Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-28 · Administracinė byla Nr. I3-1163-872/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-28
Bylos Nr.
I3-1163-872/2025
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00106-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovui Šiaulių, Telšių apskrityse
Administracinė byla Nr. I3-1163-872/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00106-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 28 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. patikslintą skundą atsakovui Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovui Šiaulių ir Telšių apskrityse dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. A. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašo: i) panaikinti Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas) 2024 m. sausio 11 d. raštą „Dėl Jūsų prašymo Nr. S5“ (toliau – ir Atsakymas); ii) įpareigoti Vyriausybės atstovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo; iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas patikslintą skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Advokatė Evelina Polujanskaitė, remdamasi sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo nuostatomis, atstovaudama kliento R. A. teisinius interesus 2023 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybą su prašymu pateikti informaciją dėl 2023-08-31 Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl 2023 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo Nr. T 74 (toliau – ir Sprendimas ). Sprendimu pareiškėjui beveik dvigubai buvo pakeltas žemės mokesčio tarifas 2023 metams, t. y. einamiesiems kalendoriniams metams, nors pats Sprendimas priimtas tik 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra pažeidžiantis jo teisėtus lūkesčius ir negali būti taikomas atgaline data, t. y. visiems 2023 metams, todėl buvo kreiptasi į Vyriausybės atstovą.

2.2. 2024 m. sausio 11 d. Vyriausybės atstovas pateikė Atsakymą, kuriuo nurodė, jog Vyriausybės atstovas neturi pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtinto teisėtumo principo. Tokia išvada buvo grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „ Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 5 punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Tuo pačiu Vyriausybės atstovas atsakyme pažymėjo, kad minėtuose teisės aktuose nėra nustatyto termino, iki kurio savivaldybių tarybos privalo patvirtinti žemės nuomos mokesčio tarifą ir nuo kada jis įsigalioja, terminas nustatytas tik fizinių asmenų informavimui. Visa tai, Vyriausybės atstovo nuomone, leidžia teigti, kad Sprendimas yra teisėtas. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes juo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas, teisėtų lūkesčių principas ir Konstitucinio teismo nutarimai.

2.3. Remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis akivaizdu, jog 2023-08-31 Sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad jis susijęs su naujais mokesčio tarifais, galėjo įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialios paskelbimo dienos. Juo labiau, kai Sprendimu ypatingai sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis, kadangi mokesčio tarifas išaugo beveik dvigubai. Tokiu būdu žemę nuomojantys asmenys neteko galimybės iš anksto įvertinti galimo didėsiančio mokesčio tarifo, kuris ženkliai išaugo, beveik dviguba suma. Tokiu būdu pažeidžiamas ir teisėtų lūkesčių principas.

2.4. Vyriausybės atstovo Atsakymas iš esmės remiasi tik vienu įstatymu ir dviem Vyriausybės nutarimais, o būtent: 1) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (dėl išimtinių savivaldybės tarybų kompetencijų; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Tačiau Atsakyme visiškai nepagrįstai nesiremiama Teisėkūros pagrindų įstatymu ir Konstitucinio teismo nutarimais (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu; Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimu), nors būtent Vyriausybės atstovas tikrina priimtų savivaldybių teisės aktų teisėtumą ir jų atitikimą tiek aukščiausią juridinę galią turinčiai Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek ir įstatymams bei poįstatyminiams aktams.

Atsiliepimas

3. Vyriausybės atstovas su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Vyriausybės atstovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo savo kompetencijos ribose, kuri nustatyta ne tik Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme (toliau – ir SAPĮ) , bet ir išaiškinta suformuotoje teismų praktikoje. Pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į visus jo prašyme keliamus klausimus, nurodyti konkretūs taikyti teisės aktai, pateiktas teisės normų vertinimas bei nurodyti motyvai, kurių pagrindu Vyriausybės atstovas konstatavo konkrečių aplinkybių (ne)buvimą bei išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka. Todėl darytina išvada, kad atsakymas pareiškėjui parengtas pagal teisės aktų reikalavimus ir nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

3.2. Dėl pareiškėjo prašyme išreikštos abejonės, ar laiku priimtas Sprendimas, pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Pabrėžta, kad aukščiau minimuose teisės aktuose nėra nustatyto termino, iki kurio savivaldybių tarybos privalo patvirtinti žemės nuomos mokesčio tarifą ir nuo kada jis įsigalioja, terminas nustatytas tik fizinių asmenų informavimui. Be to, paaiškinta, kad atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus, nėra pagrindo manyti, kad ginčijamas žemės nuomos mokesčio tarifas nustatytas atgaline data, nes jis nustatytas 2023 metais 2023 metų laikotarpiui – t. y. einamiems kalendoriniams metams, už kuriuos skaičiuojamas ir turi būti sumokamas žemės nuomos mokestis, nepasibaigus teisės aktuose nurodytiems valstybinės žemės sklypų naudotojų informavimo bei žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminams.

3.3. Įvertinus visą Atsakyme pateiktą informaciją, buvo išdėstyta, kad Vyriausybės atstovas neturi pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtinto teisėtumo principo, taip pat buvo išaiškinta Atsakymo apskundimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vyriausybės atstovo 2024 m. sausio 11 d. Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad:

5.1. Vyriausybės atstovas 2023 m. gruodžio 14 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriame pareiškėjas prašo išsamiai išsiaiškinti 2023 m. rugpjūčio 31 d. priimto Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Sprendimo priėmimo aplinkybes ir pateikti atsakymą dėl jo taikymo apimties bei teisėtumo nurodant, ar Sprendimu pagrįstai nustatytas nuomos mokestis už visus 2023 metus. Taigi, atsakovas 2024-01-11 „Dėl Jūsų prašymo Nr. S5“ pateikė pareiškėjui Atsakymą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka.

6. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vyriausybės atstovas yra Vyriausybės skiriamas valstybės pareigūnas, atliekantis savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, tai yra prižiūrintis, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus. Pagrindinė Vyriausybės atstovo vykdoma funkcija - vykdyti savivaldybių administracinę priežiūrą, tai yra prižiūrėti ar savivaldybės, priimdamos teisės aktus, laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Vyriausybės atstovas tikrina savivaldybių priimamus teisės aktus, neteisėtus teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, reikalauja, kad būtų laikomasi įstatymų (ar vykdomos imperatyvios ir konkrečias pareigas nustatančios teisės aktų nuostatos). Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo.

7. Kaip matyti iš skundžiamo Atsakymo turinio pareiškėjui buvo išaiškinta, jog Sprendimas priimtas, vadovaujantis: 1) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto lėšomis, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto lėšomis priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta bei 15 straipsnio 2 dalies 29 punktu, kuriame nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ 1.3. punktu, kuriame nustatyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka; 1.4. punktu, kuriame nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas; 1.6. punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį, žemės nuomos mokesčio priedą sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos; 1.8. punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus; 7 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

7.1. Dėl pareiškėjo prašyme išreikštos abejonės, ar laiku priimtas Sprendimas, pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Pabrėžta, kad aukščiau minimuose teisės aktuose nėra nustatyto termino, iki kurio savivaldybių tarybos privalo patvirtinti žemės nuomos mokesčio tarifą ir nuo kada jis įsigalioja, terminas nustatytas tik fizinių asmenų informavimui.

Taip pat paaiškinta, kad atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus, nėra pagrindo manyti, kad ginčijamas žemės nuomos mokesčio tarifas nustatytas atgaline data, nes jis nustatytas 2023 metais 2023 metų laikotarpiui – t. y. einamiems kalendoriniams metams, už kuriuos skaičiuojamas ir turi būti sumokamas žemės nuomos mokestis, nepasibaigus teisės aktuose nurodytiems valstybinės žemės sklypų naudotojų informavimo bei žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminams.

Įvertinus visą Atsakyme pateiktą informaciją, buvo išdėstyta, kad Vyriausybės atstovas neturi pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtinto teisėtumo principo, taip pat buvo išaiškinta Atsakymo apskundimo tvarka.

8. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 12 dalys numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Asmens kreipimosi forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-796-525/2023).

8.1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir taisyklės), 45 punkte nurodyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstaigos atsakymo į pareiškėjo prašymą apimtį apibrėžia prašymo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1113-624/2018).

8.2. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

8.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1377-1047/2025).

8.4. Vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintu informacijos išsamumo principu, pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokią informaciją ar dokumentą pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, kodą, buveinės adresą (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir duomenis ryšiui palaikyti.

9. Teismas, įvertinęs skundžiamą Atsakymas konstatuoja, kad Taisyklių 47.4 punkto aspektu atsakovas tinkamai įvykdė visas iš teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo jiems kylančias pareigas. Taigi, Atsakymas į pareiškėjo prašymą pateiktas raštu, aiškiai, suprantamai, konkrečiai, atitinkamai teisės aktų nuostatoms, bei yra motyvuotas. Todėl pripažinus, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas laikantis teisės aktų nustatytos informacijos teikimo tvarkos bei sąlygų, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti pareiškėjui ar atlikti kitus veiksmus, kurių jis prašo skunde teismui.

10. Pareiškėjas teismui nurodo, kad Sprendimu, dėl kurio išaiškinimo pareiškėjas gavo Atsakymą, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostata, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data bei to paties įstatymo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos.

Pažymėtina, kad Sprendimas nėra norminis teisės aktas, nes jis skirtas aiškiai apibrėžtai subjektų grupei – valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojams ir taikomas apibrėžtam laikotarpiui 2023 metams, todėl Sprendimas laikytinas teisės taikymo aktu ir pareiškėjo nurodytomis Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis negali būti vadovaujamasi.

10.1. Pareiškėjui Atsakyme pažymėta, kad Taryba tarifus nustatė einamaisiais 2023 metais ir jiems nepasibaigus, tuo nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas tarifo apskaičiavimo ir mokesčio mokėtojų informavimo terminas.

10.2. Teisėkūros pagrindų 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintose nuostatose nurodoma apie Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų įsigaliojimą, šiuo atveju Taryba nustatė konkrečius mokesčių tarifus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytą dydį nuo 0,1 iki 4 procentų. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog Tarybos priimtas Sprendimas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, bet negali būti prilyginamas įstatymui, atitinkamai Sprendimas negali prieštarauti Teisėkūros pagrindų įstatymui.

11. Pažymėtina, kad atsakovas Atsakyme nurodė, jog įvertinus visą Atsakyme pateiktą informaciją, Vyriausybės atstovas neturi pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtinto teisėtumo principo, taip pat išaiškino Atsakymo apskundimo tvarka.

Teisėtumo principas yra vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos principų, kuris užtikrina, kad visa valstybės valdžios veikla būtų vykdoma pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisėtumo principas pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą - vietos savivaldos institucijos ir jų pareigūnai veikia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus. Teismo vertinimu, atsakovas Atsakymu nurodė įstatymus ir teisės aktus, kuriais vadovaujantis priimtas Sprendimas, todėl teisėtumo principas nebuvo pažeistas.

12. Teismo vertinimu, skundžiamas Atsakymas atitinka aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus. Taigi, Vyriausybės atstovo Atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą Atsakymą, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

13. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo patikslintas skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. A. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė StankevičienėFausta Vitkienė