Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Masionei.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui R. S. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo A. S., išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad R. S. nėra nepilnamečio vaiko A. S. biologinis tėvas, todėl, Skyriaus nuomone, šioje civilinėje byloje tikslinga skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Jeigu iš atlikto DNR tyrimo paaiškės, kad atsakovas R. S. nėra biologinis nepilnamečio vaiko A. S. tėvas, Skyrius neprieštaraus, kad tėvystė būtų nuginčyta, kadangi tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nėra susiformavusių socialinės tėvystės požymių. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y., tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko tėvystę. Skyriaus nuomone, teismui nuginčijus nepilnamečiui vaikui A. S. tėvystę, vaiko motina K. N. turėtų kreiptis dėl tėvystės nustatymo (DOK-550).

5. 2025 m. sausio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė pateikė patikslino ieškinio reikalavimus (pateikė ieškinio patikslinimą) ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo A. S. pripažįsta vaiko tėvystę, ieškovė taip pat prašo teismo, nuginčijus atsakovo R. S. tėvystę, nustatyti/pripažinti, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusios A. S. biologinis tėvas, pakeičiant gimimo įraše mergaitės pavardę iš ,,S“ į ,,S“. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu R. S. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2023 m. balandžio 2 d., vėliau patikslino, jog iki 2023 m. kovo 22 d., kuomet paliko sutuoktinį ir susirinkusi savo daiktus išvyko. Ieškovė nurodė, jog 2023 m. balandžio 2 d. ji išskrido į Moldovą iš kurios kartu su A. S. 2023 m. balandžio 28 d. grįžo į Lietuvą ir pradėjo kartu gyventi. Iš pradžių jie gyveno pas mamą, o vėliau išsinuomojo butą. Ieškovė patvirtino, jog nuo 2023 m. balandžio mėnesio pabaigos kartu gyveno su atsakovu A. S., palaikė su juo intymius santykius, su kitais asmenimis intymių santykių neturėjo. 2023 m. birželio – liepos mėnesiais taip pat kartu gyveno su atsakovu A. S.. Ieškovė nurodė, jog ji yra įsitikinusi, kad atsakovas A. S. yra jai gimusios nepilnametės dukters tėvas. Jis dalyvavo tiek mergaitės gimdyme, tiek ir padėjo bei toliau padeda vaiku rūpintis, prisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovė su atsakovu A. S. iki šiol kartu gyvena, yra susižadėję. Tuo tarpu atsakovas R. S. ieškovei gimusios dukters net nėra matęs (pirmą kartą pamatė vaiką teismo posėdžio dieną teisme). Ieškovė patikslino, jog atsakovo R. S. atsiliepime viskas nurodyta teisingai, išskyrus aplinkybę, jog jis neva nežinojo apie nėštumą. Ieškovė nurodė, jog R. S. žinojo, kad ji laukiasi ir yra siūliusi jam viską išspręsti, tačiau atsakovas neturėjo tam laiko, buvo išvykęs į užsienį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė teismo prašė nuginčyti atsakovo R. S. tėvystę jai gimusios dukters atžvilgiu, nustatyti atsakovo A. S. tėvystę bei pakeisti mergaitės pavardę iš ,,S“ į ,,S“.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. nurodė, jog teik su pareikštu ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, tiek ir su ieškinio papildymu dėl tėvystės nustatymo bei vaiko pavardės pakeitimo pilnai sutinka. Atsakovas patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog 2023 m. balandžio 2-28 dienomis jie abu buvo Moldovoje, 2023 m. balandžio 28 d. kartu grįžo į Lietuvą. Iš pradžių apsigyveno Ukmergėje, o vėliau išsinuomojo butą. Atsakovas A. S. patvirtino, jog 2023 m. birželio – liepos mėnesiais kartu su ieškove gyveno, palaikė artimus, intymius santykius, todėl yra įsitikinęs, kad yra ieškovei gimusios dukters tėvas. Pasak atsakovo, byloje nėra būtinybės atlikti DNR ekspertizės tėvystei nustatyti. Be to, mergaitė į jį yra panaši. Atsakovas patvirtino, jog jam nėra žinoma apie tai, kad 2023 m. birželio – liepos mėnesiais ieškovė nurodytu laikotarpiu būtų bendravusi su kitais vyrais. Atsakovas nurodė, jog dalyvavo dukters gimdyme, mergaite rūpinasi, ją kartu su ieškove augina ir išlaiko. Visų šių tėvo pareigų nevykdo atsakovas R. S., kuris vaiko nėra net matęs.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą dėl ginčo, nurodydama, jog atsižvelgiant į byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, pateiktus įrodymus, ieškinys yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais ir jiems neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

9. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės K. N., atsakovų R. S. ir A. S. paaiškinimus, Tarnybos atstovės pateiktą išvadą bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, abu atsakovai visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.

Dėl tėvystės nuginčijimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

11. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovės K. N. ir atsakovo R. S. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), t. y., šalims dar būnant santuokoje, K. N. gimė dukra A. S.. Taigi, vaiko gimimo metu egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), kuriuo vadovaujantis R. S. buvo įrašytas į A. S. gimimo liudijimą jos tėvu. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės buvęs sutuoktinis R. S. nėra biologinis A. S. tėvas, kadangi šalys nuo 2023 m. pavasario gyvena atskirai. Pats R. S. šią aplinkybę pripažįsta. Vadovaujantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios, buvę sutuoktiniai nepalaikė jokių intymių santykių, atsakovė bendravo su atsakovu A. S., jie apsigyveno kartu, ieškovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą A. S.. A. S. tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu su nurodytomis aplinkybėmis sutiko, patvirtino, kad jis yra biologinis A. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Atsakovas R. S. taip pat tiek teismui pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuo 2023 m. pavasario nebegyvena kartu su ieškove, nurodė, jog nuo to laiko buvo išvykęs į užsienį bei patvirtino aplinkybę, jog jis nėra A. S. biologinis tėvas.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, jog R. S. nėra biologinis A. S. tėvas, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, R. S. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, į tai, kad atsakovas A. S. tiek pateiktame atsiliepime, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog jis yra biologinis vaiko tėvas, šalys nurodė, jog nagrinėjamu atveju skirti DNR ekspertizę byloje nėra tikslinga, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas - pripažintina, kad atsakovas R. S. nėra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. S. nėra jo dukra; atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą.

Dėl tėvystės nustatymo

14. Pažymėtina, kad, nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y., tėvystės nuginčijimo instituto tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnyje. Ši vaiko teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.

15. Apklausti teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas A. S. patvirtino, jog neabejoja, kad A. S. yra biologinis nepilnametės A. S. tėvas. A. S. vykdo vaikui visas tėvo pareigas – faktiškai gyvena kartu su ieškove ir dukra, vaiku rūpinasi, prižiūri, išlaiko, tyra sukūręs su vaiku tarpusavio ryšį. Šalių teigimu, nesant ginčo, nėra būtinybės skirti ir atlikti šioje civilinėje byloje DNR ekspertizę (CK 3.148 straipsnis).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuginčijus atsakovo R. S. tėvystę, pripažintina, jog atsakovas A. S. yra nepilnamečio vaiko A. S. tėvas, o A. S. yra atsakovo A. S. dukra. Atitinkamai šie duomenys įrašytini į vaiko gimimo įraše.

17. Atsakovui A. S. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

18. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju nepilnametei A. S. suteikta tėvo pavardė „S“. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą ir nesant byloje dalyvaujančių asmenų prieštaravimų, teismas ieškovės prašymą dėl pavardės vaikui pakeitimo ir tėvo pavardės suteikimo tenkina, pakeisdamas vaiko pavardę iš ,,S“ į ,,S“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).

20. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

21. Ieškovei 2024 m. rugsėjo 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08258 teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis į bylą pateikta 2025 m. sausio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), valstybė nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 377,55 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (DOK-3139).

22. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareikšti reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Nors ieškinys buvo patenkintas, plačiąja prasme byloje priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip palankus ieškovei, o atsakovui priešingas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-603-881/2018). Pabrėžtina, kad atsakovas R. S. vaiko tėvu buvo įrašytas ne dėl jo paties veiksmų, o įstatymo prezumpcijos pagrindu. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindinį suinteresuotumą dėl ieškinio reikalavimų turėjo ieškovė ir atsakovas A. S., t. y., būtinybę kreiptis į teismą nulėmė tiek ieškovės, tiek atsakovo A. S. elgesys.

23. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo iš esmės dėl tėvystės nustatymo nebuvo, atsakovas A. S. visiškai pripažino savo tėvystę nepilnametės A. S. atžvilgiu, tačiau prieš nustatant tėvystę, turėjo būti nuginčyta dabartinė vaiko tėvystė, kuri nurodyta dabartiniame vaiko gimimo liudijime, t. y., atsakovo R. S. tėvystė. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta buvusio sutuoktinio tėvystė. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Taigi, ginčijant tėvystę kartu turėtų būti reiškiamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. CK 3.149 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Ši CK norma yra imperatyvi. Tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus. Nei kitos CK normos, nei Mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka. Mediacija dėl tėvystės nuginčijimo yra negalima (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-749-273/2021). Be to CPK nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimų išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi, šiuo klausimu teismas byloje priima sprendimą (CPK 394-399 straipsniai). Atsižvelgus į bylos pobūdį ir susidariusias byloje aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo R. S. valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos priteistinos tik iš atsakovo A. S..

24. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

25. Patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, iš atsakovo A. S. į valstybės biudžetą priteistina 150 Eur žyminio mokesčio, t. y., už du neturtinius reikalavimus: dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

26. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,08 Eur sumą, kas iš kiekvieno iš atsakovų sudarytų po 4,04 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi išlaidos, priteistinos iš kiekvieno iš atsakovų, neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., dukra.

Įrašyti (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pakeisti vaiko A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jai tėvo A. S. pavardę – „S“.

Priteisti iš atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 377,55 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 55 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškintini, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis (įmokos kodas – 5660), antrinės teisinės pagalbos išlaidos (įmokos kodas – 5630) – turi būti sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo kvitų originalus būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiam Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.