Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie pareiškėjo buvusią darbovietę ir nustatė, jog minėta institucija yra (duomenys neskelbtini). Buvo įvertintos ir kitos aplinkybės (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini), leidžia teigti, jog jis buvo valdžiai patikimas ir lojalus asmuo, todėl gali vykdyti režimo užduotis. Neatsižvelgiant į tai, kokias pareigas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ir įmonėse asmenys eina, jų patikimumas ir lojalumas yra kontroliuojamas, juo labiau pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo 3 metus ir darbą baigė neseniai. Taip pat kitos aplinkybes (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia, kad pareiškėjas yra dirbęs (duomenys neskelbtini), taip pat savaime nepatvirtina, kad jis dėl praeityje turėtų darbo santykių nėra pažeidžiamas. Pareiškėjas dirbo iki kontrakto pabaigos, kontrakto dėl moralinių priežasčių nenutraukė.

4.2. Pareiškėjo kilmės valstybėje iki šiol gyvena pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Tokių ryšių turėjimas kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams. Deklaratyvus pareiškėjo nesutikimas nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo.

4.3. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, būtų sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

II.

8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

9. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas neištaisė Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 8 d. sprendimu nustatytų trūkumų ir neįvertino visų pareiškėjo akcentuotų aplinkybių. Migracijos departamentas, teismo vertinimu, surinko kilmės valstybės informaciją apie pareiškėjo buvusią darbovietę ir nustatė, jog minėta institucija yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas specialus patikrinimas (priešingu atveju jis nebūtų priimtas į darbą), kurio metu nebuvo nustatyta moralinių ar kitokių asmeninių savybių, nesuderinamų su darbu (duomenys neskelbtini). Sprendime, teismo teigimu, buvo įvertinta ne tik pareiškėjo darbinė veikla, tačiau ir kitos aplinkybės (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini), leidžia teigti, jog jis buvo valdžiai patikimas asmuo, buvo vertinamas palankiai ir kaip lojalus asmuo, todėl susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gali vykdyti režimo užduotis. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neužėmė aukštų pareigų, įvertinti kritiškai, kadangi pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos užtikrina, jog (duomenys neskelbtini) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs bei vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Be to, pareiškėjas dirbo iki kontrakto pabaigos, kontrakto dėl moralinių priežasčių nenutraukė. Sprendime taip pat įvertinta, jog (duomenys neskelbtini). Tai kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su pareiškėju ar jo artimaisiais kontaktus. Tokios aplinkybės negali būti vertinamos, kaip menkos ar nereikšmingos vertinant asmens keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Nustatytos faktinės aplinkybės teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas atliko kompleksinį pareiškėjo ir jo individualių aplinkybių vertinimą bei priėjo prie pagrįstų išvadų. Aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos Sprendime, pareiškėjas nenurodė, o vien deklaratyvus nesutikimas nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo.

13. Teismo vertinimu, VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, įvertinus aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismo manymu, atsakovas atliko pareiškėjo vertinimą, (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog atsakovas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais atsakovo tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

III.

16. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde pažymi, kad:

18. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo darbinės patirties kilmės valstybėje. Tai patvirtina ir ginčui aktuali teismų praktika. Sprendimas, kuriame buvo įvertintos visos ginčui aktualios aplinkybės, yra teisėtas ir pagrįstas.

18.2. Argumentai, kad pareiškėjas siekė išvengti (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad jis sąmoningai pasirinko darbą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo opoziciniai vertybiniai (politiniai) įsitikinimai, jei tokių ir buvo, neturėjo prioriteto prieš ekonominius, o tai, kad pareiškėjui buvo suteikiami (duomenys neskelbtini), suponuoja, jog jis tarnyboje buvo vertinamas labai teigiamai. Be to, faktas, kad (duomenys neskelbtini) taip pat sustiprina išvadą dėl jo galimo pažeidžiamumo išnaudojant jį (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

18.3. Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką.

18.4. Nors pareiškėjui ir nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, tačiau nustatyta, kad jį draudžiama grąžinti į kilmės valstybę vadovaujantis Įstatymo 130 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria atsakovas nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino įrodymus, esančius byloje, teismo išvados apie apelianto lojalumą buvusiam darbdaviui yra grindžiamos išimtinai prielaidomis, kurias paneigia pareiškėjo elgesys, taikant teisę nesilaikyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo su klausimu: „Ar „rimtos priežastys laikyti asmenį keliančiu pavojų valstybės narės, kurioje jis yra, saugumui“, kaip jos suprantamos pagal Priskyrimo direktyvos 14 straipsnio 4 dalies a punktą ir 14 straipsnio 5 dalį, gali egzistuoti tuo atveju, kai yra nustatytas faktas, kad prieglobsčio prašytojas, be kita ko, prieš 6 metus dirbo valstybės, kuri (duomenys neskelbtini), kurioje šis asmuo yra, atžvilgiu, tarnyboje ((duomenys neskelbtini))?“.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

25. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

26. Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui <...>.

27. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl šiuo aspektu byloje ginčo nėra. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas įrašė vaizdo kreipimusis: i) (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas buvo populiarus, daug kartų peržiūrėtas, patalpintas (duomenys neskelbtini) ir paplito kituose šaltiniuose. Pareiškėjas sulaukė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) informavo, kad jo šeima susidomėjo teisėsauga, rekomendavo išvykti, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su šeima išvyko į (duomenys neskelbtini), iš kur (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos pasienį, gavo humanitarines vizas ir atvyko į Lietuvą. (duomenys neskelbtini); ii) (duomenys neskelbtini) pareiškėjas paskelbė dar vieną vaizdo įrašą, (duomenys neskelbtini). Gyvendami Lietuvoje pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų aplinkybių byloje ginčo nėra.

28. Ginčas kilo dėl skundžiamos Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada Sprendime padaryta remiantis VSD 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. 18-8072, pareiškėjo 2024 m. spalio 17 d. apklausa Migracijos departamente, kilmės valstybės informacija ir kt. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. dirbo (duomenys neskelbtini), kuriose dirba tik režimui lojalūs asmenys, pareiškėjas dėl praeityje turėto darbo yra pažeidžiamas, grėsmė neišnykusi, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka.

29. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu Sprendimu, bylos dalyvių argumentais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, įrodymais, esančiais bylose, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog byloje yra įrodyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.). Individualiai įvertinus pareiškėjo situaciją, pažymėtina, kad Migracijos departamentas neįvertino po pareiškėjo tarnybos (duomenys neskelbtini) pabaigos ir įsidarbinimo „(duomenys neskelbtini)“ buvusio sisteminio, nuoseklaus, viešo, aktyvaus ir ilgalaikio pareiškėjo elgesio, nulemto (duomenys neskelbtini), kuris patvirtintas byloje esančiais įrodymais ir dėl kurio ginčo byloje nėra. Jis detaliai aprašytas skundžiamame sprendime, apibendrintai paminėtas šios nutarties 27 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis sisteminis, viešas, aktyvus, vienareikšmis pareiškėjo elgesys, nesant kitokių dabartinei situacijai aktualių įrodymų apie pareiškėją, nepatvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad prieglobstis yra suteiktas (duomenys neskelbtini).

31. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo dalyje, kurioje nesuteiktas prieglobstis pareiškėjui, padarytos išvados dėl jo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nepagrįstos individualia pareiškėjo situacija, įrodymais, individualizuojančiais pareiškėją.

32. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai tenkinant pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą nekilo pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje, aiškinimo, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT.

33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, negali būti laikoma pagrįsta bei teisėta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkinamas, Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, panaikinama bei atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

35. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

36. Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, kad sumokėjo 772,50 Eur (750 Eur atstovavimas pirmosios instancijos teisme + 22,50 Eur žyminis mokestis). Apeliacinėje instancijoje pareiškėjas nurodė, kad patyrė 561,5 Eur (550 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 11,5 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Byloje yra pateikti minėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai.

37. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

38. Pareiškėjui priteisiamos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos, nes jos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų sumų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, sprendžia, kad 1 334 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje, suma šiuo atveju atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir gali būti priteisiama pareiškėjui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjas S. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 24S240366 dalį, kuria pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, bei įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Priteisti pareiškėjui S. K. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 334 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.