- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 1-37-282/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Saulius Alysas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, besimokantis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 261 str., 264 str. 1 d., 264 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, t. y. 2010-11-18, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, Šiauliuose iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 40 Lt nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią nuo įsigijimo vietos neteisėtai gabeno su savimi iki pastato, esančio prie (duomenys neskelbtini), po to, apie 21.00 val., įgytą narkotinę medžiagą gabeno iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) pastato, ten nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) suvartojo kartu su D. K., N. P. ir D. S., o likusią dalį – 0,15 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) neteisėtai laikė savo sportinių kelnių kišenėje iki 2010-11-18, 21.20 val., kol ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.
E. V. buvo kaltinamas pagal LR BK 264 str. 1 d. tuo, kad jis 2010-11-18, apie 21.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) pastato, davė D. K. ir N. P. rūkyti su tabaku sumaišytą narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurios kiekis nenustatytas ir taip pratino juos ne gydymo tikslais vartoti narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis).
Be to, E. V. buvo kaltinamas pagal LR BK 261 str. tuo, kad jis 2010-11-18, apie 21 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) pastato už galimybę vartoti, t. y. rūkyti narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) iš D. S. paėmė 10 Lt ir tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-11-18, apie 21.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) pastato, žinodamas, kad D. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, davė D. S. rūkyti su tabaku sumaišytą narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurios kiekis nenustatytas, ir taip platino narkotines medžiagas nepilnamečiams.
Be to, E. V. buvo kaltinamas pagal LR BK 264 str. 2 d. tuo, kad jis 2010-11-18, apie 21.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) pastato, žinodamas, kad D. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, davė D. S. rūkyti su tabaku sumaišytą narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurios kiekis nenustatytas ir taip pratino jį ne gydymo tikslais vartoti narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis).
Kaltinamasis E. V. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad D. K. yra jo pažįstamas, N. P. – bendraklasis, o D. S. – kaimynas. Dar iki tiriamo įvykio jie visi jam ne vieną kartą buvo minėję, kad nori parūkyti „žolės“. Todėl jis tai su vienu, tai su kitu apsitardavo, kad reikia parūkyti „žolės“, bet nė vienas iš jų nežinodavo, iš kur tos „žolės“ gauti. Kai draugas jam pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro yra vieta, kur galima nusipirkti „žolės“, jis susitarė su D. K., D. S. ir N. P. susitikti ir parūkyti, todėl jie visi trys žinojo, kad susitinka turėdami tikslą parūkyti „žolės“. Paėmė iš D. S. ir D. K. po 10 litų „žolei“ pirkti, o iš N. P. pinigų neėmė, nes jis turėjo juos vežti savo automobiliu. Kadangi su draugais buvo susitaręs parūkyti, jis nupirko „žolės“ visiems, kad nereikėtų kiekvienam eiti pirkti. Pripažįsta, kad už 40 litų įgijo kanapių, t. y. „žolės“, tačiau nežino, kokį kiekį įgijo. Pas jį namuose su tabaku sumaišė jo nupirktą „žolę“. Po to N. P. automobiliu visi nuvažiavo į aikštelę, ten visi rūkė „žolę“ naudodami „bambaliuką“, t. y. iš plastikinio buteliuko padarytą pritaisą rūkyti. Kas paruošė „bambaliuką“, jis nežino. Aikštelėje jie surūkė daugiau nei pusę turėtos „žolės“. Kai sulaikė policijos darbuotojai, buvo surūkę tris ketvirtadalius, o likęs kiekis su tabakui sumaišytos žolės buvo jo kišenėje. Nesuprato, jog platina narkotines medžiagas jas nupirkdamas ir duodamas kitiems parūkyti, nes visi buvo susitarę kartu rūkyti. Taip pat pripažįsta, kad pas jį policijos pareigūnai rado kanapių, ir sutinka su rastų kanapių kiekiu. Žinojo, kad D. S. yra už jį jaunesnis, tačiau nežinojo, jog įvykio metu buvo nepilnametis.
Liudytojas D. S. parodė, kad jis anksčiau vieną kartą buvo vartojęs narkotines medžiagas – „žolę“ ir norėjo dar kartą pabandyti parūkyti. Pagalvojo, kad E. V. gal žinos, iš kur „žolės“ gauti, todėl jam parašė ir paklausė. E. V. jam parašė, kad nežino, tačiau žadėjo pasidomėti ir vakare parašyti. Vėliau E. V. paskambino ir pakvietė susitikti. Susitiko su E. V. prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. E. V. pasakė, kad reikia duoti po 10 litų. Jis suprato, kad tas mokestis buvo už žolę. Jis ir D. K. E. V. padavė po 10 litų. D. S. su D. K. nuėjo į parduotuvę, o E. V. – kitur. Po dešimt minučių E. V. grįžo. Tada visi trys nuėjo pas E. V. į namus. Po to atvažiavo N. P., jo automobiliu visi nuvažiavo į aikštelę, kurioje ir rūkė žolę. Automobilio priekyje sėdėjo E. V., vairuotojo pusėje – N. P.. Gale automobilio sėdėjo jis ir D. K.. Atvažiavus į aikštelę, jis matė, kad tarp priekinių automobilio sėdynių yra bambaliukas – tai paprastas plastmasinis buteliukas, kuris sulankstomas ir uždedamas ant buteliuko kakliuko folijos, pradeginama skylutė ir traukiama. „Žolė“ buvo padėta šalia bambaliuko. Kas padarė bambaliuką ir jį bei „žolę“ padėjo automobilyje, jis nematė. Paskui jis tą „bambaliuką“ paėmė, įsidėjo „žolės“, parūkė ir padėjo atgal. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. „Žolę“ rūkė visi buvę automobilyje. Rūkyti „žolę“ lipo kiekvienas atskirai. Iš pradžių išlipo N. P. ir D. K.. Kai sulaikė policijos pareigūnai, „žolės“ rado pas E. V. kišenėje. Tas, kas buvo bambaliuke, jau buvo viskas surūkyta. Įvykio metu jam buvo 16 metų. E. V. yra jo kaimynas, 5 metus gyvena viename name, toje pačioje laiptinėje. Negali pasakyti, ar E. V. žinojo, kad jis yra nepilnametis. Jis su E. V. bendraudavo retai, apie mokyklą nieko nekalbėdavo. Jis pats suprato, kaip reikia rūkyti per tą bambaliuką, jo mokyti, kaip reikia rūkyti „žolę“, nereikėjo. Įvykio metu iš E. V. nebuvo jokio skatinimo, kad jis rūkytų „žolę“. Jis viską darė savo noru ir jokių raginimų nebuvo. Jis su E. V. tiesiog susitarė parūkyti „žolės“.
Liudytojas N. P. parodė, kad galėjo būti 2011 m. lapkričio 18 d., kai jis su E. V. (duomenys neskelbtini) konservatorijoje tarėsi dėl „žolės“ parūkymo. Po to dar susirašė žinutėmis ir susitiko. Buvo tik mintis, kad reikia parūkyti. O apie pirkimą kalbos nebuvo. Pradžioje jis tarėsi tik su E. V., bet jie abu ieškojo su kuo nors kartu parūkyti žolės. Jis su E. V. D. S. ir E. K. davė mintį, ir jie sutiko. Vakare jis nuvažiavo pas E. V. susitikti su visais draugais, kurie rūkys „žolę“. D. S. ir D. K. yra jo pažįstami, bet ne draugai. Jis nežinojo, kad D. S. yra nepilnametis, taip pat nežinojo, kur jis mokosi. Po to ieškojo vietos, kur reikėtų parūkyti ir nuvažiavo į seną „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodamas pas E. V. jis žinojo, kad rūkys „žolę“. Jis kanapių nepirko, važiavo jų rūkyti. Dieną jie nebuvo susitarę, kuris nupirks „žolės“. Žinutėmis irgi nesitarė. Iš viso nekalbėjo apie tai, kas nupirks kanapių. Jis tiksliai nežinojo, kad E. V. turės nupirkęs „žolės“, bet numanė, kad viskas bus nupirkta. Kai jis atvažiavo, kanapių E. V. jau turėjo. Mano, kad „žolės“ buvo nupirkta vienas gramas, tačiau tikslaus kiekio nežino. Kanapes rūkė per plastikinį buteliuką. Tai buvo paprastas plastikinis pusės litro talpos buteliukas, išlankstytas į anties formą, ant kakliuko buvo uždėta folija ir išbadytos skylutės. Gale pradeginta skylė, kur traukti. Tiksliai neatsimena, tačiau gali būti, kad jis išlankstė bambaliuką, o E. V. sutrupino „žolę“ ir maišė su tabaku. „Žolę“ trupino mašinoje, nuvažiavę į aikštelę. Iš kur atsirado folija, jis neatsimena. Kas pradūrė kamštelį ir išdegino skylutę, neatsimena. Tai buvo kolektyvinis darbas. Vienas pradūrė skylutes, kitas dar kažką padarė, tačiau jis nepamena tiksliai, kuris žmogus ką darė. Iš automobilio išlipo visi kartu parūkyti. Tyrėjai jis pasakė, kad nuvažiavęs į aikštelę nežinojo, kad rūkys žolę, nes bijojo tolimesnių pasekmių. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra ne visiškai teisingi. Jis yra dar rūkęs „žolės“ labai seniai. Buvo tokia pati situacija su bambaliuku. Tada jam buvo 14 metų. E. V. jo neragino ir nelenkė vartoti „žolę“. Tai buvo paties noras. E. V. jokios įtakos „žolei“ vartoti jam nedarė. Jis pats tai norėjo daryti, savanoriškai. D. S. ir D. K. nereikėjo rodyti, kaip rūkyti „žolę“. E. V. jokių patarimų dėl rūkymo nedavė. Mano, kad D. K. ir D. S. buvo rūkę „žolės“, nes jie mokėjo. Už „žolės“ parūkymą jis pinigų nemokėjo, nes važiavo jo mašina.
Liudytojas D. K. parodė, kad iki to įvykio jis buvo bandęs rūkyti žolę Ispanijoje ir Olandijoje. Su E. V. jie buvo planavę, kad reikės parūkyti žolės, ir 2010 m. lapkričio 18 d. susitiko. Kuris kuriam tą dieną paskambino, nepamena. Nuvažiavo su E. V. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, ten susitiko su D. S.. Anksčiau D. S. nepažinojo ir nesuprato, kad jis yra nepilnametis. E. V. parodė narkotines medžiagas. Narkotinės medžiagos buvo įvyniotos į nedidelį maišelį. Kaip ir kokiu būdu rūkys „žolę“, neaptarė. N. P. atvažiavo automobiliu prie E. V. namų, ir visi nuvažiavo į neapšviestą aikštelę. Kada, kas ir kur sumaišė „žolę“ su tabaku, jis nežino. N. P. automobilyje buvo bambaliukas, iš kurio visi ir rūkė. Kiekvienas suspėjo padaryti po vieną įtraukimą ir žadėjo dar vieną kartą parūkyti ir važiuoti namo. Nupirktos „žolės“ surūkė gal pusę. „Žolės“ buvo labai nedaug. E. V. jo neskatino ir neragino rūkyti „žolę“. D. S. taip pat niekas nesiūlė rūkyti. Visi jau buvo susitarę parūkyti „žolės“. Visi rūkė savo noru. Kai turėjo bambaliuką, tai kas norėjo, tas ir rūkė. Jokio skatinimo nebuvo. Kiekvienas žinojo, kaip ir ką daryti.
Liudytoja S. S. parodė, kad kaimynystėje su E. V. gyvena apie 9 metus. Su kaimynais bendrauja retai, E. V. tik vieną kartą buvo užėjęs pas juos į namus. Ji nematė ir nežino, ar jos sūnus D. S. bendravo su E. V.. Taip pat nežino, ar E. V. žinojo, kiek jos sūnui D. S. metų.
Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamasis E. V. yra jos sūnus, su kuriuo ji kartu gyvena. Ji nėra mačiusi, kad sūnus namuose laikytų draudžiamas medžiagas arba jas rūkytų, kad turėtų elektronines svarstykles ar kažkokius paketėlius. Nepastebėjo, kad sūnus E. V. būtų praturtėjęs ar įsigijęs naujų daiktų. Charakterizuoja savo sūnų E. V. tik gerai. Teigia, kad E. V. supranta, ką padarė, dėl to labai išgyvena. E. V. buvo įtrauktas į policijos įskaitą. Mano, kad sūnus E. V. padarė išvadas, pradėjo mokytis, susirado darbą. Su S. S. šeima jie yra kaimynai, E. V. su D. S. bendraudavo. Kad D. S. yra nepilnametis, ji nežinojo.
2010-11-18 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, prie automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas ir paimtas sulankstytas plastikinis butelis, kurio kaklelis apvyniotas folija, o apžiūrint įtariamąjį E. V., jo sportinių kelnių kairėje kišenėje surasta ir paimta į popieriaus lapą įdėta sausa susmulkinta augalinės kilmės medžiaga (1 t. 17–19 b. l.).
2011-03-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(8921)-ISI-1641 nurodyta, kad sausa dalinai susmulkinta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš augalinės kilmės mišinio, iš languoto popieriaus lapo, 2010-11-18 rasta pas E. V. sportinių kelnių kišenėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,15 g. Ant deformuoto plastikinio butelio, kurio kaklelis apvyniotas folija, o dugne padaryta skylė, 2010-11-18 rasto šalia automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (1 t. 23–24 b. l.).
2010-11-18 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 121 išvadoje nurodyta, kad N. P. buvo vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – šlapime rastas 9-karboksitetrahidrokanabinolis (1 t. 56 b. l.).
2010-11-18 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 123 išvadoje nurodyta, kad D. S. buvo vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – šlapime rastas 9-karboksitetrahidrokanabinolis (1 t. 58 b. l.).
2010-11-18 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 124 išvadoje nurodyta, kad E. V. buvo vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – šlapime rastas 9-karboksitetrahidrokanabinolis (1 t. 60 b. l.).
2010-11-18 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 212 išvadoje nurodyta, kad D. K. neblaivus ir vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – šlapime rastas 9-karboksitetrahidrokanabinolis (1 t. 62 b. l.).
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo 2011-05-10 nutarimais D. K. ir D. S. paskirtos administracinės nuobaudos už LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 2 d. numatytą pažeidimą ( 2 t., 26–27, 28–29 b. l.). N. P. už LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 2 d. numatytą pažeidimą administracinė nuobauda paskirta 2011-05-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo nutarimu ( 2 t., 30–31 b. l.).
Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. V. 2010-11-18 Šiaulių m. iš nenustatyto asmens už 40 Lt nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), šią narkotinę medžiagą gabeno bei suvartojo kartu su D. S., D. K. ir N. P., o likusią dalį – 0,15 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) neteisėtai laikė savo sportinių kelnių kišenėje iki 2010-11-18, 21.20 val., kol ją surado ir paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamasis E. V. prisipažino neteisėtai įgijęs, gabenęs ir laikęs narkotinę medžiagą.
E. V. pareikšti kaltinimai tuo, kad jis narkotinę medžiagą įgijo, gabeno, laikė, turėdamas tikslą ją platinti ir platino duodamas narkotinę medžiagą vartoti D. K., N. P. ir nepilnamečiui D. S., taip pratino juos ne gydymo tikslais vartoti narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis). Dėl tokių kaltinimų E. V. savo kaltės nepripažino, neigė turėjęs tikslą platinti, platinęs narkotines medžiagas bei pratinęs kitus asmenis jas vartoti. Kaltinamasis nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu vienodai tvirtino, kad su draugais D. S., D. K. ir N. P. jau anksčiau buvo taręsi kartu parūkyti „žolės“, todėl nupirkęs „žolės“ jis apie tai pasakė šiems draugams, ir visi vakare susitiko žinodami, kad rūkys „žolę“. Iš esmės tokias pat aplinkybes kaltinamasis nurodė ir teisiamajame posėdyje, o būtent, kad jis su draugais D. S., D. K. ir N. P. susitarė kartu parūkyti „žolės“, jis nupirko kanapių (ir jų dalių) bendrai naudoti, visi susidėjo pinigus, išskyrus N. P., kuris pinigų nedavė, nes savo automobiliu vežė visus į aikštelę. Tokias kaltinamojo E. V. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų D. S., D. K. ir N. P. parodymai. Visi paminėti liudytojai teigia, kad E. V. jiems nesiūlė narkotinių medžiagų, neįkalbinėjo jų rūkyti ir kitaip neskatino vartoti narkotinių medžiagų, nurodo, kad anksčiau buvo rūkę „žolės“ bei dar norėjo parūkyti, ir susitarė tai daryti kartu. Nepilnametis D. S. parodė, kad jis pirmas pasiteiravo E. V., ar šis negalėtų gauti „žolės“. D. S. ir D. K. analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad įvykio vakarą E. V., D. S. ir D. K. ketina rūkyti „žolę“, suprato tik pamatęs rūkyti skirtą bambaliuką, tačiau teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis su E. V. konservatorijoje tarėsi parūkyti „žolę“, po to dar susirašė žinutėmis ir susitiko, o tyrėjai pasakė, jog nuvažiavęs į aikštelę nežinojo, kad rūkys žolę, nes bijojo tolimesnių pasekmių. Vertinant šio liudytojo parodymus atsižvelgiama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas kitą dieną po įvykio, kai dar buvo neaišku, kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) laukia įvykio dalyvių, todėl tikėtina, kad apklausiamas tyrėjos N. P. neigė iš anksto taręsis su kitais rūkyti narkotines medžiagas, nes bijojo tolimesnių pasekmių. Dėl to teismas remiasi N. P. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, tuo labiau, kad pastarieji parodymai atitinka kitų įvykio dalyvių parodymus. Taigi, ir kaltinamojo, ir liudytojų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus ir patvirtina, kad kaltinamasis E. V. įgijo narkotinę medžiagą bendru susitarimu bendram naudojimui, o tokia veika negali būti kvalifikuojama kaip narkotinių medžiagų platinimas (2002 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 36). Kadangi kaltinamasis E. V. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 str. Iš specialisto išvados matyti, kad 2010-11-18 pas E. V. kelnių kišenėje rasta narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,15 g. Kaltinamasis E. V. ir liudytojai D. S., D. K. ir N. P. parodė, kad jie surūkė maždaug pusę turėtos „žolės“, o likusią dalį policijos pareigūnai surado pas E. V. kelnių kišenėje. Atsižvelgiant į šiuos bylos duomenis daroma išvada, kad kaltinamasis įgijo, laikė, gabeno apie 0,30 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas toks kiekis kanapių (ir jų dalių) vertinamas kaip nedidelis kiekis narkotinių medžiagų, todėl E. V. veika kvalifikuojama pagal BK 259 str. 2 d. E. V. pateiktame kaltinime nurodyta, kad jis narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) už 40 Lt iš nenustatyto asmens nusipirko (duomenys neskelbtini) namo kieme. Ši kaltinimo aplinkybė pagrįsta vien ikiteisminio tyrimo metu E. V. duotais parodymais. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė kitas narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybes, t. y. kad pirko narkotinę medžiagą prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. Kadangi kaltinamasis savo parodymų pakeitimo dėl šios aplinkybės įtikinamai neargumentavo ir byloje nėra surinkta kitų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų vieną ar kitą kaltinamojo versiją, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad E. V. narkotinę medžiagą įgijo būtent (duomenys neskelbtini) namo kieme, nurodant, kad jis pirko narkotinę medžiagą Šiaulių mieste. Teismo nuomone, konkreti narkotinės medžiagos įsigijimo vieta šiuo atveju neturi reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikacijai, nes esminę veikos aplinkybę, t. y. jog narkotinę medžiagą įgijo iš nenustatyto asmens, kaltinamasis bet kuriuo atveju pripažįsta.
Kaip jau buvo minėta, visuma byloje ištirtų įrodymų patvirtina, jog E. V. įgijo narkotinę medžiagą bendrai vartoti ir neturėjo tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, taip pat ir nepilnamečiui D. S., nes iš anksto visi susitarė parūkyti ir narkotines medžiagas E. V. įgijo už bendras lėšas. E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog žinojo, kad D. S. įvykio metu buvo nepilnametis, tačiau teisiamajame posėdyje tai paneigė ir nurodė, kad, nors su D. S. gyvena kaimynystėje, bendravo mažai, mokėsi skirtingose mokyklose ir D. S. amžiaus nežinojo. Kad E. V. su D. S. nebuvo artimi draugai ir mažai bendravo, patvirtino ne tik D. S., bet ir liudytojos S. S., J. V.. Jokių kitų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad kaltinamasis žinojo, jog D. S. įvykio metu buvo nepilnametis, byloje nėra. Dėl to daroma išvada, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. V. žinojo apie D. S. nepilnametystę. Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas narkotines ar psichotropines medžiagas platino nepilnamečiams. Nenustačius, kad kaltinamasis E. V. platino narkotines medžiagas ir kad žinojo, jog įvykio metu D. S. buvo nepilnametis, daroma išvada, kad E. V. nepadarė BK 261 straipsnyje numatytos veikos, nes jo veikoje nėra būtinų šios nusikalstamos veikos požymių, ir dėl to kaltinamasis pagal BK 261 straipsnį išteisinamas.
Pagal BK 264 str. 1 d. E. V. kaltinamas tuo, kad D. K. ir N. P. davė rūkyti su tabaku sumaišytą narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) ir taip pratino juos ne gydymo tikslais vartoti narkotinę medžiagą, o pagal 264 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad, žinodamas, jog D. S. yra nepilnametis, davė jam rūkyti su tabaku sumaišytą narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), ir taip pratino jį ne gydymo tikslais vartoti narkotinę medžiagą. Pagal BK 264 str. 1 d. atsako tas, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, o pagal šio straipsnio antrą dalį atsako tas, kas analogiškus veiksmus atliko nepilnamečio atžvilgiu. Taigi, šioje normoje numatyti veiksmai yra tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama sukelti kitų asmenų norą vartoti narkotines medžiagas bei pripratinti jas vartoti. Byloje nustatyta, kad E. V., D. S., D. K. ir N. P. iš anksto buvo susitarę kartu parūkyti „žolės“, nepilnametis D. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad pirmas pradėjo kalbėti E. V. apie galimybę bendrai parūkyti „žolės“, ir D. S., D. K. bei N. P. teigia, kad E. V. jiems nesiūlė narkotinių medžiagų, neįkalbinėjo jų rūkyti ir kitaip neskatino vartoti narkotinių medžiagų, nurodo, kad anksčiau jie jau buvo rūkę „žolės“ bei dar norėjo parūkyti, ir susitarė tai daryti kartu. Kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo tyčią pratinti kitus asmenis vartoti narkotines medžiagas, byloje nėra. Taigi, šiuo atveju nėra nustatyta E. V. tyčia sukelti D. S., D. K. ir N. P. norą vartoti narkotines medžiagas bei pripratinti jas vartoti. Be to, jau aptariant kaltinimo pagal BK 261 straipsnį pagrįstumą, buvo išdėstyti argumentai, dėl kurių nustatyta, jog nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. V. žinojo apie D. S. nepilnametystę. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kaltinamasis E. V. pagal BK 264 str. 1 d. ir BK 264 str. 2 d. išteisinamas, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
Dėl bausmės
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Tai, kad jis pripažino padaręs BK 259 str. 2 d. numatytą veiką, nepripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jis prisipažino verčiamas surinktų įrodymų (buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis), nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybes – keitė parodymus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis nuoširdžiai gailisi.
Skiriant E. V. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta, nėra jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į E. V. asmenybę – jis yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini) konservatorijos charakterizuojamas patenkinamai (1 t. 173 b. l.), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai, kaip darantis administracinius teisės pažeidimus, įrašytas į apylinkės knygą kaip policijos kontroliuojamas asmuo (1 t., 174 b. l.), dirba, mokosi, anksčiau neteistas.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, E. V. skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima tokios bausmės vidurkiui. Netenkintinas kaltinamojo prašymas skirti jam baudą, nes, atsižvelgiant į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei į jo asmenį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę nei laisvės apribojimas bausmę.
Dėl proceso išlaidų
Kaltinamajame akte nurodyta, jog proceso išlaidos šioje byloje sudaro 283,72 Lt. Iš Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro rašto matyti, kad 283,72 Lt – tai atlikto narkotinių medžiagų tyrimo kaina ( 1 t., b. l. 22). Pagal Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-04 įsakymu Nr. 1R-327) 87 punktą LTEC atliekamos ekspertizės (tyrimai) baudžiamajame procese yra nemokamos, be to, byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo institucijos būtų sumokėjusios Lietuvos kriminalistinių tyrimų centrui už šioje byloje atliktą tyrimą, todėl kaltinamajame akte nurodytą sumą 283,72 Lt laikyti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–306 str., 307 str.,
nusprendžia:
E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos būti namuose, adresu: (duomenys neskelbtini)., bei iki 2012 m. spalio 1 d. neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme būtą vieną parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 str., 264 str. 1 d., 264 str. 2 d. E. V. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. E. V. palikti 2010-11-19 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ONTB vyr. tyrėjos nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Deformuotą plastikinį butelį konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.