- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1627-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15008-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- D. Z., M. Z.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) M. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. Z. ir M. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo išaiškinimo, prašydamas išaiškinti, ar nurodyto sprendimo 2.1.1.1 ir 2.1.2.1 punktai turėtų būti aiškinami taip, kaip juos išaiškino Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-758-1092/2019, t. y. kad po santuokos nutraukimo pareiškėjui turėjo atitekti 27/100 dalys viso buto, ar taip, kad pagal teismo sprendime nustatytą proporciją buvo padalintas vien tik šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo.
3. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu, supaprastinto žodinio proceso tvarka, asmeniškai dalyvaujant pareiškėjams D. Z. ir M. Z., papunkčiui išsiaiškinus tikrąją šalių valią dėl kiekvieno jų pačių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punkto, buvo patenkintas pareiškėjų prašymas dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų 2015 m. gegužės 3 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
4. Teismas pažymėjo, kad prašomu išaiškinti sprendimu teismas tik patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nekeisdamas jos turinio, todėl laikytina, kad patys pareiškėjai 2015 m. gegužės 3 d. sudarę ir pasirašę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tiksliausiai žino jų pačių sukurtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų turinį ir esmę. Atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. birželio 16 d. sprendimo rezoliucinės dalies aiškumas (suprantamumas) nekelia abejonių, o teismo atsakymai į pareiškėjui iškilusius tam tikrus klausimus neatitinka teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas, teismas pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pareiškėjų valia ir jų pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio žinojimas neturi teisinės reikšmės, nes sprendimą vykdantis antstolis ir prašomo išaiškinti sprendimo pagrindu kitus sprendimus priimantys teismai sprendimą supranta skirtingai ir priima skirtingus procesinius sprendimus.
5.2. Teismo sprendimas (jo rezoliucinė dalis dėl šalių turto padalinimo proporcijos) turi turėti vieną prasmę, todėl, esant įrodymams, kad ši teismo sprendimo dalis suprantama skirtingai, teismas privalėjo ją išaiškinti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą, konstatavęs, kad nurodyto sprendimo rezoliucinės dalies aiškumas (suprantamumas) nekelia abejonių, o teismo atsakymai į pareiškėjui iškilusius tam tikrus klausimus neatitinka teismo sprendimo išaiškinimo instituto paskirties – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.
10. Apeliantas su šia pirmosios instancijos išvada nesutinka, teigdamas, kad sprendimo rezoliucinė dalis dėl šalių turto padalinimo proporcijos yra neaiški. Šį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad sprendimą vykdanti antstolė nurodytą sprendimo dalį supranta ir aiškina kitaip nei tai daro teismai.
11. CPK 278 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; ir kt.).
12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu patenkino pareiškėjų prašymą dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų 2015 m. gegužės 3 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatų, kuriomis buvo padalytas santuokoje įgytas butas, aiškumo. Vadovaujantis teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1.1 ir 2.1.2.1 punktais, po santuokos nutraukimo butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjams buvo padalytas tokia tvarka: D. Z. asmeninės nuosavybės teise atiteko 73/100, o M. Z. – 27/100 dalys šio buto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašoma išaiškinti sprendimo rezoliucinė dalis yra išdėstyta pakankamai aiškiai ir vienareikšmiškai – joje nurodytos konkrečios buto (ne jo dalies) dalys, kurios po santuokos nutraukimo atitenka kiekvienam iš pareiškėjų. Jau nurodyta, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo sprendimo išaiškinimo institutas taikytinas tuo atveju, jeigu yra neaiškiai suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas, tuo tarpu šiuo atveju nenustatytas CPK 278 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindas – sprendimo neaiškumas.
13. Kartu pareiškėjui išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu antstolė, jo manymu, vykdymo procese netinkamai aiškina teismo sprendimą ir dėl to priima neteisėtus bei nepagrįstus procesinius sprendimus, pareiškėjas turi teisę paduoti skundą dėl antstolės veiksmų, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.