Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-10-21 · Civilinė byla Nr. 2S-786-357/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
2S-786-357/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04797-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti

Apeliacinės instancijos teismo teisėja Rasa Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-786-357/2013

Teisėja L. Karmazaitė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04797-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 129.23 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 21 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsakovas įpareigotas perimti konfiskuotą turtą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apskrities Vyriausiasis Policijos komisariatas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6.-1087-641/2012 dalies, susijusios su konfiskuotu turtu, vykdymo tvarką, įpareigojant: įgaliotą antstolį perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM konfiskuotą transporto priemonę „F. G., v/n (duomenys neskelbtini), o Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM iš įgalioto antstolio perimti konfiskuotą transporto priemonę jos realizavimui.

Nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konfiskuotas automobilis „F. G.” valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šiaulių aps. VPK 2013 m. gegužės 10 d. raštu kreipėsi į VMI dėl konfiskuoto turto perėmimo iš įgalioto antstolio. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM informavo, kad automobilis „F. G.”, v/n (duomenys neskelbtini), yra pripažintas nerealizuotinu, todėl pagal Tvarkos nuostatas jį pripažinti atliekomis turėtų institucija, kurios žinioje yra šis automobilis, tai yra Šiaulių aps. VPK. Sprendimas neperimti konfiskuotos transporto priemonės „F. G., v/n (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, neatitinkantis suformuotos teismų praktikos (1–2 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi (20–21 b. l.) prašymą tenkino, įpareigojo antstolį R. K. perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM konfiskuotą transporto priemonę „F. G.”, v/n (duomenys neskelbtini), o Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM iš įgalioto antstolio perimti konfiskuotą transporto priemonę jos realizavimui.

Teismas nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-1087-641/2012 nutarta konfiskuoti automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimas įsiteisėjęs. Vykdomoji byla dėl automobilio konfiskavimo vykdoma antstolio R. K. kontoroje. 2013-01-09 antstolio R. K. turto arešto akte nurodoma, kad minėto automobilio vertė 3000,00 Lt. 2013-05-24 VMI pranešė, kad nusprendė neapskaityti teismo sprendimu konfiskuoto automobilio „F. G.“, nes jis pripažintas nerealizuotinu turtu. CPK 638 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija. CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tuo tarpu CPK 691 straipsnyje išdėstyta areštuoto turto realizavimo samprata ir subjektai turintys teisę tai padaryti.

Teismas nurodė, kad antstolis R. K., vykdydamas teismo nutarimą konfiskuoti automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį privalo perduoti valstybės įgaliotai institucijai, t. y. VMI, o valstybės įgaliota institucija privalo jį priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (26–27 b. l.) atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašo pripažinti, kad pareiškimas neteismingas Šiaulių apylinkės teismui, o Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra netinkamas pareiškėjas. Nepripažinus, kad pareiškimas neteismingas Šiaulių apylinkės teismui ir kad Šiaulių apskrities VPK yra netinkamas pareiškėjas, bylą išnagrinėti iš esmės ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Turto konfiskavimo ir perdavimo stadijoje vykdymo proceso dalyviai yra antstolis ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM. Vyriausiasis Policijos komisariatas nėra vykdymo proceso dalyvis, taigi, šioje byloje VPK nėra tinkamas pareiškėjas. Be to, VPK pareiškimas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, teismas priėmė pareiškimą ir jį išnagrinėjo, neturėdamas pagrindo.

2. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintų “Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių”, 6 p. numatyta, kad ,,mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas. Tuo atveju, jeigu mokesčių inspekcija neapskaito valstybės nuosavybėn perduotino nerealizuotino turto, tokį turtą privalo apskaityti kitos valstybės ar savivaldybės institucijos. Taigi, darytina išvada, VMI prie FM neturėjo pareigos perimti konfiskuotos transporto priemonės bei pripažinti ją atliekomis ir organizuoti sunaikinimo procedūras.

3. VPK neturi reikalavimo teisės dėl įpareigojimo VMI prie LR FM perimti nerealizuotiną konfiskuotą automobilį bei įgaliojimų deleguoti savo funkcijas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (34–35 b. l.) Šiaulių apskrities Vyriausiasis Policijos komisariatas prašo atskirojo skundo netenkinti, o Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-25 nutartį palikti nepakeistą, nes nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM nėra nuosekli savo administraciniuose sprendimuose. Vienu atveju teismo nutarčių neskundė, t. y. jas vertino kaip teisėtas ir pagrįstas, o kitu atveju – jas skundžia kaip nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-10-30 nutarimu Nr. A2.6-1087-641/2012 nusprendė konfiskuoti automobilį “F. G.” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdydamas teismo nutarimą, antstolis R. K. areštavo minėtą automobilį, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM apie konfiskuotą turtą, prašydami perimti konfiskuotą automobilį (4–6 b. l.). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM konfiskuotą automobilį perimti atsisakė, motyvuodama, kad transporto priemonė yra nerealizuotina (7–8 b. l.). Atsisakymą priimti konfiskuotą transporto priemonę į apskaitą bei atsisakymą organizuoti jos pripažinimą atliekomis bei sunaikinimo procedūras apeliantas grindžia 2004-05-26 Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis“ Taisyklių 6 p., numatančiu, kad mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas, bei 20 p., numatančiu, kad jeigu konfiskuoto turto realizavimo terminas yra pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas yra sugedęs, sugadintas ar pripažintas nerealizuotinu (netinkamu panaudoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, toks turtas į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas: jis pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašant Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos turto pripažinimo atliekomis aktą.

Konfiskavimas yra specialusis nuosavybės teisės įgijimo (kartu ir praradimo) pagrindas, kuomet teisės pažeidimą padaręs asmuo (įstatymų nustatytais atvejais ir pažeidimo nepadaręs asmuo) praranda nuosavybės teisę į konfiskuojamą turtą, o valstybė įgyja nuosavybės teisę į konfiskuotą turtą (LR CK 4.47 str. 10 p., 4.67 str., LR BK 72 str., LR ATPK 26 str.). Nuosavybės teisės perėjimo valstybei momentu laikytinas nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momentas, ką netiesiogiai patvirtina LR ATPK 26 str. Todėl asmens, kurio turtas konfiskuojamas, antstoliui perėmus turtą nuosavybės teisė yra jau pasibaigusi ir perėjusi valstybei. Antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau jam nėra suteikta teisė disponuoti valstybei priklausančiu turtu. LR CPK 692 str. yra vienareikšmiškai nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taigi, įstatymas numato, kad antstolis perduoda konfiskuotą turtą valstybei, o neperduoda tik įstatymų nustatytais atvejais. Tuo tarpu 2004-05-25 Vyriausybės nutarimas Nr. 634, kuriuo yra patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“, negali nustatyti kitų taisyklių nei įstatymas. Todėl esant LR CPK 692 str. ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse įtvirtintų teisės normų kolizijai, turi būti vadovaujamasi įstatymo viršenybės prieš poįstatyminį teisės aktą principu.

Be to, sistemiškai aiškinant minėtas taisykles, reikia atkreipti dėmesį į Taisyklių 5 p. nuostatą, numatančią, jog valstybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais, apmokamos iš joms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Mokesčių inspekcija jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas apmoka iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Taigi, Taisyklės tiesiogiai išaiškina turto, įskaitant pripažįstamo atliekomis, realizavimo problemą - tai atliekama iš valstybės biudžeto asignavimų. Antstolis, kurio žinioje yra VMI prie LR FM nerealizuotinu pripažintas konfiskuotas automobilis, nėra asignavimų valdytojas, todėl jai taisyklių 5, 6 ar 20 p. nuostatos negali būti taikomos.

Apeliantas nurodo, kad vykdymo proceso dalyviai yra antstolis ir VMI prie LR FM, o pareiškėjas VPK nėra vykdymo proceso dalyvis, taigi, nėra tinkamas pareiškėjas šioje byloje, o pareiškimas neteismingas bendrosios komnpetencijos teismui.

Atskirajame skunde apeliantas vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-22 nutartimi, nurodydamas, kad šioje byloje buvo nagrinėjama policijos, kaip institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotos transporto priemonės, statusas ir funkcijos, sprendžiant klausimą dėl konfiskuotų transporto priemonių, kurias VMI pripažino nerealizuotinomis. Apeliantas nurodė, kad šioje byloje Vyriausiojo policijos komisariato pareiškimas dėl įpareigojimo perimti nerealizuotinas konfiskuotas transporto priemones buvo atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, nes apeliantas vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-22 nutartimi, kuri priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje ir aplinkybės nėra tapačios. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo pateikti konfiskuotų transporto priemonių registravimo, identifikavimo, turto arešto arba aprašo aktai ir kiti su transporto priemonėmis susiję dokumentai, kurių nepateikus VMI neturėjo galimybės jų realizuoti naudojimui pagal tiesioginę jų paskirtį. Taigi, skundas atmestas dėl to, kad nebuvo pateikti transporto priemones identifikuojantys dokumentai.

Pažymėtina tai, kad Šiaulių apskrities VPK šioje byloje yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, kuriam nedraudžiama kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (LR CPK 5 str.). Atmestinas apelianto argumentas, kad VPK pareiškimas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, o teismas priėmė pareiškimą ir jį išnagrinėjo, neturėdamas pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika šiose bylose rodo, kad bylos dėl konfiskuoto turto perėmimo nagrinėjamos bendrosios konmpetencijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-381/2010; 2010 m. spalio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-537/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2010 ir kt.). Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą, civilinio proceso kodekso normų nepažeidė.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė