Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2019-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1845-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
1-1845-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20055-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1845-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20055-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) - laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalį, 188 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - areštu 50 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. bei nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. liepos 3 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai ir nuo paskirtos bausmės atleistas, kaip atlikęs bausmę;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val., nuo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), iki ,,Mykolo Romerio universiteto“ stotelės Ateities gatvėje, pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val., kieme, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vienas su automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laukė savo žmonos R. K., kuri dirba šalia esančiame (duomenys neskelbtini) (pavadinimo nežino) (duomenys neskelbtini). Sėdėdamas automobilyje ir jos laukdamas, gėrė brendį ,,Alita'“, kurio išgėrė trečią dalį butelio. Staiga jam paskambino žmona ir pasakė, kad ji nebe darželyje o ,,Mykolo Romerio universiteto“ stotelėje Ateities gatvėje. Jis jai pasakė, kad tuoj privažiuos. Jam apsisukinėjant kieme prie jo sustojo automobilis (duomenų nežino) kurio vairuotojas jam pasakė, kad nevairuotų nes yra akivaizdžiai neblaivus. Nepažįstamo asmens nepaklausė ir iš kiemo išvažiavo į minėtą stotelę. Apie 16.10 val., ,,Mykolo Romerio universiteto“ stotelėje Ateities gatvėje jie apsikeitė, tai yra žmona atsisėdo į vairuotojo vietą, o jis šalia jos į keleivio vietą. Jiems pajudėjus netrukus juos Ateities ir Didlaukio gatvių sankirtoje sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę jo blaivumą nustatė 1.97% girtumo laipsnį. Alkoholį vartojo tik kieme, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), prieš važiuojant, po to nei važiuojant, nei kai už vairo sėdo jo žmona jis alkoholio jau negėrė. Pripažįsta, kad vairavo būdamas neblaivus tiesiog manė nieko blogo nenutiks. Vairuotojo pažymėjimo neturi nes jį prarado dėl vairavimo būnant neblaiviam (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 15.10 val., jos vyras S. K. atvažiavo pas ją į darbą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kur ji jam greitai padavė, jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius. Nepajuto nuo jo dvelkiančio alkoholio kvapo, jokio įtarimo jis nesukėlė, kad gali būti neblaivus. Automobilis stovėjo darželio teritorijoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie 16 val. išėjusi iš darbo, pamatė, kad automobilio nėra. Nebuvo ir jos vyro. Paskambino jam telefonu, tačiau jis neatsiliepė. Taip jam ir neprisiskambinusi, nusprendė važiuoti namo autobusu. Kai „S. Stanevičiaus“ stotelėje įlipo į autobusą, pro jo langą pamatė, kad jos automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas jos vyro S. K. įvažiuoja į kiemą link darželio. Ji jam vėl paskambino, tačiau jis neatsiliepė. Skambino keletą kartų ir, kai nuo L. Giros stotelės važiavo link „M. Riomerio“ stotelės jis atsiliepė į jos skambutį. Tuomet ji jam pasakė, kad ji ne darbe ir kad jis privažiuotų į „M. Riomerio“ stotelę, nes kuo greičiau norėjo atsiimti savo automobilį. Iš pokalbio telefonu, nesuprato, kad jos vyras S. K. yra neblaivus. Jo kalba nesukėlė jokių įtarimų. Kai jis privažiavo į „M. Riomerio“ stotelę ir sustojo, ji priėjo prie automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių ir atidariusi jas liepė savo vyrui išlipti iš automobilio. Buvo labai nustebusi, kai pamatė, kad jis yra labai girtas ir vos neišvirto iš automobilio. Jis vilkėjo raudoną megztinį ir juodas kelnes. Išlipęs iš automobilio jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą, o ji sėdo į automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą ir važiavo namų link. Jai važiuojant Ateities gatve, už viaduko, juos sustabdė policija. Jie paklausė ar ji persėdo neseniai į vairuotojo vietą. Atsakė, kad „M. Riomerio“ stotelėje ji sėdo už automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Tuomet pareigūnai paprašė jos vyro išlipti iš automobilio ir nusivedė jį į tarnybinį automobilį. Jos vyras S. K. atrodė labai girtas, vos pastovėjo ant kojų. Su policijos pareigūnais apieškoję jos automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jokių butelių nuo alkoholinių gėrimų nerado (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val., iš Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Ateities gatve pranešėjas seka paskui automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vyras. Kai jie važiavo Ateities gatve, per radijo ryšį buvo pranešta, kad pranešėjas mato, kaip už Ateities ir Didlaukio gatvių sankryžos automobilis „Toyota“ sustojo viešojo transporto stotelėje, kur į automobilį įlipo šviesiaplaukė moteris. Važiuojant Ateities g., ties 12 numeriu pažymėtu pastatu, pastebėjo prieš tai minėtą automobilį „Toyota Prius“ ir prie Ateities ir Baltupio gatvių sankryžos jį sustabdė. Priėję prie automobilio „Toyota Prius“ pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi moteris. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, kad tai R. K.. Moteris buvo blaivi. Šalia vairuotojos priekinėje keleivio vietoje, sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Jis buvo apsirengęs raudoną megztinį. Vėliau buvo nustatyta, kad tai S. K.. Sustabdžius automobilį „Toyota Prius“, iš karto privažiavo ir šalia sustojo pranešėjas A. Z., kuris paaiškino, kad matė, kaip S. Stanevičiaus gatvėje į automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įlipo svirduliuojantis vyras, vilkintis raudoną megztinį. Todėl jis priėjęs prie automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, tačiau jis į raginimus nevažiuoti nereagavo ir išvažiavo. Tai pamatęs, pranešėjas paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, bei automobiliu sekė neblaivų vairuotoją iki pat tos akimirkos, kai pareigūnai sustabdė automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl įvykio pranešėjas parašė paaiškinimą. Automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio vietoje sėdinčiam S. K. paaiškino, kad jis yra įtariamas vairavęs automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Todėl paprašė jo išlipti iš automobilio, kad galėtų nustatyti jo girtumą. Alkotesterio pagalba S. K. 16.10 val. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, o 16.32 val. - 1,97 promilių girtumas. Paklausus S. K., ar jis vairavo pusvalandžio bėgyje automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo, jis nieko neatsakė, tylėjo (b. l. 15). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad patikrinus S. K. blaivumą alkotesteriu, jis su alkoholio matuoklio parodymais sutiko, į priklausomybės ligų centrą važiuoti nereikėjo (b. l. 6).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val., pastebėjo, kad įvažiavime iš S. Stanevičiaus g. link (duomenys neskelbtini) namo bando apsisukti automobilis „Toyota Prius“, žydros spalvos. Dėl to susidarė spūstis įvažiuoti į kiemą. Jo manevravimas jam sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Kai jis vairuodamas automobilį įvažiavo į įvažiavimą į kiemą, automobilis „Toyota Prius“, jau buvo apsisukęs ir išvažinėjo iš kiemo. Sustojo ir atidaręs langą pasakė vairuotojui, kad jis daugiau nevairuotų, nes jo judesiai, veidas patvirtino įtarimą, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas yra neblaivus. Jis automobilyje buvo vienas. Nepaklausęs jo vairuotojas išvažiavo į S. Stanevičiaus g. ir nuvažiavo link Ateities g. Nuvažiavo jam iš paskos. Kai apsisukęs įvažiavo į S. Stanevičiaus g., paskambino 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Visą laiką važiuojant paskui automobilį „Toyota Prius“, kalbėjo su operatore ir pranešinėjo, kur važiuoja automobilis. Automobilis „Toyota Prius“ pasuko į Ateities g. į dešinę ir važiavo tiesiai Ateities gatve. Pravažiavęs posūkį link universiteto jis sustojo viešojo transporto stotelėje. Sustabdęs automobilį jis išlipo iš vairuotojo vietos ir atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Tuo pat metu, moteris buvusi stotelėje, atsisėdo į automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo vietą ir nuvažiavo tiesiai Ateities g. link Jeruzalės g. Jokių ginčų stotelėje tarp vyro ir moters nebuvo, viskas įvyko labai greitai. Matė, kad pravažiavus Geležinio Vilko gatvės viaduką virš Ateities g., automobilį „Toyota Prius“ sustabdė policijos pareigūnai. Jis taip pat iš karto privažiavo prie jų. Policijos pareigūnai pasiteiravo, kas prieš tai vairavo automobilį, jis nurodė, kad automobilį „Toyota Prius“ vairavo priekinėje keleivio vietoje sėdintis vyras, vilkintis raudonu megztiniu ir papasakojo, kaip viskas vyko. Tuomet jis policijos tarnybiniame automobilyje surašė paaiškinimą. Matė, kad vyrui, vairavusiam automobilį „Toyota Prius“, policininkai davė pūsti į alkotesterį, o paskui pasodino į policijos automobilį (b. l. 17). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir liudytojo A. Z. 2019 m. gegužės 14 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 9).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, S. Stanevičiaus g., link Ateities g., mėlynos spalvos automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus asmuo (b. l. 5).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. K. 2019 m. gegužės 14 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 16.10 val. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 16.32 val. S. K. nustatytas 1,97 promilių girtumas. Kaltinamasis S. K. tikrinimo rezultatų neginčijo, neblaivumo nustatymo akte pasirašė, kad su rezultatais sutinka (b. l. 7).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 14 d., 16:11:11 val. S. K. buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, o 16:36:28 val. – 1,97 promilių neblaivumas (b. l. 34, 35). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 36).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke yra R. K. (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 3 120 EUR (su PVM) (b. l. 11).

Nutarimu administracinio nusižengimo byloje S. K. patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. gegužės 14 d., apie 16 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad S. K. už minėto nusižengimo padarymą buvo skirta 400 EUR bauda (b. l. 10).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad S. K. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (pakartotinio patikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 1,97 promilių girtumas), todėl kaltinamojo S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis S. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, taip pat sutiko su siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (b. l. 42-43, 44).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė, gėrė sėdėdamas automobilyje ir iš karto juo išvažiavo, nepaisė pašalinio asmens perspėjimo nevairuoti tokios būklės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – S. K. teistas (b. l. 37-38), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam (kartą vairavo būdamas sunkaus girtumo būklės ir toks pažeidimas buvo pakartotinis per metus laiko, padarytas mažiau nei vieno mėnesio tarpu), turi galiojančių nuobaudų, baudos paskirtos už pažeidimus susijusius su vairavimu esant neblaiviam nėra sumokėtos (b. l. 39-41), niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 90 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, S. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

S. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. teisės vairuoti transporto priemones neturi (teisė vairuoti transporto priemones jam atimta už vairavimą esant neblaiviam), tačiau Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. S. K. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad S. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, praeityje jis eilę kartų buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, ir šiuos šiurkščius KET pažeidimus darė sistemingai, be to, kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam atimta už vairavimą esant neblaiviam, kaltinamasis išvadų nepadarė, ir vėl sėdo už vairo išgėręs, kas savo ruožtu patvirtina, jog S. K. yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant S. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 4 metų laikotarpiui.

Prokurorė taip pat prašė taikyti kaltinamajam S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad minėtas automobilis priklauso R. K., t. y. kaltinamojo sutuoktinei. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. To paties straipsnio 4 dalies 3 punktas numato galimybę konfiskuoti ir kaltininko šeimos nariui priklausantį turtą. Vis tik nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad perduodama automobilio raktelius kaltinamajam, jo sutuoktinė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog sutuoktinis išvažiuos jos automobiliu be jos leidimo, be to, vairuos automobilį būdamas neblaivus. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. S. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo iš karto sėdo už automobilio vairo, nepaisė pašalinio asmens raginimų nevairuoti tokios būklės, be to, vairavo automobilį neturėdamas teisės, kai teisė jam yra atimta už vairavimą esant neblaiviam, vairavo darbo dieną, dienos metu, gatvėse, kur yra pakankamai daug žmonių, be to, šalia darželio teritorijos, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti vaikai, taip pat netoli universiteto, tokiu būdu savo veiksmais keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos, t. y. 3 120 EUR, konfiskavimas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams.

Išieškoti iš S. K. valstybės naudai 3 120 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti S. K., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė