Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-753/2015 (teisminio proceso Nr. 1-63-1-00217-2012-6) D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 271 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (b. l. 3-16). D. G. buvo kaltinamas išteisintas iš kaltinimo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario iki kovo, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-03-09, VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų, esančių Valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje, tai yra Kauno marių regioninio parko J. rekreacinėje zonoje, K. marių tvenkinio apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini), 0,8 ha plote, pasitelkęs fizinius asmenis veikusius be kaltės – V. Z. ir V. Z., neturėdamas leidimo kirsti mišką, organizavo plyną kirtimą minėto kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose bei plynu sanitariniu kirtimu iškirto 473 žalius medžius, kurių bendras tūris –189 m³, ir tokiu būdu suniokojo valstybės saugomą gamtinę teritoriją. Vykdant neteisėtus kirtimus, D. G. pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles: Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimą, draudžiantį atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, nustatančius teisės kirsti mišką įgijimo tvarką; 33 punkto reikalavimą, įpareigojantį privataus miško savininką apie ketinimą kirsti mišką informuoti regiono aplinkos apsaugos departamentą ar jo agentūrą, kurių teritorijoje yra numatyta kirsti mišką be leidimo; 34 punkto reikalavimą, nurodantį, jog privačių miškų savininkai pateikia raštu pranešimą apie ketinimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimą, nurodantį, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus baigtinį skaičių nuostatuose numatytų atvejų, neatitinkančių D. G. vykdytų kirtimų situacijos; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 38 punkto reikalavimą, nurodantį kirsti plynais sanitariniais kirtimais medelyną pagal miško valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį, sudarytą pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 reikalavimus – apžiūri privačiuose miškuose, kai medelyno plotas iki 1 ha – regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas ar valdos savininkas arba jo įgaliotas asmuo (b. l. 3-16).

Kauno apygardos teismas 2016-03-24 nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V. Ž. apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas D. G. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, patvirtino, jog D. G. nuo 2012 m. vasario iki kovo VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų, esančių Valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje, t. y. Kauno marių regioninio parko J. rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini), 0,8 ha plote, pasitelkęs fizinius asmenis – V. Z. ir V. Z., neturint leidimo kirsti mišką, kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose plynu sanitariniu kirtimu iškirto 473 žalius medžius, kurių bendras tūris 189 m³, tačiau neturėjo tyčios suniokoti valstybės saugomą gamtinę teritoriją ar gamtos objektą, kadangi 0,8 ha miško žemės ūkio paskirties plote atliko miško vėjovartų ir vėjolaužų šalinimo darbus, atsiradusius dėl gamtinės stichijos, t. y. po 2010 m. vasarą Lietuvoje įvykusio škvalo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad D. G. nuosavybės teise priklausančiame sklype buvę 473 medžiai buvo sveiki, t. y. nepažeisti škvalo. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, su kuo sutiko apeliacinės instancijos teismas, kad VĮ Kaišiadorių miškų urėdija po 2010-08-08 škvalo 2010-10-20 sukvietusi komisiją, sudarytą VĮ Kaišiadorių miškų urėdo 2004-04-30 įsakymu Nr. TV- 64, apžiūrėjo Pravieniškių girininkijos medelynus, numatytus kirsti plynai sanitariniais kirtimais ir valstybinio miško 320 kvartalo 20-22 sklypuose buvo numatyti plyni sanitariniai kirtimai. Po patikrinimo parko direkcijos vyr. specialistui S. K., apžiūrėjus 320 kvartalo privačių miškų sklypus Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje, privataus miško 320 kv. 15 sklype buvo aptikta 0,1 ha plote pavienių vėjolaužų ir vėjovartų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog net ir gavus leidimą ir atliekant plyną kirtimą 1 ha plote, privaloma palikti 10 medžių, o šiuo atveju, 0,8 ha plote buvo iškirsti visi medžiai be atrankos, nepaliekant nei vieno (Kauno marių regioninio parko direkcijos raštas Nr. V3-8.5-155.1) (b. l. 17-23).

D. G. prašė jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 62¹ str., nes, jo nuomone, minėtas straipsnis apima savavališką kirtimą stačių medžių, krūmų, o jis šiuo konkrečiu atveju tik pašalino audros (škvalo) padarinius ir buvo įsitikinęs, jog nereikia leidimo miško vėjovartų tvarkymui iki 1 ha miško plote tvarkant vėjovartas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad miške audros padarinius – miško vėjovartų, nuolaužų valymo darbus – atliko remiantis 2010-09-20 Generalinės miškų urėdijos raštu Nr. SD-522, kuriuo buvo leista būsimiems miško sklypų savininkams išsivalyti vėjovartas po škvalo padarinių, tačiau tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, jog tam buvo reikalingas leidimo išdavimas.

D. G. atstovė advokatė K. R. prašė nutraukti D. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 62¹ str., nes baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad D. G. privačiame miško plote šalino audros (škvalo) padarytus padarinius, jame buvo tvarkomos tik vėjovartos ir vėjolaužos, išversti ir nulaužtomis viršūnėmis medžiai. Byloje nėra nustatyta, jog D. G. būtų kirtęs sveikus medžius, todėl šiuo nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad tokie jo veiksmai būtų atlikti tyčia. D. G. atlikdamas miške medžių vėjovartų ir nuolaužų valymo darbus, t. y. atlikdamas audros padarinių valymo darbus, buvo tvirtai įsitikinęs, jog šių darbui atlikimui nereikalingas leidimas.

Pažymima, kad vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 36 p., plyni sanitariniai kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, taip pat medynuose, kuriuose, atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Kauno apygardos teismas 2016-03-24 nutartimi konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. G. jam nuosavybės teise priklausančio miško tvarkymo darbus atliko be nustatyta tvarka gauto leidimo, tačiau, ar buvo neteisėtai iškirsti žali medžiai bei kiek konkrečiai tokių medžių buvo iškirsta, liko nenustatyta ir neįrodyta. Apylinkės teismas taip pat nusprendė, jog D. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 62¹ straipsnyje, požymių. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu teisiniu veikos vertinimu sutiko. Apie kirtimo rūšies tikslingumą galima spręsti tik prieš kirtimą, kirtimo metu arba, blogiausiu atveju, iškart po kirtimo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. G. nuosavybės teise priklausančiame privačiame žemės sklype atliktas 2012-03-19, t. y. beveik po mėnesio nuo atliktų kirtimo veiksmų (kirtimas buvo atliktas 2012 m. vasario mėnesį). Taip pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytojų – V. Z., S. J., V. Z., A. S., I. M. – parodymais nustatyta, jog D. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo likę dideli 2010-08-08 audros padariniai, t. y. buvo daug išlūžusių, išverstų medžių, todėl reikėjo plyno sanitarinio kirtimo, nors, dalies liudytojų – S. K., M. R. – nuomone, išlaužtų medžių kiekis nebuvo toks didelis, kad būtų reikėję atlikti plyną kirtimą, o dalis liudytojų, kaip A. K., R. M., nuo vertinimų, ar buvo būtinas plynas sanitarinis kirtimas, susilaikė. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo nustatyta, jog liudytojas S. K. miško dalį apžiūrėjo tik eidamas pro šalį, jis nematė miško vietos ties sankasa, ties kuria, D. G. paaiškinimu, buvo daugiausia išvirtusių ir išlūžusių medžių po audros (škvalo), minėtas liudytojas nėjo gilyn į sklypo vidurį, o, be to, jam vaizdą užstojo augantys krūmynai, todėl šis liudytojas galėjo to nepastebėti dėl nelygaus miško sklypo reljefo. Taigi, nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo nustatyta, kad atsakyti, ar 0,8 ha plote buvo iš tiesų reikalingas plynas sanitarinis kirtimas, nėra galimybės. Išnagrinėtos baudžiamos bylos medžiaga nustatyta, kad D. G. 2010 m. nėra kreipęsis į Kaišiadorių miškų urėdiją dėl leidimo miškui kirsti, Kaišiadorių miškų urėdijos pareigūnai nėra pareiškę D. G. įspėjimų dėl galimų nuobaudų už škvalo pažeisto miško netvarkymą. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog L. T. parengė išteisintajam dokumentus miško vėjovartų išvalymui, kuriuos L. G. turėjo pristatyti Miškų tarnybai, tačiau nežino, ar dokumentai iš tiesų buvo pateikti. Taip pat bylos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. G. siūlė jam pirkti tą medieną, tačiau jos nepirko, nes ji buvo prasta. Duomenų, jog buvo realizuota sveikų medžių mediena, baudžiamosios bylos medžiaga nebuvo nustatyta. Taigi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog D. G. neteisingai suvokė įstatymų reikalavimus, tačiau tai nepašalina jo atliktų veiksmų neteisėtumo fakto.

Siekiant tinkamai pritaikyti LR ATPK normą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes administracinio teisės pažeidimo veikos sudėtis – LR ATPK normoje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką, už kurią įstatymas numato administracinę atsakomybę, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. ATPK 62¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta: ,,Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų...“. Minėto straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta: ,,Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas (be leidimo), kai ištraukiama ar išvežama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų...“. Šie administraciniai teisės pažeidimai padaromi tyčiniais veiksmais, o byloje nustatyta, jog šiuo atveju D. G. miške medžių vėjovartas ir vėjolaužas tvarkė neteisingai suvokęs įstatymų reikalavimus, t. y. buvo įsitikinęs, jog nereikia leidimo miško vėjovartų tvarkymui iki 1 ha miško plote tvarkant vėjovartas, o minėtą aplinkybę jis sužinojo ikiteisminiame tyrime. Pagal įstatymą administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius LR ATPK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (LR ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015, Nr. e2AT-16-693/2016).

Byloje surinkti duomenys patvirtina D. G. aiškinimą, jog jis privačiame miške medžių vėjovartas ir vėjolaužas tvarkė neteisingai suvokęs įstatymų reikalavimus, t. y. įsitikinęs, kad nereikia leidimo miško vėjovartų tvarkymui iki 1 ha miško plote tvarkant vėjovartas, o šią aplinkybę jis sužinojo ikiteisminiame tyrime, todėl jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.3-205-753/2016 nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 272, 286 straipsniais, 287 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A.2.3-205-753/2016 (teisminio proceso Nr. 4-20-3-00158-2016) nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo, o asmeniui, nedalyvavusiam paskelbime, nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.