- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2A-758-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08435-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Jolanta Gailevičienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- M. Z., D. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovams D. V. ir M. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Paslaugos būstui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. V. ir M. Z. dėl skolos priteisimo, juo prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti solidariai iš atsakovų 535,88 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-608 buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratore ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai nuo 2012 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdė 27/50 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Ieškovės teigimu, atsakovai tinkamai nevykdė pareigos mokėti mokesčių, skirtų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kaupimo įmokų, taip pat nuolatinei daugiabučio namo, šilumos sistemų, teritorijos, lifto priežiūrai skirtų įmokų. Be to, atsakovai nemokėjo mokesčių už laiptinių ir automobilių aikštelės valymą bei administravimą, nesumokėjo už telefonspynės remontą, už elektros, lifto remonto darbus, lifto techninio patikrinimo mokesčių, taip pat garažo vartų remonto ir kitus darbus. Atsakovų skola už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. sudaro 535,88 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
3. Atsakovas M. Z. pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei atmesti ieškovės reikalavimą atsakovui M. Z. dėl palūkanų priteisimo. Atsakovas nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo ir yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nevengia mokėti mokesčių už suteiktas paslaugas, tačiau ieškovė nebendradarbiavo, nebandė susisiekti ir įspėti apie susidariusią skolą. Tik gavęs dokumentus iš teismo ir pirmą kartą susipažinęs su ieškovės suteiktomis paslaugomis, atsakovas apmokėjo 27 procentus susidariusios 535,88 Eur skolos, t. y. 144,69 Eur, nes atsakovų buto dalys nėra lygios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. pakeitė teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. preliminarų sprendimą. Teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 41,36 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 41,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugsėjo 21 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė ieškovei iš atsakovės D. V. 290,62 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 290,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 36,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovei iš atsakovo M. Z. 59,21 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 59,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 26,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Atsakovai 2012 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 27/50 dalis buto su bendrojo naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė D. V. paminėtos sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 23/50 dalis nurodyto buto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu buvo nutraukta atsakovų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią po santuokos nutraukimo atsakovei D. V. asmeninės nuosavybės teise atiteko 73/100 dalys buto su bendrojo naudojimo patalpomis, atsakovui M. Z. asmeninės nuosavybės teise atiteko 27/100 dalys paminėto buto. Teismas nustatė, kad atsakovai už ieškovės suteiktas paslaugas ir atliktus darbus laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. tinkamai neatsiskaitė, šio laikotarpio skola sudaro 535,88 Eur.
6. Teismas atsižvelgė į tai, kad dalis skolos, t. y. 41,36 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. liepos 16 d. už 27/50 dalis atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio buto, susidarė iki atsakovų santuokos nutraukimo, todėl atsakovų prievolė apmokėti šią skolos dalį yra solidari. Teismas atsižvelgė į kiekvieno iš atsakovų kiekvieną mėnesį mokėtinas sumas proporcingai nuo jiems atitekusios buto dalies ir nustatė, kad atsakovė D. V. sumokėjo ieškovei iš viso 296,18 Eur, todėl jos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 17 d. (santuokos nutraukimo) iki 2017 m. lapkričio 9 d. (turto pardavimo) sudaro 255,38 Eur (551,56 Eur – 296,18 Eur). Be to, atsakovės D. V. skola už 23/50 dalis turto už laikotarpį iki santuokos nutraukimo sudaro 35,24 Eur, todėl bendra atsakovės skola ieškovei yra 290,62 Eur (35,24 Eur + 255,38 Eur). Atsakovo M. Z. skola ieškovei sudaro 59,21 Eur (203,90 Eur už 27/100 dalis turto už laikotarpį po santuokos nutraukimo – 144,69 Eur atsakovo sumokėta skolos dalis po bylos iškėlimo).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovas M. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovo M. Z. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį M. Z. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai nustatė po santuokos nutraukimo atsakovams asmeninės nuosavybės teise atitekusias buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Apelianto teigimu, santuokos nutraukimo byloje buvo dalinama tik ta buto dalis, kuri sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. 54/100 dalys buto. Po santuokos nutraukimo atsakovei D. V. atiteko 23/50 dalys buto, kurios priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir santuokos nutraukimo metu nebuvo dalinama. Kita buto dalis, t. y. 27/50, kuri atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo padalinta atsakovei D. V. iš šios dalies atitenkant 73/100, o atsakovui – 27/100 dalims. Iš viso atsakovui priklauso tik 14,58 procentų nuo viso buto, todėl proporcingai atsakovui atitekusiai buto daliai jam tenkanti skolos ieškovei suma sudaro tik 110,15 Eur. Atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 144,69 Eur.
7.2. Atsakovams priklausantis butas 2017 m. spalio mėnesį buvo parduotas varžytynėse. Antstolė B. T. vykdymo išlaidas bei už parduotą turtą grąžintinas sumas paskirstė atsižvelgusi į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendime nustatytas atsakovų turto dalis, t. y. tokiu būdu, kaip šioje byloje nurodo atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismo sprendimu ieškovei iš atsakovų priteistos solidarios 41,36 Eur skolos sumoje atsakovo prievolės dalis sudaro 20,68 Eur. Atsakovas už jam priklausančio buto dalį ieškovei yra permokėjęs 34,54 Eur, todėl atsakovo permoka ieškovei iš viso sudaro 14,86 Eur (20,68 – 35,54 Eur).
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė D. V. 23/50 buto dalių įgijo santuokos metu, todėl ši turto dalis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri santuokos nutraukimo metu buvo padalinta.
8.2. Atsakovai po santuokos nutraukimo tinkamai neišviešino savo nuosavybės teisių į ginčo butą.
8.3. Dalis atsakovų skolos už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. liepos 16 d. atsirado atsakovų santuokos metu, todėl už šią skolą atsakovai atsako solidariai. Apelianto skolos dalis po santuokos nutraukimo už jam tekusią buto dalį sudarė 203,90 Eur, atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 144,69 Eur, todėl likusi skolos suma yra 59,21 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
11. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Turto pardavimo iš varžytynių aktą, Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą.
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
13. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Vis dėlto nėra nustatyta, kad neteikdamas minėtų dokumentų pirmosios instancijos teismui, atsakovas siekė su teisingu bylos išnagrinėjimu nesusijusių tikslų. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su apelianto pateiktais įrodymais bei atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas neturėtų užvilkinti bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovų nuosavybės teisės dalies ginčo bute
14. Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
15. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. atsakovai buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, už šiuo laikotarpiu ieškovės suteiktas paslaugas bei atliktus darbus minėto buto savininkams buvo apskaičiuota skola. Byloje iš esmės kilo ginčas, kokiomis dalimis ginčo butas priklausė atsakovams po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu buvo nutraukta atsakovų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po atsakovų santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas tokia tvarka: atsakovei D. V. atiteko 73/100 dalys, o atsakovui M. Z. – 27/100 dalys minėto buto.
17. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė po santuokos nutraukimo atsakovams asmeninės nuosavybės teise atitekusias ginčo buto dalis. Apelianto teigimu, santuokos nutraukimo byloje buvo dalinama tik ta buto dalis, kuri sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. 54/100 dalys buto. Po santuokos nutraukimo atsakovei D. V. asmeninės nuosavybės teise ir toliau priklausė 23/50 dalis buto, kuri santuokos nutraukimo metu nebuvo dalinama. Kita buto dalis, t. y. 27/50, kuri atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo padalinta ir atsakovei D. V. iš šios dalies atiteko 73/100, o atsakovui – 27/100. Iš viso atsakovui priklauso tik 14,58 procentų nuo viso buto, todėl proporcingai atsakovui atitekusiai buto daliai jam tenkanti skolos ieškovei suma sudaro tik 110,15 Eur, nors atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 144,69 Eur. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, byloje spręstinas klausimas, kokia buvo kiekvienam iš atsakovų tekusi ginčo buto nuosavybės teisės dalis po jų santuokos nutraukimo.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu patvirtintoje atsakovų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, kad po santuokos nutraukimo D. Z. asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, atitenka 73/100 buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (sprendimo rezoliucinės dalies 2.1.1.1 punktas), po santuokos nutraukimo M. Z. asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, atitenka 27/100 buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (sprendimo rezoliucinės dalies 2.1.2.1 punktas). Teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad šioje sutartyje buvo aptartas viso buto (73/100 + 27/100 = 100/100) nuosavybės po santuokos nutraukimo klausimas.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta, jog yra dalijamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (sprendimo rezoliucinės dalies 2.1 punktas) nagrinėjamu atveju nereiškia, kad šia sutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl viso atsakovams priklausiusio buto nuosavybės dalių po santuokos nutraukimo nustatymo. Juolab kad sutartyje kiekvienam sutuoktiniui tenkančios idealiosios turto dalys yra nurodomos nuo viso buto, o ne nuo jo dalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2.1 punkte buvo aptartas ne tik ginčo buto, bet ir kito sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo klausimas, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, jog minėta sutarties nuostata dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo buvo išskirtinai siekiama apibrėžti dalijamą buto dalį. Juolab kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo D. Z. (V.) išduotame 2016 m. gegužės 10 d. vykdomajame rašte nurodyta, kad jai asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, atitenka šis santuokoje įgytas turtas – 73/100 buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taigi vykdomajame rašte nenurodyta, kad jai 73/100 dalys atitenka tik nuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams priklausiusios 27/50 buto dalies.
20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį šioje byloje, savanoriškai sumokėjo 27/100 (kas atitinka dalį, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas) nuo ieškinio sumos. Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas pats laikė, jog jam atiteko būtent tokia – 27/100 – buto dalis, o ne apeliaciniame skunde nurodoma 14,58 proc. dalis. Be to, 27/100 buto yra lygiai 1/2 atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės priklausiusios 27/50 buto dalies. Savo ruožtu yra gana įprasta, kad bendroji jungtinė nuosavybė dalijama lygiomis dalimis (po 1/2). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka būtų kreipęsis į santuokos nutraukimo byloje sprendimą priėmusi teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo.
21. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti aplinkybių dėl atsakovams po santuokos nutraukimo priklausiusios buto dalies, nei yra nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje.
22. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovams priklausantis butas 2017 m. spalio mėnesį buvo parduotas varžytynėse. Antstolė B. T. vykdymo išlaidas bei už parduotą turtą grąžintinas sumas paskirstė atsižvelgusi į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendime nustatytas atsakovų turto dalis, t. y. tokiu būdu, kaip šioje byloje nurodo atsakovas.
23. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. lapkričio 10 d. antstolė B. T. surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/23 dalies automobilių stovėjimo aikštelės pardavimo. 2017 m. lapkričio 16 d. antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriuo skolininkei D. Z. buvo grąžinta 42 814,48 Eur, o skolininkui M. Z. – 8 055,17 Eur. Iš byloje pateiktų skaičiavimų matyti, jog apskaičiuojant skolininkams grąžintiną lėšų dalį buvo laikoma, jog atsakovei D. Z. priklausė 85,42 procentai, o atsakovui M. Z. – 14,58 procentų ginčo buto.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolės atliktų vykdymo veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Antstolės atlikti skaičiavimai ir vykdomojoje byloje priimti patvarkymai nesaisto šią bylą nagrinėjančio teismo ir nėra jam privalomi. Vadinasi, vien ta aplinkybė, jog vykdomojoje byloje buvo kitaip vertinamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendime nustatytos atsakovų nuosavybės teisės dalys nepatvirtina atsakovo argumentų dėl jam priklausančios buto dalies.
25. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad po santuokos nutraukimo atsakovei D. V. nuosavybės teise priklausė 73/100 dalys, o atsakovui M. Z. – 27/100 dalys ginčo buto. Kadangi skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo skolos dydis buvo apskaičiuotas teisingai nustačius jam priklausančią buto dalį bei įvertinus atsakovo sumokėtą 144,69 Eur sumą, darytina išvada, jog teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 59,21 Eur skolos.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
26. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.