Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo R. R. (R. R.) kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir sušvelninti skirtas bausmes nusikalstamų veikų padarymo epizoduose arba Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti BK 39¹ straipsnio pagrindu, arba Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį dalyje dėl turto konfiskavimo.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Teismas neįvykdė pareigos ir pareiškėjo skundo, ir visos bylos medžiagos neišnagrinėjo išsamiai, objektyviai ir nešališkai. Teismas tik iš dalies išnagrinėjo nuteistojo skundo dalį dėl jo, kaip įtariamojo ir kaltinamojo teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu galimo pažeidimo. Ikiteisminio tyrimo stadijoje, įrodymų rinkimas, t. y. įtariamojo R. R. apklausos vyko ne kaip numatyta BPK 179, 188 straipsnių nuostatose, o darant poveikį, t. y. naudojant neteisėtus metodus, kad jis liudytų prieš save. Kriminalinės žvalgybos veiksmų metu vykusi apklausa ir kiti veiksmai apie bylos aplinkybes, nebuvo protokoluojama bei nebuvo užtikrintas vertėjo ir advokato dalyvavimas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, tačiau teismas nuosprendyje net neargumentavo gynybos pateiktų dokumentų turinio. Pirmosios instancijos teismas nevykdė savo pareigos nustatyti byloje tiesą. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybes ir išvados tarpusavyje prieštarauja, nes kartu pripažįstami pažeidimai baudžiamojo proceso metu ir pripažinta, kad dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kartu bandoma jas paneigti ir pateisinti. Kasatorius prisipažino dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupuotės padarytas nusikalstamas veikas, dėl to pavyko patraukti atsakomybėn kitus byloje nuteistus asmenis. Tačiau teismas sprendime nurodė, kad nuteistojo R. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui atsirado BPK 327 straipsnyje nustatyti nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai, nes buvo BK 39¹ straipsnyje numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į bendrininkų vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, dėl to kasatoriaus galutinės bausmės dydis akivaizdžiai per daug griežtas. Nebuvo atsižvelgta į kasatorių teigiamai charakterizuojančius duomenis ir kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, neįgalią sutuoktinę ir motiną, kuriais privalo rūpintis. Šios aplinkybės nebuvo vertintos kaip lengvinančios. Nustačius teisės į gynybą pažeidimą, kaip kompensacija privalėjo būti taikomas bausmės švelninimas. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo R. R. taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame pakartojami nuteistojo R. R. gynėjo V. B. apeliacinio skundo argumentai dėl R. R. parodymų gavimo teisėtumo, duomenų pripažinimo įrodymais, teismų atlikto įrodymų vertinimo, bausmės sušvelninimo. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Pažymėtina, kad skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl faktinių veikos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius nuteistojo R. R. gynėjo V. B. apeliacinio skundo argumentus (dėl parodymų gavimo teisėtumo, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, dėl R. R. padarytų veikų kvalifikavimo, dėl paskirtų bausmių) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).???

R. R. kasaciniame skunde teigia, kad byloje yra visi BK 39¹ straipsnyje numatyti pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalį asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šios nuostatos netaikomos asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pat pagrindais anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui ( BK 39¹ straipsnio 2 dalis). Vadinasi, asmens, įtariamo dėl jo dalyvavimo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba jo priklausymo nusikalstamam susivienijimui, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir (ar) teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to net ir esant BK 39¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumai ir nesant šio BK straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir (ar) teismas neprivalo taikyti šio BK straipsnio nuostatų.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo sušvelninti skirtas bausmes. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam R. R., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai daugiau susiję su R. R. asmenybe, jo socialine - šeimine padėtimi. Į šias aplinkybes teismai atsižvelgė paskirdami R. R. bausmes.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai iš R. R. konfiskavo nusikalstamos veikos priemonės – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir taip pat nuteistojo gautas pinigines lėšas, kaip nusikalstamų veikų rezultatą.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę (priemones), kiek ir kokias skirti – kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas bylos duomenis, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą ir kita. Taigi baudžiamajame įstatyme nustatyta bylą nagrinėjančio teismo diskrecija taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Kasacinės instancijos teismas gali svarstyti šį klausimą tais atvejais, jeigu neteisingas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Kasatorius nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 72 straipsnyje, teigia, kad automobilio vertę atitinkanti suma buvo neteisingai apskaičiuota, reiškia savo nuomonę, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas turto konfiskavimą, nepilnai įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir pažeidė proporcingumo bei teisingumo principus. Tokie teiginiai nelaikyti teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą BK bendrosios dalies nuostatų, nustatančių minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindus, pritaikymą.

Kasacinio skundo teiginiai dėl teismų šališkumo yra subjektyvi kasatoriaus nuomonė ir vertinimas, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl teismų šališkumo.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.