Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo I. Z. nubaustas pagal ATPK 128 str. 2 d. 2000 Lt bauda, pagal ATPK 130² str. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams su transporto priemonės „Mercedes-Benz 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ir transporto priemonės „Mercedes-Benz 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z. 2013-12-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 18 d. 14.45 val. Neringos sav. Smiltynės-Nidos-Pervalkos sankryžoje vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai atimta teisė vairuoti. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 18 punktų reikalavimus. Tokie I. Z. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 129 str., 130² str.

Teisės normas teismai turėtų aiškinti neatsiejamai nuo joms iškeltų uždavinių. Teismas nutarimą grindė ne visais įrodymais ir nenurodė, kodėl vienus įrodymus priėmė, o kitų nepripažino, todėl nutarimas kelia abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, leistinumo ir sąsajumo reikalavimų. Motyvuose turi būti aiškiai nurodoma, dėl kokių priežasčių vertinant visą su įrodinėtinomis aplinkybėmis susijusią informaciją, dalis jos yra nepatikima. Privalu pasisakyti dėl kiekvieno atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šie procesiniai pažeidimai sukliudė tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimas vien dėl to turėtų būti panaikintas (LVAT bylos Nr. N-261-3165/2009, N-3-443/2006, N-63-4273/2010 ir kt.). Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime expressis verbis konstatavo, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, iš Konstitucijos 109 str. 1 d. teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog I. Z. jo atžvilgiu priimtą nutarimą skundžia tik dėl, jo nuomone, netinkamai individualizuotos nuobaudos, prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą – vien tik piniginę baudą. Ginčo dėl jo kaltės padarius inkriminuotus pažeidimus ir veiksmų kvalifikavimo nėra. Tačiau pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nutarimai. Nutarimas yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ATPK bei kitų teisės aktų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, jo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad nagrinėjamu atveju I. Z. veiksmų kvalifikavimas pagal du ATPK straipsnius yra perteklinis, ko pasekoje neteisingai jam buvo paskirta nuobauda, apeliacinės instancijos teismas ex officio pasisako ir I. Z. veiksmų kvalifikavimo klausimu.

I. Z. veiksmai (vairavo transporto priemonę neblaivus, kai atimta teisė vairuoti) administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 129 str., 130² str. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu I. Z. nubaustas pagal ATPK 128 str. 2 d., 130² str.

ATPK 128 str. 2 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, – užtraukia baudą nuo 1500 Lt iki 2500 Lt arba administracinį areštą.

ATPK 129 str. inter alia nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, – užtraukia baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų (straipsnio redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu iki 2014-01-01).

ATPK 130² str. inter alia nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 str. 1 d., 4 d. ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 4000 Lt iki 5500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu (straipsnio redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu iki 2014-01-01).

Apylinkės teismas savo sprendimą perkvalifikuoti I. Z. veiksmus iš ATPK 129 str. į ATPK 128 str. 2 d. motyvavo tuo, kad ATPK 129 str. įtvirtinta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, o iš bylos medžiagos matyti, kad I. Z. turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau ši teisė jam atimta; atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta ši teisė, įtvirtinta ATPK 128 str. 2 d. Teismas taip pat konstatavo, kad I. Z. veiksmai pagal ATPK 130² str. kvalifikuoti tinkamai, nes I. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors ATPK 128 str. (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti) 1 d. bei 2 d. diferencijuoja asmenis į grupes (1. transporto priemonė buvo vairuojama asmens, neturinčio teisės jos vairuoti ar neturinčio teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių; 2. transporto priemonė buvo vairuojama asmens, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones), nei ATPK 129 str., nei 130² str. toks diferencijavimas nenumatytas, šiuose straipsniuose numatytu specialiuoju subjektu – vairuotoju, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones – laikytinas ir asmuo, kuriam ši teisė yra atimta, o ne tik asmuo, kuris šios teisės nėra įgijęs. Kadangi ATPK 130² str. sankcija numato nuobaudas ir specialiam subjektui - asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, I. Z. veiksmų kvalifikavimas ne tik pagal ATPK 130² str., bet ir pagal ATPK 128 str. 2 d., yra perteklinis, nagrinėjamoje situacijoje šio administracinio teisės pažeidimo požymius (transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones) pilnai apima ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis (transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 str. 1 d., 4 d. ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, – užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 4000 Lt iki 5500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu).

Vienok ir nustačius, kad I. Z. veiksmai kvalifikuotini tik pagal ATPK 130² str., kas lengvina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali išspręsti nuobaudos individualizavimo klausimo, kadangi būtų pasunkinta apelianto padėtis.

ATPK 130² str. (galiojusiame pažeidimo padarymo metu) nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 str. 1 d., 4 d. ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 4000 Lt iki 5500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu (straipsnio redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu, iki 2014-01-01).

Kaip matyti, ATPK 130² str. sankcija nustato skirtingas nuobaudos rūšis asmenims, turintiems teisę vairuoti (vairuotojams) ir jos neturintiems. Iš bylos medžiagos (b. l. 10-12) matyti, jog I. Z. dar 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu pagal ATPK 126 str. 1 d., be kita ko, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo vykdomas nuo 2013-11-15 iki 2014-11-14. I. Z. pažeidimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, padarė 2013-12-18, t. y. tuo metu, kai neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, todėl jam, įrodžius jo kaltę, sankcija turėjo būti skirta kaip teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui.

Šiuo atveju apylinkės teismas I. Z. skyrė nuobaudą, kuri pagal ATPK 130² str. sankciją jam, kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, negalėjo būti skirta. Jam pagal ATPK 130² str. turėjo būti skirtas administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu, o jeigu I. Z. administracinis areštas negali būti skiriamas, turėjo būti skirta bauda su transporto priemonės konfiskavimu. Byloje yra duomenų (b. l. 26-28) apie tai, kad I. Z. yra netekęs darbingumo. Kad yra neįgalus, jis nurodė ir teismo posėdyje (b. l. 33), tačiau teismas nesiaiškino, koks yra I. Z. netekto darbingumo lygis, ar pagal netekto darbingumo laipsnį jis laikytinas pirmos arba antros grupės invalidu, kuriems pagal ATPK 29 str. 3 d. administracinis areštas negali būti skiriamas. Kartu su apeliaciniu skundu I. Z. pateikė Darbingumo lygio pažymą (b. l. 41), iš kurios matyti, jog jam laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2014-03-11 buvo nustatytas 40 % darbingumo lygis. Siekiant, kad I. Z. būtų paskirta teisinga bausmė, būtina išsiaiškinti, ar šiuo metu jo darbingumo lygis yra pasikeitęs (padidėjęs/sumažėjęs), ir ar pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus jį galima prilyginti pirmai arba antrai invalidumo grupei. Tik išsiaiškinus papildomai šias aplinkybes, bus galima I. Z. paskirti teisingą nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, jog I. Z. sveikatos būklė nekliudo skirti jam administracinį areštą, vadovaujantis ATPK 8 str. svarstytinas klausimas, kokia ATPK 130² str. redakcija (galiojusi pažeidimo padarymo metu ar dabar galiojanti) taikytina, kvalifikuojant I. Z. veiką ir skiriant nuobaudą.

Kartu pažymėtina, jog byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal I. Z. apeliacinį skundą (jis prašo skirti tik piniginę nuobaudą), todėl sunkinti jo padėties, skiriant administracinį areštą, o nustačius, kad jo skirti negalima, skiriant dvigubai didesnę nei šiuo metu paskirta piniginę nuobaudą ir nepaliekant I. Z. teisės į apeliaciją, nesant Institucijos apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali. Todėl, siekiant išvengti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises varžančių staigmenų procese, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.