centriniame kambaryje. Ji su V. (V. R.) susipyko ir jis išėjo pėsčiomis namo. Liko du automobiliai ir svečiai S. R., S. S. ir I. K., kurie toliau vartojo alkoholį. Ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl 22 valandą nuėjo miegoti. Kambaryje nieko nebuvo. Jai atrodo, kad kai ji nuėjo miegoti jie liko centriniame kambaryje, o vėliau nuėjo į automobilį. Nematė, kada išėjo. Pati nematė, kad jie vartojo alkoholį automobilyje, bet kitą dieną iš ryto savo automobilio priekyje keleivio pusėje pamatė plastikinius „Utenos“ alaus butelius, iškart suprato, kad kažkas iš jų gėrė automobilyje. Automobilis buvo neužrakintas. Jos automobilyje nebuvo akumuliatoriaus. Atsikėlė, kai ją pažadino V., kuris po vidurnakčio grįžęs pamatė, kad nėra jo automobilio. Kieme pamatė, kad vartai buvo atidaryti, automobilio nebuvo. Iškvietė policiją. Iki tol ji nepastebėjo, kad nėra automobilio. Vėliau pamatė, kad nėra telefonų, instrumentų („Makita“ instrumentai - grąžtas, akumuliatorinis atsuktuvas, elektrinis diskinis pjūklas), dokumentų ir automobilio raktų. Instrumentai jos, automobilis V.. Instrumentai buvo miegamajame, kuriame ji miegojo. Jie gulėjo kampe prie lango, ant grindų. Instrumentai buvo dėžutėse-lagaminuose. Rakteliai buvo laikomi centriniame kambaryje sekcijoje už stiklo. Dokumentai taip pat. Tame kambaryje vartojo alkoholį. Vienas telefonas gulėjo ant stalo ten, kur vartojo alkoholį, kiti seni, nevertingi, bet veikiantys. Kai policija išvažiavo, pastebėjo, kad nėra instrumentų, telefonų. Kad nėra sidabrinės grandinėlės, pamatė po dviejų dienų. Ji taip pat buvo sekcijoje. Viską apžiūrėjo kitą dieną. Policija buvo atvažiavusi, užfiksavo, kad nėra automobilio. Įvykio vietos neapžiūrėjo. Vėliau, kai atvažiavo po trijų dienų, fotografavo. Automobilį rado po keturių dienų. Telefoną surado po 4-5 dienų miške, pranešė policijai. Iki įvykio K. matė vieną kartą miške, o S. ir R. pažįsta, ne kartą vartojo kartu alkoholį, o su I. K. pirmą kartą vartojo alkoholį. Kai S. S. ir S. R. anksčiau būdavo pas juos, niekas nedingdavo. Susitinka vidutiniškai du kartus per mėnesį. Susitiko su liudytojais po savaitės, jie pasakojo, kad automobilį ir instrumentus paėmė I. K., aplinkybių nepasakojo. Nepasakojo ar važiavo tuo automobiliu, sakė, kad nieko nežino. Po įvykio ji atskirai su S. S. buvo susitikusi 3 kartus. Jis nesakė, kad pavogė būtent I. K.. Ji klausinėjo, bet jie nenorėjo jai pasakoti. Jie tik vieną kartą minėjo kaltinamąjį, vėliau neatsakinėjo į klausimus ir jo neminėjo . Jie nepasakojo jokių aplinkybių, tik sakė, kad išėjo dviese ar trise, o I. K. galėjo grįžti grįžo ir paimti automobilį. Po įvykio su I. K. bendravo vieną kartą, skambino, klausė kodėl jis taip pasielgė. Jis sakė, kad tai ne jis (t. 3, b. l. 33-34).
26. Tokiu būdu, nukentėjusiojo V. R., kurio parodymus, kaip minėta, patvirtina S. S. ir S. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai paneigia I. K. nurodomas aplinkybes, kad iš J. S. namų jie visi išėjo vienu metu pėsčiomis. Iš V. R. parodymų matyti, kad jam išeinant, J. S. namuose liko visi kiti buvę asmenys. Po kurio laiko, t. y. apie vidurnaktį, grįžęs į J. S. namus, nukentėjusysis pamatė, kad kieme nėra jo automobilio, jo paties palikto mobilaus ryšio telefono, dėl ko ėjo pas kaimyną, kad galėtų paskambinti policijai, taip pat kitų daiktų. Iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad jis grįžo maždaug po 1-2 valandų. Kaip matyti iš liudytojų S. S. ir S. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiajam išėjus, I. K. paprašė jų išeiti ir palikti jį su nukentėjusiąją. Jie nuėjo į nukentėjusiosios automobilį ir ten gėrė alų iki atėjo I. K., kuris iš namo atsinešė nukentėjusiajai priklausančius kažkokius įrankius, buvo apsirengęs moterišką striukę. Nors liudytojai skirtingai nurodo kiek laiko jei praleido automobilyje – liudytojas S. S. nurodė, kad apie 15 min., S. R. nurodo, kad automobilyje prabuvo daugiau nei valandą, tačiau šis parodymų neatitikimas esminės reikšmės vertinant jų parodymus dėl faktinės aplinkybės, jog nukentėjusiajam V. R. išėjus, visi kiti asmenys liko nukentėjusiosios namuose, neturi. Priešingai, neesminiai parodymų nesutapimai tik patvirtina, kad kiekvienas iš asmenų atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena. Nukentėjusioji J. S. parodė, kad kitą dieną iš ryto savo automobilio priekyje keleivio pusėje pamatė plastikinius „Utenos“ alaus butelius, iškart suprato, kad kažkas iš jų gėrė automobilyje.
27. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti tuo metu įtariamuosius S. R., S. S. ir I. K. sulaikę policijos pareigūnai. Liudytojas J. L. parodė, jog vežant S. R. pasakė, kad už I. K. tikrai nesėdės. Liudytojas A. P. taip pat parodė, jog S. R. pareiškė norą viską papasakoti, nes sakė, kad „už K. sėdėti nenoriu, bet jo bijau“. I. K. turi tam tikros įtakos, jautėsi, kad S. S. nenori „atsidurti už grotų“ dėl ne savo veiksmų. Liudytojas R. K. parodė, jog S. R. papasakojo, kad tai buvo I. K. iniciatyva (3 t., b. l. 29-31). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. S. ir S. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti neteisėtai ar kad bylą tiriantys pareigūnai būtų suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. parodė, kad jam paskambinęs S. R. siūlė įrankius. Sergejus yra jo pažįstamas. Su juo kartu dirbo statybose „(duomenys neskelbtini)“. Kai jam pasiūlė įrankius, jis paklausė, ar vogti, atsakė, kad taip, todėl jis atsisakė. Jis klausė, kas vyksta, Sergejus sakė: „nieko tokio, siūliau tau vogtą instrumentą ir viskas“. Iš kur gavo – nesakė. Apie kaltinamąjį nieko nesakė, nebuvo nei karto užsiminęs. Nežino, iš kur buvo pavogti instrumentai, neklausė. Siūlė „drėles“ – suktukus. Neatsimena pavadinimo, galėjo būti „Makita“. Kažkokį pavadinimą minėjo. S. R. kalbėjo apie tai, kad buvo atvažiavusi policija. Jis sakė, kad „nieko baisaus“. Jo telefono numerio paskutiniai skaičiai 281, S. 721. I. K. neskambino ir nieko nesiūlė (3 t., b. l. 6-7).
28. Teisiamojo posėdžio metu S. S. ir S. R. duoti parodymai vertintini kaip siekis patvirtinti I. K. gyvybines versijas, siekiant sušvelninti jo teisinę padėtį. Kai jau minėta, iš aukščiau aptartų įvairiu metu duotų tiek nukentėjusiųjų, tiek minėtų liudytojų parodymų, taip pat kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, kad liudytojų S. S. ir S. R. parodymai yra jų pačių ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų išgalvotos netikros faktinės aplinkybės.
29. I. K. nurodo, kad, jam grįžus iš nukentėjusiosios, jis niekur nebuvo išėjęs, apie 00:30-1:00 val. atvažiavo jo draugė ir jį išvežė pas save į (duomenys neskelbtini). Jis pas ją buvo visą savaitę. Kol buvo pas draugę, nežinojo kas įvyko. S. R. ir S. S. intensyviai skambinėdavo jam. Jis neatsiliepdavo, atsiliepdavo jo draugė, sakydavo, kad jo nėra. Jis nenorėjo su jais bendrauti. Tačiau I. K. parodymus, t. y., kad po įvykio jis savaitę laiko buvo pas draugę ir nežinojo kas vyksta, paneigia jo paties parodymai, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. ar 27 dieną S. S. atėjo į jo namus ir jam pasakė eiti pas J. S. pakalbėti. Jis atsakė, kad jam nėra apie ką kalbėti. Vieną kartą susitiko ir S. R.. Tokie paties I. K. parodymai atitinka liudytojo S. R. parodymams, kad po kurio laiko jis sutiko I. K. ir jo paklausė ar jis padegė V. R. automobilį, pastarasis atsakė, kad ne jis ir nusišypsojo, o jis suprato, kad I. K. meluoja ir kad tai jis padegė automobilį, taip pat liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po kurio laiko jis buvo susitikęs su I. K. ir jis jam pats pasakė, kad padegė minėtą automobilį „VW Sharan“, dėl kokių priežasčių padegė, nesakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų manyti, kad pagrobiant kaltinime nurodytus nukentėjusiesiems priklausančius daiktus bei sunaikinant automobilį, būtų dalyvavę kokie nors kiti asmenys.
30. Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių sveikatai ir gyvybei, gamtai ir kt. I. K. pagrįstai inkriminuotas nukentėjusiajam V. R. priklausančio turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu, kadangi automobilis buvo padegtas pievoje, kurioje matyti sudžiūvusi aukšta žole, taip pat krūmai, kas didina gaisringumą, tuo sukeldamas realų pavojų gamtai, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, automobilis padegtas maždaug 30 metrų nuo lentpjūvės, esančios (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad aplink sudegusį automobilį yra išdegęs žolės ir krūmų plotas (t. 1, b. l. 21-29). Tad tuo atveju, jei gaisras nebūtų pastebėtas ir automobilis savalaikiai nebūtų užgesintas, gamtai galėjo būti padaryta didelė žala.
31. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti, kokia realiai žala buvo padaryta nukentėjusiesiems, byloje atliktas papildomas įrodymų tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, taip pat pasiūlęs proceso dalyviams pateikti duomenis apie pagrobtų daiktų vertę, gavo duomenis iš internetinės svetainės skelbiu.lt, už kokias kainas šiuo metu parduodami tokie ar panašūs daiktai, kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiųjų, kad galėtų spręsti apie nukentėjusiųjų nurodomas pagrobtų daiktų vertes įvykio metu. Iš byloje esančios VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 1997 m. automobilio „VW Sharan TDI“ vertė įvykio metu buvo 1480 Eur. Šioje pažymoje nurodyta vidutinė rinkos vertė tokių metų tvarkingų, važiuojančių automobilių, yra reali. Kaip matyti iš techninės priežiūros rezultatų kortelės, automobiliui buvo atlikta ir galiojanti techninė apžiūra (t. 1, b. l. 15), nesant kitų duomenų, kad automobilio vertė yra didesnė nei 1480 Eur, daroma išvada, kad I. K. pagrobė ir sudegino V. R. priklausantį 1480 Eur vertės automobilį.
32. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad automobilyje buvo keturi ratlankiai su padangomis, kurias vertina 150 Eur, pagrobtą telefoną Samsung A5“ įvykio dieną įvertinto 80 Eur. Telefonas buvo pirktas „Tele2“ salone už 367 ar 387 Eur. Nukentėjusioji J. S. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad grandinėlę su kryželiu įvertino 30 Eur, grandinėlę pirko pati, mokėjo 70-80 Lt, kryžiukas buvo atvežtas tarybiniais laikais iš Soči miesto. Grandinėlę įvertino 20 Eur, kryželį 10 Eur. Dokumentus dėl grąžto, pjovimo disko ir akumuliatorinio gręžtuvo pateikė į bylą. Buvo pirkti už 375,99 Lt, kitų kvitų neturi. Akumuliatorinį gręžtuvą – suktuvą vertina 100 Eur, pjovimo diską – 120 Eur, grąžtą vertina 120 Eur. Visi jie buvo pirkti nauji, poros mėnesių laikotarpyje, nedaug naudoti, su dėžutėmis. Bendra pagrobtų šešių telefonų vertė - 20 Eur (t. 3, b.l. 171-174).
33. Turtas turi būti vertinamas esant pačiam objektui, o šiuo atveju, pagrobti daiktai nesurasti, išskyrus telefoną „Samsung“, automobilis sudegintas, jų nėra galimybės apžiūrėti bei identifikuoti. Esant šioms papildomai nustatytoms aplinkybėms apie daiktų vertę, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nukentėjusiųjų pateiktu pagrobtų daiktų vertės paskaičiavimu. Net ir nesant galimybės tiksliai nustatyti daiktų vertės įvykio dienai, neleidžia kolegijai daryti išvados, kad nukentėjusieji iš jų pagrobtų daiktų vertę nurodė neteisingai, ją padidindami. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į šiuo metu internetinėje svetainėje pigu.lt parduodamų panašių daiktų kainas (t. 3, b.l. 137-166). Tiek nukentėjusysis V. R., tiek J. S. iš karto po įvykio nurodė, vėliau patikslino, kokie daiktai buvo pagrobti, netikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad V. R. nurodytas kaip pagrobtas daiktas - jo telefonas buvo surastas.
34. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatyta, kad I. K. 2018 m. rugsėjo 24 d., laikotarpyje nuo 22:00 val. iki 00:00 val. būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė J. S. priklausantį turtą - sidabrinę grandinėlę su kryželiu, kurios vertė 30 Eur, grąžtą „Makita“ su volframo karbido galu, kurio vertė 120 Eur, pjovimo diską 5604R „Makita“, kurio vertė 120 Eur, akumuliatorinį gręžtuvą „Makita“, kurio vertė 100 Eur, šešis vienetus mobiliojo ryšio telefonų „Samsung“ ir „Nokia“, kurių bendra vertė 20 Eur; V. R. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“ su SIM kortele, kurio vertė 80 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iš namo kiemo pagrobė V. R. priklausantį automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. gamybos, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 Eur, ir kuriame buvo keturi vienetai ratų R16x185x65, kurių bendra vertė 150 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. S. bendrą 390 Eur žalą, o nukentėjusiajam V. R. bendrą 1710 Eur žalą. Taip pat jis 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 16:10 val., (duomenys neskelbtini), atviroje teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu padegė automobilį VW „Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. gamybos, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1480 Eur, tokiu būdu sunaikindamas svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
Dėl bausmės skyrimo
35. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala.
36. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų, už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, – arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
37. I. K. padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. I. K. anksčiau teistas dešimt kartų, tarp jų ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, šias inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laiko tarpui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (paleistas 2018 m. birželio 29 d.). I. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nedirba, nevedęs. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus I. K. griežčiausią iš sankcijose numatytų bausmės rūšių – terminuotą laisvės atėmimą. Taip pat įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad I. K. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau daro nusikalstamas veikas, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. I. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant artimesnį sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.
38. Baudžiamosios bylos duomenimis, I. K. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. spalio 30 d., 13.53 val. (2 t., b. l. 67-68). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi I. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. sausio 30 d. (2 t., b. l. 74-77). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 30 d. (2 t., b. l. 138-140). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi I. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. kovo 22 d. įskaitytinas į I. K. skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. I. K. skirta kardomoji priemonė, pradėjus vykdyti nuosprendį, naikintina.
Dėl civilinių ieškinių
39. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK 109 str. nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 str. 5 d. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Civilinis ieškovas turi teisę reikšti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pradžios (BPK 112 str. 1 d.) ir jį tikslinti. Civilinio ieškovo teisė įvertinti prarasto turto vertę atsižvelgiant į tuo metu esančios rinkos vertę ar remiantis kitais turto vertinimo standartais.
40. Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R., kuris reikalauja 1650 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 153) bei nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S., kuri reikalauja 390 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 154). V. R. nurodė, jog turtinę žalą patyrė dėl pagrobto automobilio „VW Sharan“, 1500 Eur vertės, ir keturių ratlankių su vasarinėmis padangomis, kurių bendra vertė 150 Eur. J. S. nurodė, jog turtinę žalą patyrė dėl pagrobtos sidabrinės grandinėlės su kryželiu, 30 Eur vertės, dėl grąžto „Makita“, 120 Eur vertės, pjovimo disko „Makita“, 120 Eur vertės, akumuliatorinio grąžto „Makita“, 100 Eur vertės, šešių mobiliojo ryšio telefonų, bendros 20 Eur vertės.
41. Nusikalstamais veiksmais I. K. padarė nukentėjusiesiems V. R. ir J. S. turtinę žalą, t. y. baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir laiku pagrobė pastariesiems priklausantį turtą, o V. R. priklausantį turtą ir sunaikino, dėl ko šiems asmenims atsirado įstatymų numatyta teisė reikalauti patirtos žalos atlyginimo iš kalto asmens. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nuosekliai nurodė iš jo pavogtų daiktų kiekį, šių daiktų požymius bei jų vertę, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų pateikta pagrobtų daiktų verte, išskyrus automobilio vertę, kuri kaip jau minėta, aptariant pagrobto turto vertes, nustatyta ne 1500 Eur, o 1480 Eur. Vien ta aplinkybė, jog išteisintasis mano, jog iš nukentėjusiųjų pavogti daiktai yra mažesnės vertės, nei nurodo nukentėjusieji, nėra ta priežastis, dėl kurios turėtų būti sumažinama priteistina turtinė žala.
42. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš I. K. V. R. naudai priteistina 1630 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Nukentėjusiosios J. S. ieškinys tenkintinas visiškai ir iš I. K. priteistina 390 Eur nukentėjusiosios naudai turtinei žalai atlyginti.
43. 2018 m. spalio 31 d. I. K. asmens kratos metu rasta ir paimta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. 89370036151306699208 grąžintina I. K..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį, kuriuo I. K. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti I. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65 bei 66 straipsniais, į I. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą esant laikinai sulaikytu ir suimtu nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. kovo 22 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
I. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.
Nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo I. K. nukentėjusiojo V. R. naudai 1630 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš I. K. nukentėjusiosios J. S. naudai 390 Eur turtinei žalai atlyginti.
Grąžinti I. K. 2018 m. spalio 31 d. I. K. asmens kratos metu rastą ir paimtą SIM kortelę „Pildyk“ Nr. 89370036151306699208.