Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-18 I. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-12-18 14 val. 45 min. Neringos m. sav., Smiltynė–Nida–Pervalka kelio sankryžoje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (0,96 prom.), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 ir 18 punktus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu I. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, už jį jam paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt dydžio bauda konfiskuojant transporto priemonę „Mercedes-Benz 200“. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytą pažeidimą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo nekonfiskuoti automobilio.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 130² straipsnio pažeidimas, pagal kurį I. Z. pripažintas kaltu, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi transporto priemonės konfiskavimas pagal šį straipsnį yra ne papildoma nuobauda, o privaloma. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, kurias prašo taikyti apeliantas, leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Šiuo atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei apelianto skundo argumentų matyti, kad tokių aplinkybių, kurios leistų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, šioje byloje nenustatyta. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog I. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo automobilį, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris vertintinas kaip itin šiurkštus KET pažeidimas, kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jo vairavimas išgėrus dienos metu šviesoje tikrai nekėlė ir negali sukelti jokių iš esmės sunkių pasekmių – realios grėsmės kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien todėl, kad tokių pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, kad padarytas pažeidimas nėra pavojingas. Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 10–12) matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau yra baustas už analogišką pažeidimą (vairavimas esant lengvo girtumo laipsniui), už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau būdamas baustas už tokį patį pažeidimą ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis vėl ryžtasi sėsti neblaivus prie vairo. Tai rodo, jog pažeidimai yra sistemingi ir I. Z. yra nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, o tai, t. y. administracinės atsakomybės vengimas, pagal teismo praktiką paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn pratrauktas asmuo taip pat nurodo, jog transporto priemonė jam reikalinga vežti dukrą į mokyklą, važiuoti pas gydytojus bei darbo paieškai, todėl automobilio konfiskavimas sukeltų dideles pasekmes jo gyvenime. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokias savo gyvenimo aplinkybes pažeidėjas žinojo prieš sėsdamasis prie vairo neblaivus, todėl pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nors apeliantas skunde teigia, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, nemotyvavo nutarimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais, nes iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir skirdamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudą, kaip tik atsižvelgė į pažeidėjo nurodytas aplinkybes bei skyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimą ir I. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.