Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-417-282-2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-07-07
Bylos Nr.: 1A-417-282-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-40-1-00148-2012-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis: D. S., N. D., V. B., E. K.
Advokatai: Erika Jasiūtė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-282/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00148-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.2.23.2.; 2.1.7.; 2.3.4.6.2.; 2.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Vaclovo Iždono, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,

nuteistiesiems D. S., N. D., V. B., E. K., nuteistųjų gynėjams advokatams Erikai Jasiūtei, Ramūnui Dobrovolskiui, Jonui Nekrašiui, Henrikui Oseckiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S., N. D., E. K., V. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas D. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. kovo 5 d. 22. 05 val. iki 2012 m. kovo 6 d. 12.50 val.

N. D. (N. D.) pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas N. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2012 m. birželio 5 d.

V. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2012 m. birželio 29 d.

E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, E. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas E. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota iš N. D. turto už 60 Lt, ir konfiskuota iš E. K. turto už 190 Lt.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai gabeno, laikė ir neteisėtai pardavė narkotines medžiagas, 2012-03-05, apie 19-20 val., automobilyje „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, iš N. D. už 60 Lt nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo narkotinių medžiagų – tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažesnį kaip 0,4685 g kanapių dalių bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, šias narkotines medžiagas nuo įsigijimo vietos neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten dalį narkotinių medžiagų – kanapių dalių, davė rūkyti E. P., likusią dalį iš N. D. nusipirktos narkotinės medžiagos – 0,4685 g kanapių dalių neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė automobilyje „VW Golf“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kol jas (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, automobilio apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

N. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai gabeno, laikė ir neteisėtai pardavė narkotines bei psichotropines medžiagas, t. y., 2012-03-05, apie 19-20 val., nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 14,3958 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, o prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos Šiaulių mieste, automobilyje „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažesnį kaip 0,4685 g kanapių dalių už 60 Lt neteisėtai pardavė D. S., o po to, likusius 13,9273 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių gabeno iki (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ten į N. D. vairuojamą automobilį „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdo E. K., kuris N. D. perdavė tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 44,9249 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,5855 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų, o po to, N. D. dalį šių psichotropinių medžiagų, t. y. 42,6964 g birios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 1,4517 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų, ir narkotines medžiagas – 13,9273 g kanapių dalių, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. K., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė automobilyje „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, iki 2012-03-05, 23 val. 10 min., kol šias psichotropines ir narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, iš E. K. automobilyje „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ perduoto viso psichotropinių medžiagų kiekio, N. D. 2,2285 g birios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,0669 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų, įdėjo į plastikinį paketėlį, ir E. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. D., automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. S., nurodytą dalį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai gabeno iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ten 2012-03-05, apie 22 val., atvykus policijos pareigūnams, gabentus 2,2285 g birios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,0669 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų, N. D. paslėpė greta parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), esančioje autobusų stotelėje, įkišdamas ją tarp medinio suolelio lentų, kur šias psichotropines medžiagas 2012-03-05, 22 val. 05 min., įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. B. nuteistas už tai, kad 2012-06-27, apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš E. K., kuriam iš anksto buvo sumokėjęs 190 Lt, nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo tiksliai nenustatytą kiekį miltelių su psichotropine medžiaga – amfetaminu, tačiau ne mažiau 7,972 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,637 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį šios psichotropinės medžiagos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išpylęs ant stalo bei įpylęs į popieriaus suktines pasiūlė uostyti V. D. ir E. K., kurie šias psichotropines medžiagas uostė ir tokiu būdu, jis platino psichotropines medžiagas, o likusią psichotropinės medžiagos dalį – 7,972 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,637 g psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė iki 2012-06-27, 17.30 val., kol jas surado ir paėmė kratą bute atlikę policijos pareigūnai.

E. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, t. y., 2012-03-05, apie 19-20 val., (duomenys neskelbtini) mikrorajone, iš tiksliai nenustatytos vietos iki (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai gabeno tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažesnį kaip 44,9249 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,5855 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų, o prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, įsėdo į N. D. vairuojamą automobilį „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir psichotropines medžiagas perdavė N. D., o po to dalį psichotropinių medžiagų, t. y. 42,6964 g birios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 1,4517 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų, ir N. D. įsigytas narkotines medžiagas – 13,9273 g kanapių ir jų dalių, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. D., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė automobilyje „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, iki 2012-03-05, 23 val. 10 min., kol šias psichotropines ir narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, iš E. K. automobilyje „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, perduoto viso psichotropinių medžiagų kiekio, N. D. 2,2285 g birios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,0669 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų, įdėjo į plastikinį paketėlį, ir E. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. D., automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. S., nurodytą dalį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą parduoti, gabeno iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ten 2012-03-05, apie 22 val., atvykus policijos pareigūnams, gabentus 2,2285 g birios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,0669 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų, N. D. paslėpė greta parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), esančioje autobusų stotelėje, įkišdamas ją tarp medinio suolelio lentų, kur šias psichotropines medžiagas 2012-03-05, 22 val. 05 min., įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, E. K. nuteistas už tai, kad 2012-06-27, apie 17 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 7,972 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,637 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 0,772 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kur narkotines medžiagas – kanapių dalis palikęs automobilyje, 2012-06-27, laikotarpyje tarp 17 val. ir 17 val. 25 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 7,972 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,637 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai pardavė V. B., kuris iš anksto E. K. už šias psichotropines medžiagas buvo sumokęs 190 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti, jo veikas perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio normų pažeidimus, kurie sukliudė teisingai išspręsti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Mano, kad teismo išvada, jog jis turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, yra pagrįstos ne byloje esančių įrodymų visuma, o abejonėmis, nes mano, kad įrodymais įrodyta tik, kad pas jį rastos medžiagos yra psichotropinės ir narkotinės, tačiau byloje neįrodyta nei tikslas platinti šias medžiagas, nei šių medžiagų platinimas, bendrininkaujant su N. D., ar platinimas perduodant medžiagas V. B.. Taip pat mano, kad byloje neįrodytas jo bendrininkavimas su N. D., nes su N. D. buvo sutarę tik kartu įsigyti psichotropinių narkotinių medžiagų kiekvienas savo reikmėm, tačiau į (duomenys neskelbtini) jis važiavo kartu visiškai nieko nežinodamas apie galimą psichotropinių medžiagų pardavimą, ir tai patvirtina jo, N. D. ir D. S. parodymai. Taip pat teigia, kad jam suformuluotas kaltinimas neatitinka įstatymo reikalavimų, yra abstraktus, nekonkretus, nes nusikalstama veika ir jos padarymo aplinkybės, būdas nurodyti abstrakčiai, nenurodant nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis jis įgijo, gabeno, laikė medžiagas bendrininkaudamas su N. D., turėdamas tikslą šias medžiagas platinti, nors jis pats turėjo žinoti konkrečius veiksmus – kur, kada ir kaip įgijo narkotines medžiagas, jas laikė ir gabeno bei kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė tikslas platinti medžiagas, bendrininkavimas su N. D., kaip jo tikslas platinti narkotines medžiagas atsiskleidė vykstant D. S. automobiliu į (duomenys neskelbtini). Dėl tokio nekonkretaus kaltinimo mano, kad yra pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 21 straipsnis), bei mano, kad toks kaltinimas turi įtakos neteisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Taip pat teigia, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nes teismas apkaltinamajame nuosprendyje atskirai nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių kiekvieną jo atliktą alternatyvią veiką, kuo kiekvienu atveju pasireiškė tikslas platinti psichotropines medžiagas, bendrininkavimas su N. D.. Mano, kad tik įrodžius jį veikus bendrininkų grupe su N. D. turint tikslą parduoti dalį medžiagų vykstant D. S. automobiliu prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, galima grįsti ir jo kaltę dėl N. D. paslėptų medžiagų bei jo psichinį santykį su šiomis veikomis ir tikslus. Pastebi, kad teismas iš esmės nevertino byloje esančių įrodymų, negretino jų tarpusavyje atlikdamas loginę analizę ir nurodydamas, kaip ir kurie įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, taip pat nenurodė, kurie duomenys paneigia kaltinamųjų parodymus narkotines medžiagas įsigijus savo reikmėm. Teigia, kad nusikalstamos veikos eiga ir specialistų išvados apie rastas medžiagas savaime neįrodo tikslo šias medžiagas platinti. Nurodo, kad jo ir N. D. parodymų, jog susimetę iš anksto pinigus, sutarė sau įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nepaneigia bylos duomenys, todėl mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip įgijimas narkotinių ir psichotropinių medžiagų savo reikmėms. Pastebi, kad jis nežinojo vykimo prie parduotuvės tikslo, nes jis buvo tik keleivis, taip pat nežinojo, kad ketinama parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kad N. D. paslėpė dalį medžiagų bei ką pastarasis ketino veikti su įsigytomis medžiagomis. Nurodo, kad jo parodymus, jog nežinojo vykimo prie parduotuvės tikslo, patvirtina D. S. ir paties N. D. parodymai, tačiau apie tai teismas nuosprendyje nepasisakė ir tokių parodymų nevertino. Mano, kad vien jo važiavimas automobiliu neįrodo jo bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką, kad jis veikė išvien su N. D., todėl jis neprivalo atsakyti už atsiradusias pasekmes. Teigia, kad visada apklausiamas nurodė, jog įvykio dieną susitarė susitikti su N. D. ir įsigyti bei apsikeisti narkotikais, kad N. D. žinojo, kur gauti marihuanos, o jis (apeliantas) – metamfetamino, ir ketino šias medžiagas suvartoti. Pastebi, kad jis turėjo priklausomybę nuo šių medžiagų. Teigia, kad rastas labai nedidelis grynosios medžiagos kiekis rodo, jog medžiaga buvo skirta savo reikmėms, todėl mano, kad specialisto išvados patvirtina jo parodymus. Tvirtina, kad labai gailisi dėl savo poelgio, kad jau nuo vasaros nebevartoja narkotinių medžiagų.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendyje nėra 2012-06-27 psichotropinių medžiagų platinimo analizės, t. y. nuosprendyje nepasisakyta, kaip ir kurie duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybės, o kurie paneigia, kuriais įrodymais teismas rėmėsi, kodėl ši situacija vertinama kaip psichotropinių medžiagų platinimas, nors jo ir V. B. atskleistas kaltės, tyčios turinys patvirtina, jog jų veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nesutinka su teismo išvada, kad jis teigė pardavęs V. B. psichotropines medžiagas už 190 Lt, kadangi jis nurodė, kad V. B. jo prašė jam nupirkti psichotropinės medžiagos, davė pinigus, todėl jis atliko tik tarpininko vaidmenį. Mano, kad tokie jo veiksmai patvirtina, jog jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas. Taip pat nurodo, kad iš V. B. parodymų matyti, jog V. B. tas medžiagas iš karto ir suvartojo savo reikmėms. Mano, kad teismas netinkamai vertino jo ir V. B. parodymus ir padarė nepagrįstą išdavą, jog jis platino psichotropines medžiagas, bei mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat mano, kad nustatytas nedidelis medžiagų kiekis patvirtina jo ir V. B. parodymus, jog psichotropinės medžiagos buvo įgytos savo reikmėms. Teigia, kad pas jį nebuvo rasti jokie įrankiai, maišeliai, daiktai, skirti psichotropinėms ar narkotinėms medžiagoms fasuoti į mažus kiekius, kas patvirtintų jo tikslą platinti psichotropines medžiagas.

Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino dėl patirto šoko, pareigūnų spaudimo ir nebūdamas teisininku bei norėdamas išeiti į laisvę davė parodymus tokius, kokius nurodė duoti pareigūnai, t. y. apkalbėjo pats save. Pastebi, kad ikiteisminį tyrimą atlikusiems beveik visiems pareigūnams – G. V., G. M., R. P. – yra pareikšti įtarimai dėl narkotinių medžiagų platinimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, todėl mano, kad jau vien įtarimų pareiškimas pareigūnams patvirtina, kad jis parodymus davė dėl galimo psichologinio spaudimo ir galimų neteisėtų priemonių naudojimo renkant įrodymus, todėl tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje nepasisakė apie nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tikslą platinti psichotropines medžiagas ir jų platinimą bei apie jo tyčią padaryti nusikalstamas veikas. Nurodo, kad psichotropines medžiagas įgijo ir retkarčiais vartojo, to neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir nurodė, kokiomis aplinkybėmis šias medžiagas įgijo. Teigia, kad vien tai, jog narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo kartu su N. D. bei su V. B., neįrodo jo tikslo jas platinti, bet priešingai, iš kitų kaltinamųjų parodymų matyti, kad jis ir kiti kaltinamieji vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas.

Taipogi apeliantas mano, kad jam turėjo būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, nes jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, o tai turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad medžiagas įgijo savo reikmėms, kad medžiagų kiekis nėra didelis, kad ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad jis davė parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, t. y. kaip įgijo psichotropines, narkotines medžiagas, kur jas laikė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas. Mano, kad bausmė jam turėtų būti skiriama kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui. Taip pat nurodo, kad jis yra moksleivis, prižiūriu savo neįgalius tėvus, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. D. prašo nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę. Teigia, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, neatitinka jo asmenybės ir prieštarauja teisingumo principui. Nurodo, kad nors jo įvykdytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, yra pavojingas visuomenei, tačiau jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nurodo, kad jis teisiamas pirmą kartą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, darbdavio charakterizuojamas labai gerai, nėra įrašytas į policijos įskaitą, administracine tvarka baustas už nedidelius pažeidimus, policijos nuovadoje skundų ir pareiškimų dėl jo elgesio negauta, psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Tvirtina, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius, bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis baudžiamojoje byloje, teikia vertingus parodymus, dalyvavo akistatoje, ir tai turėjo reikšmės siekiant išaiškinti kitas nusikalstamas veikas, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu padėjo išaiškinti nusikaltimus ir nustatyti aplinkybes, kurioms esant šie nusikaltimai buvo padaryti. Nurodo, kad jo įgytas narkotinių medžiagų kiekis – 14,3958 g kanapių ir jų dalių – yra artimas nedideliam šios narkotinės medžiagos kiekiui, o jo paslėptas amfetamino ir metamfetamino kiekis yra mažesnis nei nedideli šių medžiagų kiekiai pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Mano, kad šios jo nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos kaip išimtinės, liudijančios apie jo ir įvykdytos nusikalstamos veikos žymiai mažesnį pavojingumą visuomenei (Šiaulių apygardos teismo 2013-12-19 nutartis byloje Nr. 1A-l146-135/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-17 nutartis byloje Nr. 1A-640-255/2013). Dėl to mano, kad yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai kvalifikuotos veikos bei per griežtos bausmės skyrimo ir pažeisto teisingumo principo. Nurodo, kad jis pripažino įgijęs, gabenęs, laikęs narkotinę medžiagą kanapes ir jų dalis, kurias jo prašymo gavo N. D., kad sutartoje vietoje susitiko su N. D. ir iš pastarojo nusipirko 1 g kanapių, tačiau nepamena, kiek jam sumokėjo, kad vėliau susitikęs su pusbroliu E. P., kad kartu surūkė kiekvienas savo nupirktas kanapes, kad E. P. kanapių nedavė, kad sugrįžus pas N. D., pastarasis paprašė jį nuvežti iki (duomenys neskelbtini) kaimo į parduotuvę. Nežinojo, ar N. D. turėjo su savimi narkotikų. Pripažįsta įsigijęs narkotikus, tačiau nepripažįsta juos realizavęs ar perdavęs E. P., nes iš N. D. pirko apie 1 g kanapių sau, dalį tų kanapių surūkė, o likusią dalį automobilyje rado policijos pareigūnai. Nesutinka su teismo išvada, kad jo kaltę įgijus narkotines medžiagas turint tikslą platinti patvirtina jo paties parodymai, kadangi jau pirmos apklausos metu nurodė kanapes įsigijęs sau rūkyti ir niekam jų nežadėjo parduoti ar kitaip realizuoti bei niekam jų neperdavė, nors vėlesnėje apklausoje nurodė, kad dalį „žolės“ nuvežė pusbroliui E. P., tačiau taip nurodė dėl to, kad bijojo tėvų, nenorėjo, kad jie sužinotų, jog jis rūkė „žolę“, taip pat ir N. D. nurodė vešiąs „žolę“ pusbroliui vien tam, kad nenorėjo, jog N. D. žinotų, jog kanapes įsigijo sau. Tvirtina, kad E. P. rūkė savo turėtą „žolę“. Teigia, kad apklausos metu apkalbėjo pats save, taip pat mano, kad jo pusbrolis, bijodamas būti nubaustas ar kad pareigūnai aiškinsis, iš kur gavo, nurodė kanapes gavęs iš jo (apelianto), t. y. apkalbėjo. Nurodo, kad kanapes jis pirko 2012-03-05, o praėjus 7 mėnesiams –2012-11-16 buvo nustatyta, kad E. P. buvo vartojęs marichuanos, todėl mano, kad E. P. vartojo neaišku iš kur gautą „žolę“, be to, jis E. P. jokios „žolės“ nei perdavė, nei pardavė. Mano, kad ši aplinkybė patvirtina faktą, jog E. P. pats galėjo turėti „žolės“. Taip pat mano, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog jis 2012-03-05 perdavė ar davė E. P. narkotinę medžiagą. Pastebi, kad akistatos su juo metu E. P. sutiko su jo parodymais, jog kiekvienas jų rūkė savo turimą „žolę“. Teigia, kad teismas, pagarsinęs E. P. parodymus bei nepašalinės prieštaravimų, rėmėsi E. P. parodymais, kaip įrodančiais jo (apelianto) kaltę. Mano, kad visi neaiškumai, prieštaravimai, kurie nebuvo pašalinti tiriant įrodymus pirmos instancijos teisme, negalėjo būti vertinami kaip jo kaltės įrodymas. Nurodo, kad nors jis N. D. minėjo narkotinę medžiagą vešiąs pusbroliui, tačiau N. D. jo susitikime su pusbroliu nedalyvavo, todėl N. D. parodymai nepatvirtina fakto, kad jis pusbroliui perdavė dalį įsigytos „žolės“. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes įrodymus vertino formaliai, šališkai, vadovavosi tik kaltinančiais duomenimis, prieštaravimų ir abejonių nevertino jo (apelianto) naudai. Be to, teigia, kad teismas išsamiai neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl visų ištirtų įrodymų, nenurodė motyvų, kodėl atmetė jį teisinančius įrodymus neturėjus tikslo platinti įsigytos narkotinės medžiagos bei niekam jos nepardavus, neperdavus ir kitaip neplatinus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis tuo metu parūkydavo „žolės“, ir tai patvirtina 2012-03-08 specialisto išvada Nr. T-N 408/12(01), kurioje nurodyta, kad jo šlapime rasta amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksilo rūgšties. Taip pat teigia, kad įsigytų narkotinių medžiagų kiekis – apie 1 gramą – patvirtina, kad kanapes jis įsigijo savo reikmėms, bei byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis kam nors telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis siūlė narkotinių medžiagų, taip pat narkotinių medžiagų nerasta ir jo gyvenamoje vietoje. Nurodo, kad teismas klaidingai nurodė, jog jis teigė įsigytos narkotinės medžiagos dalį 0,5 g palikęs namuose, tačiau jis tokių aplinkybių niekada nenurodė, be to, jo namuose nebuvo paimta jokių narkotinių medžiagų. Teigia, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jis būtų anksčiau platinęs narkotines medžiagas. Dėl to mano, kad byloje nesurinkta objektyvių ir tiesioginių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad jis anksčiau niekada nebuvo teistas ar baustas už administracinius teisės pažeidimus, yra registruotas darbo biržoje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi dėl padarytos veikos, teigia, kad šiuo metu supranta savo elgesio lengvabūdiškumą, be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo momento praėjo beveik dveji metai ir per tą laiką jis daugiau nėra pirkęs narkotinių medžiagų, jų vartojęs, tvirtina padaręs išvadas dėl savo elgesio ir prašo juo patikėti. Mano, kad teismas skyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę, nes neįvertino visų aplinkybių, kad jis įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, kad ji buvo surasta jo automobilyje, kad jis pripažino šių medžiagų priklausomybę, byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl to mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę sušvelninti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o laikant, kad jo veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam kitą bausmės rūšį – baudą, taip pat prašo iš jam inkriminuotos veikos aprašymo pašalinti tai, kad psichotropines medžiagas jis įsigijo tikslu platinti. Teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neteisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nepagrįstai jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nurodo, kad teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, neatsižvelgė ir visiškai nevertino jo tyčios kryptingumo, atliktų veiksmų – psichotropinių medžiagų įgijimo iš E. K. ir tų pačių medžiagų galimo platinimo (vartojimo su) E. K., kuris prisidėjo pinigais prie jų įgijimo, narkotinių medžiagų vartojimo kartu su V. D. – byloje nustatytos situacijos nesulygino su BK 259, 264 straipsnių dispozicijų turiniu ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo lemiamos įtakos jį pripažįstant kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teigia, kad bylos duomenys rodo, kad jo prašymu ir už jo duotus 190 Lt E. K., dar pridėjęs savų 10 Lt, įgijo ir jam (apeliantui) perdavė apie 10 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. nustatyta, jog jis psichotropines medžiagas įgijo be tikslo platinti, todėl mano, kad jis nepagrįstai nuteistas už tai, jog psichotropines medžiagas įgijo jau turėdamas tikslą jas platinti. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis psichotropinę medžiagą platino E. K., kadangi psichotropinę medžiagą jis kartu su E. K. įgijo, nes E. K. prisidėjo savais pinigais prie psichotropinės medžiagos įsigijimo. Teigia, kad E. K. parodymai taip pat patvirtina, kad jis psichotropinę medžiagą įgijo savo reikmėms – „dėl mokslų, studijų, kad neužmigtų“. Teigia, kad V. D. nesiūlė psichotropinės medžiagos, o pats V. D. prašė leisti pavartoti, be to, liudytojas nurodė, kad ankščiau su juo (apeliantu) yra vartojęs narkotines medžiagas žvejyboje, gamtoje, kad kartais jų turėjo jis (apeliantas), kartais V. D.. Dėl to mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog asmenys, įsigiję narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jas kartu vartodavo, neturėjo tikslo jų platinti (baudžiamoji byla Nr. 1-37-282/2012).

Taip pat apeliantas nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo atliktus veiksmus, nurodė esmines jam žinomas jo padaryto nusikaltimo aplinkybes bei paaiškino, kaip šią nusikalstamą veiką įvykdė, todėl mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Mano, kad pripažinus šią jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei atsižvelgiant į kitas byloje esančias aplinkybes, jam paskirta reali bausmė turėtų būti švelninama. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl jo gynėjo prašymo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 62 straipsnio nuostatų taikymo, dėl to mano, kad jam paskirtos bausmės neindividualizavo. Taip pat nurodo, kad dirba, mokosi, išlaiko su motina gyvenantį mažametį vaiką, kad vaiko motina nedirba. Teigia, kad psichotropines medžiagas įsigijo savo reikmėms, tikslo perduoti jas kitiems neturėjo, jų neperdavė, o kadangi V. D. yra jį anksčiau pavaišinęs narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, jis nieko blogo neįžvelgė, kai V. D. neatsiklausęs jas pauostė. Mano, kad jo veiksmai ir jam teismo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka protingumo, teisingumo principų bei mano, kad jam teismas galėjo skirti kitą bausmės rūšį – baudą, nes ši bausmė jam padarys pakankamą poveikį, jog jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, kad pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui, ir tokia bausmė visiškai atitiks teisingumo principą ir bus pakankama ne tik jį nubausti už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir perauklėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras, prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų N. D. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistųjų E. K., V. B., D. S. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, bei dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 3 punktas).

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistieji E. K., D. S. ir V. B. teigia, kad narkotines, psichotropines medžiagas įsigijo savo reikmėms, tikslo jų platinti neturėjo bei jų neplatino, tačiau tokius jų teiginius paneigia visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-281/2009, 2K-166/2010, 2K-681/2010, 2K-113/2011, 2K-472/2011, 2K-629/2011, 2K-442/2011 ir kt.).

Nuteistasis E. K. tvirtina, kad 2012-03-05 jis buvo sutaręs su N. D. bendrai pirkti 50 g amfetamino ir 20 g kanapių (ir jų dalių), ir bendram narkotikų pirkimui susimetė 200 Lt, jis skolon už 750 Lt nupirko amfetamino, o N. D. nupirko kanapių, kad susitikęs su N. D. (duomenys neskelbtini) apsikeitė narkotikais, amfetaminą paliko pas N. D. automobilyje. E. K. taip pat parodė, kad vėliau susitiko su D. S. ir trise – jis, N. D. ir D. S. važiavo į (duomenys neskelbtini), ten N. D. išlipęs iš D. S. automobilio, nuėjo link parduotuvės, tada prie jų prisistatė policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Tvirtina nežinojęs, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini), N. D. vežėsi narkotikus, kuriuos paslėpė. Iš esmės tokius pačius parodymus, jog kartu su N. D. bendrai susimetė pinigus narkotikams, kad apsikeitė narkotikais, E. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 137–138, 141 b. l.) ir teisme (3 t. 98–99 b. l.). E. K. parodymus apie bendrą susitarimą pirkti narkotikus patvirtino nuteistasis N. D., kuris parodė, kad jis nupirko kanapių, o E. K. – amfetamino, kad susitikę (duomenys neskelbtini) pavartojo narkotikų, bet narkotikų nepasidalino, tada atvažiavo D. S., kuriam, atsvėręs apie 2 gramus kanapių, pardavė už 60 Lt, ir D. S. nuvažiavo pas savo pusbrolį, o kai grįžo, paprašė, kad D. S. jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini), ten jis turėjo parduoti amfetaminą R. L., bet (duomenys neskelbtini) jį sulaikė policijos pareigūnai. Iš esmės tokius pat parodymus N. D. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 51-52, 55-56, 59 b. l.) ir teisme (3 t. 98 b. l.). Nors nuteistieji E. K. ir N. D. nurodė, jog bendrai pirko narkotikus, tačiau jų bendrą susitarimą bendrai naudoti įsigytus narkotikus paneigia tai, kad nuteistieji atskirai įgijo skirtingus narkotikus, E. K. įgytas narkotines medžiagas perdavė N. D., kuris šiais narkotikais laisvai disponavo, kadangi dalį kanapių (ir jų dalių) jis paravė D. S. bei dalį amfetamino atsvėręs gabeno klientui į (duomenys neskelbtini). Nepagrįsta nuteistųjų versija, kad bendram narkotikų įsigijimui jie susimetė bendrai 200 Lt, nes pats E. K. nurodė, jog N. D. už kanapes pinigų nedavė, o amfetaminą jis įgijo skolon. Nuteistasis E. K. nurodė, kad jis draugams narkotikų nepardavinėja, nebent keičiasi į kanapes. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomas ne tik jų pirkimas, bet ir gavimas mainais į kitus daiktus, gavimas veltui ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. neteisėtai įgytą amfetaminą perdavė N. D. dispozicijon toliau jį platinti (klientui (duomenys neskelbtini)), daroma išvada, kad E. K., perduodamas N. D. neteisėtai įgytą amfetaminą, neteisėtai įgijo tikslu jį platinti, šią medžiagą gabeno bei laikė N. D. automobilyje. Taigi, E. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Kadangi E. K. neteisėtai įgijo, gabeno bei laikė psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti, veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį įtakos neturi įgytos psichotropinės medžiagos kiekis.

Nepagrįstas E. K. skundo argumentas, kad jo bendrininkavimas su N. D. neįrodytas. Pagal teismų praktiką bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Nuteistieji E. K. ir N. D. pripažino kad prieš D. S. automobiliu važiuodami į (duomenys neskelbtini), abu savo įsigytas narkotines bei psichotropines medžiagas paliko N. D. automobilyje, tai rodo jų bendrą tyčią laikyti šias visas medžiagas automobilyje, todėl daroma išvada, kad E. K. bendrininkavo su N. D. neteisėtai N. D. automobilyje laikant narkotines bei psichotropines medžiagas. Tačiau byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad E. K. žinojo, jog važiuodamas į (duomenys neskelbtini) N. D. ketino perparduoti įgytą amfetaminą, apie ketinimą perparduoti amfetaminą N. D. nesakė E. K., be to, E. K. (duomenys neskelbtini) nėjo kartu su N. D., o liko automobilyje. Taigi, E. K. veiksmuose, važiuojant kartu su N. D. į (duomenys neskelbtini), nėra tyčios gabenti psichotropinę medžiagą turint tikslą ją platinti. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas pašalinant E. K. pateiktame kaltinime nepagrįstai nurodytą faktinę aplinkybę, jog jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. D., automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. S., turėdamas tikslą parduoti, gabeno N. D. atsvertą 2,2285 g birios psichotropinės medžiagos iki Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Taip pat E. K. tvirtina, kad jis neplatino psichotropinės medžiagos – amfetamino V. B., kad buvo tik tarpininkas, kadangi pats V. B. jam iš anksto buvo davęs 190 Lt, už kuriuos prašė nupirkti amfetamino, kad bendrai nusipirko 10 gramų amfetamino. Nors V. B. patvirtino E. K. davęs 190 Lt už 10 g amfetamino, tačiau V. B. nurodė, kad amfetaminą ėmė sau, kadangi išdalinti draugams „per brangus malonumas“. Be to, Pats E. K. nurodė, kad iš, neva, bendrai įgyto amfetamino kiekio, jis savo dalį paliko automobilyje, o kitą dalį atnešė ir perdavė V. B., kuris jį ir savo draugą pavaišino amfetaminu. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. K., paprašytas V. B., neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurią 2012-06-26 perdavė V. B.. Tai, kad E. K. narkotikus pirko V. B. pastarojo paprašytas, nepašalina jo atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar kaltininkas įgyja narkotines medžiagas turėdamas tikslą platinti savo noru, ar įkalbėtas kito asmens (kasacinė nutartis Nr. 2K-487/2012). Taigi, E. K. pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti neteisėtai gabeno ir pardavė V. B. psichotropinę medžiagą – amfetaminą už iš anksto pastarojo sumokėtus 190 Lt.

Nuteistojo E. K. skundo argumentas, kad nuosprendyje jam suformuluotas kaltinimas yra abstraktus ir nekonkretus vien dėl to, kad nusikalstama veika ir jos padarymo aplinkybės, būdas nurodyti abstrakčiai, nenurodant nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis jis įgijo, gabeno, laikė medžiagas, yra nepagrįstas, nes iš E. K. pateikto kaltinimo matyti, jog jis yra pakankamai aiškiai suformuluotas, jame nurodytas konkretus laikas ir vieta, kada apeliantas įgijo, kur gabeno ir kam perdavė neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kad dalį šios medžiagos kartu su N. D. gabeno į (duomenys neskelbtini), o kitą dalį bendrai laikė N. D. automobilyje. Taigi, E. K. nuosprendyje suformuluotame kaltinime nurodytos esminės BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, todėl kaltinimas yra aiškus ir suprantamas. Pastebėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuteistasis E. K. nurodė, jog jam pareikštas kaltinimas yra suprantamas, jis prisipažįsta kaltu, davė parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką, o tik apeliaciniame skunde, pasikeitus gynėjui, iškėlė versiją, jog kaltinimas yra abstraktus ir nekonkretus. Dėl to teisėjų kolegija daro išvada, kad apelianto teisė žinoti, kuo jis yra kaltinimas, nebuvo pažeista dėl nuosprendyje suformuluoto kaltinimo. Taip pat nepagrįstas E. K. skundo argumentas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo verčiamas pareigūnų, dėl jų daromo psichologinio spaudimo vien dėl to, kad pareigūnams G. V., G. M., R. P. yra pareikšti įtarimai dėl narkotinių medžiagų platinimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Iš bylos matyti, kad nuteistojo minimi policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu atliko procesinius veiksmus – kratas, surašė siuntimus atlikti medicininę apžiūrą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolus, tarnybinius pranešimus apie tai, kad nepavyko nustatyti asmens, iš kurio galbūt N. D. įgijo narkotines medžiagas (1 t. 28, 62–69, 72–73, 79–80, 83–85, 89, 90, 92–94, 97–99, 102–104, 107–108 b. l., 2 t.105 b. l.), o E. K. apklausas ikiteisminio tyrimo metu atliko tyrėja L. L.. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina, kad minėti policijos pareigūnai dalyvavo apelianto apklausose. Be to, E. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė dalyvaujant jo gynėjui adv. A. Zakrasui, dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nei E. K., nei jo gynėjas nesikreipė į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą. Šios paminėtos aplinkybės paneigia, kad E. K. parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas davė įtakotas pareigūnų G. V., G. M. ar R. P..

Nuteistasis V. B. taip pat tvirtina, kad jis neplatino savo reikmėm įsigytos psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. nevaišino V. D. ir E. K. amfetaminu, kad jie patys, pamatę ant stalo padarytus amfetamino „takelius“, pavartojo, kad jis nematė kaip V. D. uostė amfetaminą. Tačiau tokius V. B. parodymus paneigia E. K. ir V. D. parodymai. Nuteistasis E. K. parodė, kad, kai jis perdavė V. B. amfetaminą, V. B. pakelio turinį išbėrė ant stalo, padarė kelis „takelius“, ir jie visi trys – jis, V. B. ir pastarojo draugas V. D. vartojo amfetaminą. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. iš esmės parodė tokias pat įvykio aplinkybes bei nurodė, kad V. B. padarė apie 10-15 „takelių“, pagal kuriuos buvo galima suprasti, kad ne vien sau V. B. pasiruošė amfetaminą uostyti (2 t. 137–138, 141 b. l.). Liudytojas V. D. taip pat patvirtino, kad matė, kaip V. B. padarė kelis „takelius“ ir pasiūlė jam ir E. K. vaišintis, kad visi trys uostė amfetaminą. Liudytojas tokius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 25–27 b. l.). Liudytojas parodė, kad jis pinigų V. B. už narkotikus nemokėjo, nes suprato, jog jį vaišina. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad V. B. psichotropinę medžiagą išbėręs ant stalo ir padaręs kelis „takelius“ amfetamino, t. y. paruošęs amfetaminą uostyti, paliko jį matomoje vietoje ir leido vartoti psichotropinę medžiagą, už tai neimdamas pinigų, daroma išvada, kad tokiu būdu, V. B. neteisėtai įsigytą amfetaminą platino. Tokia išvada neprieštarauja ir teismų praktikai, nes narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu gali būti šių medžiagų dovanojimas, davimas kaip atlygis už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, perdavimas už skolą, davimas skolon, mainais, palikimas matomoje vietoje ir pan. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už psichotropinės medžiagos įgijimą tikslu platinti ir šios medžiagos platinimą, todėl nėra pagrindo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnį. Apeliantas nepagrįstai šioje byloje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-04 nutartimi Nr. 2K-43/2014, kurioje nurodyta, kad lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas gali pasireikšti pasiūlymu vartoti, kadangi V. B. nebuvo kaltinamas lenkęs V. D. ar E. K. vartoti psichotropinę medžiagą.

Nuteistasis D. S. taip pat teigia, kad jis iš N. D. nusipirko apie 1 gramą kanapių savo reikmėms ir savo pusbroliui E. P. šios medžiagos nedavė, nes pastarasis rūkė savo turėtą „žolę“. Tokius D. S. parodymus paneigia byloje ikiteisminio tyrimo metu suriktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Pirmiausia, vertinant paties apelianto parodymus, pastebėtina, kad kiekvienos apklausos metu D. S. skirtingai aiškino įsigytų narkotikų perdavimo kitam asmeniui aplinkybes. Iš karto po to, kai buvo sulaikytas, D. S. apklausos metu nurodė, kad N. D. prašymu jis prie (duomenys neskelbtini) ežero nepažįstamam asmeniui perdavė dėžutę su narkotikais, o jam parvažiavus į (duomenys neskelbtini), trise – jis, E. K. ir N. D. parūkė „žolės“, tada N. D. jam padavė maišelį su žalia mase pasakęs „imk ir turėk“, jis tą maišelį įsidėjo į dėtuvę ir šį maišelį automobilyje rado policijos pareigūnai (1 t. 183–184 b. l.). Kitos apklausos metu, jau dalyvaujant gynėjui adv. V. Juozelaičiui (1 t. 191 b. l.), D. S. nurodė, kad 1 gramą „žolės“ pirko tam, kad nuvežti pusbroliui, kuris prašė nupirkti, kad nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) ežero, narkotikus perdavė pusbroliui, bet E. P. jam pinigų nesumokėjo, nes neturėjo, sutarė atsiskaitysią vėliau, kad policijos pareigūnai rado paketėlį, kurį N. D. jam davė už nuvežimą į (duomenys neskelbtini) ir ketino po to kartu surūkyti. Akistatos su N. D. metu (1 t. 188–190 b. l.) D. S. nurodė, kad iš N. D. už 35 Lt nupirko 1 gramą „žolės“, kad nuvažiavo pas savo pažįstamą į garažą prie (duomenys neskelbtini) ežero, ten pasakęs savo pažįstamam, jog turi „žolės“, jo pažįstamas pasiūlė parūkyti, tačiau jis nesutiko, sutarė parūkyti kitą dieną, bet, nenorėdamas prie savęs laikyti narkotikų, paprašė, kad jo pažįstamas tuos narkotikus paturėtų, pinigų iš to pažįstamo jis neėmė, kad vėl susitikus su N. D., pastarasis jam davė apie 0,5 gramo kanapių už nuvežimą į (duomenys neskelbtini). Vėliau vykusios apklausos metu, jau dalyvaujant kitam gynėjui – adv. H. Oseckiui, D. S. parodė, kad su pusbroliu rūkė kiekvienas savo turėtą „žolę“, t. y. E. P. narkotikų nedavė, bei nurodė, kad ankstesnėse apklausose apkalbėjo savo pusbrolį išsigandęs, kad tėvai sužinos, jog jis vartojo narkotikus (1 t. 194–195 b. l.). Tokius parodymus, jog jis ir E. P. rūkė kiekvienas savo turėtas kanapes, D. S. davė ir teisme (3 t. 100 b. l.). Įvertinus D. S. duotus parodymus ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie nėra nuoseklūs, todėl besąlygiškai tikėti D. S. parodymais, jog jis savo pusbroliui E. P. nedavė narkotikų, negalima. Be to, D. S. parodymus, jog narkotikus jis įsigijo savo reikmėms ir nedavė pusbroliui, paneigia kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Nuteistasis N. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis D. S. už 60 Lt pardavė du paketėlius, t. y. apie 2 gramus, kanapių (ir jų dalių), kurias D. S. sakė perkąs sau ir pusbroliui, kad D. S. iš karto po narkotikų įsigijimo nuvažiavo pas savo pusbrolį, kaip pats nurodė N. D., kad D. S. parvažiavus, kartu su E. K. ir D. S. važiavo į (duomenys neskelbtini) (2 t. 51–52, 55–56, 59 b. l., 3 t. 98 b. l.). Tokius pat parodymus N. D. davė ir akistatos su D. S. metu (1 t. 188–190 b. l.). Taigi, N. D. parodymai apie narkotinės medžiagos pardavimą D. S. yra vienodi, todėl netikėti N. D. nuosekliais parodymais nėra pagrindo. Be to, N. D. parodymus atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto E. P. parodymai, jog D. S. jo prašymu atvežė apie 1 gramą „žolės“ (1 t. 32–33 b. l.). Nors akistatos su D. S. metu liudytojas E. P. nurodė sutinkąs su D. S. parodymais, jog jie abu turėjo po gabalėlį „žolės“, kurią parūkę išsiskirstė, tačiau E. P. akistatos metu nurodė, kad „buvo panašiai“, kad jis neatsimena, kaip viskas tiksliai buvo, nes praėjo jau beveik metai laiko (1 t. 34–35 b. l.). Nei apylinkės teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepavyko liudytoju apklausti E. P. dėl jo išvykimo į užsienį, tačiau jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bylos procese dalyvavusių asmenų prašymu, buvo perskaityti bei nuteistasis D. S. ir jo gynėjas, nepavykus nustatyti E. P. dabartinės gyvenamosios vietos, sutiko bylą nagrinėti neapklausus liudytojo. Taigi, teisme perskaičius liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, ir liudytojo E. P. parodymai vertinami drauge su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Be to, yra pagrindo manyti, kad E. P. akistatos metu duotiems parodymams įtakos turėjo tai, kad akistata tarp E. P. ir D. S. įvyko beveik praėjus metams po įvykio, kad liudytoją ir nuteistąjį sieja giminystės ryšiai, todėl liudytojas, kaip nuteistojo giminaitis, buvo suinteresuotas padėti D. S. išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad 2012-11-16 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 117 (1 t. 37 b. l.) nurodyta, jog E. P. yra vartojęs marihuanos, patvirtina tik tai, kad E. P. vartojo narkotikus ir, kaip pats medikams nurodė, marihuaną jis vartojo savaitgalį (penktadienį-šeštadienį, t. y. 2012-11-09 –2012-11-10). Kadangi narkotikus vartojo ne tą pačią dieną, kai vyko jo apklausa pas tyrėją, o anksčiau, nėra pagrindo manyti, kad parodymus E. P. davė būdamas apsvaigęs nuo narkotikų. Dėl to kolegija pripažįsta, kad netikėti liudytojo parodymais, jog narkotikus jam davė jo pusbrolis D. S., nėra pagrindo. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. nenuoseklius D. S. parodymus, nuteistojo N. D. parodymus, jog D. S. pardavė apie 2 gramus kanapių, ir liudytojo E. P. parodymus, jog jo paprašytas D. S. jam atvežė 1 gramą „žolės“, daroma išvada, kad D. S. iš N. D. įsigijęs narkotinių medžiagų, dalį jų neatlygintinai davė savo pusbroliui. Kaip jau minėta, neatlygintinas narkotinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui laikomas platinimu, todėl D. S. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu neteisėtai įgijęs, gabenęs, dalį narkotinių medžiagų davęs E. P., o kitą dalį neteisėtai laikęs savo automobilyje turėdamas tikslą šias narkotines medžiagas platinti. Tai, kad apeliantas įgijo tik apie 2 gramus kanapių ir jo automobilyje buvo rasta vos 0,4685 gramo kanapių, t. y. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, nepaneigia apelianto veiksmų kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes BK 259 straipsnis nenumato narkotinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui, t. y. platinimo. Dėl to nėra pagrindo D. S. veikos iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį.

Nuteistieji D. S., E. K., V. B. ir N. D. nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, mano, kad jų atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi, individualizuojant bausmę ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, šiuo atveju turima galvoje visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatyta nuteistųjų D. S., V. B. bei E. K. atsakomybe lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš bylos matyti, kad nuteistieji D. S., V. B., E. K., kaip ir N. D., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino kaltais, nurodė aplinkybes apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimą, gabenimą, perdavimą kitiems asmenims, nuoširdžiai gailėjosi. Tai, kad D. S., V. B. bei E. K. nepripažino turėję tikslą platinti ar platinę narkotines ar psichotropines medžiagas, kaip šios aplinkybės suvokiamos baudžiamojoje teisėje, nelaikytina, kad apeliantai nepripažino iš esmės faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių. Dėl to, kolegija daro išvadą, kad yra visos sąlygos nuteistųjų D. S., V. B. ir E. K. prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailestį pripažinti jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Iš bylos matyti, kad D. S., N. D., V. B. padarė po vieną sunkų nusikaltimą, o nuteistasis E. K. du sunkius tyčinius nusikaltimus, veikdami tiesiogine tyčia. Nuteistasis D. S. nevedęs, dirba (3 t. 171–173 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (3 t. 187 b. l.), neteistas, nors 2011-05-10 buvo baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl laikomas nebaustu (ATPK 36 straipsnis). Nuteistasis N. D. nevedęs, dirba (3 t. 91 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (3 t. 76, 174, 175 b. l.), jo motina T. D. yra neįgali (nustatytas 40 procentų darbingumas (2 t. 45 b. l.)), neteistas, baustas administracine tvarka (2012-09-25 pagal ATPK 44 straipsnį už narkotinių medžiagų vartojimą). Nuteistasis V. B. nevedęs, bet materialiai išlaiko savo sūnų, gim. (duomenys neskelbtini) (3 t. 91 b. l.), dirba (3 t. 70, 92, 188 b. l.), studijuoja (3 t. 17, 73 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (3 t. 16, 69, 72 b. l.), neteistas, baustas administracine tvarka. Nuteistasis E. K. vedęs (3 t. 170 b. l.), mokosi (3 t. 93 b. l.), jo abu tėvai yra iš dalies darbingi (3 t. 78, 79 b. l.), neteistas, baustas administracine tvarka (2012-01-22 ir 2012-09-25 pagal ATPK 44 straipsnį už narkotinių medžiagų vartojimą).

Apeliantai mano, kad jiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, nors ir minimaliam terminui, yra per griežtos ir prieštarauja teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas, reiškiantis tiek tinkamos poveikio priemonės kaltininkui parinkimą, tiek ir nukentėjusiųjų interesų gynimo užtikrinimą. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas yra labai pavojinga veika, tačiau šiuo konkrečiu atveju įsigytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiai nebuvo dideli (2, 10, 45 gramai), nuteistieji neužsiėmė narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu pašaliniams asmenims, įsigytomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis dalindavosi tarpusavyje (apsikeisdavo) ar narkotines (psichotropines) medžiagas įgydavo bei perduodavo vieni kitų paprašyti, todėl nuteistųjų veikos yra mažiau pavojingos nei tipinis narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimas siekiant pasipelnyti. Taigi, nors apeliantų veikos formaliai atitinka narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą bei kaltininkų asmenybes (neteisti, dirba, mokosi, prisipažino nusikaltę, gailisi ir kt.), aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas nuteistiesiems D. S., V. B., taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytas nusikalstamas veikas paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą bei skirti jiems įpareigojimus. Kadangi N. D. ketino dalį įsigytos psichotropinės medžiagos perparduoti asmeniui (duomenys neskelbtini), o E. K. padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, jiems, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažinamos, nekeičiant bausmės rūšies. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, kolegija,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti nuteistųjų D. S., V. B., E. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybės tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pašalinti iš E. K. pateikto kaltinimo faktinę aplinkybę, jog E. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. D., automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. S., turėdamas tikslą parduoti, gabeno N. D. atsvertą 2,2285 g birios psichotropinės medžiagos iki (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“.

D. S., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-03-05 iki 2012-03-06 ir laikyti, kad D. S. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.

N. D., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-03-05 iki 2012-06-05.

V. B., taikant BK taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-06-27 iki 2012-06-29 ir laikyti, kad V. B. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

E. K., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2012-03-05 padarytą nusikalstamą veiką) paskirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 mėnesių laisvės atėmimo,

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2012-06-27 padarytą nusikalstamą veiką) paskirtą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir E. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-06-27 iki 2012-08-28.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Vaclovas IždonasNijolė Matuzevičienė