Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-24 · Civilinė byla Nr. 2S-339-173/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-24
Bylos Nr.
2S-339-173/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16961-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
AAS BTA Baltic Insurance Company
Civilinė byla Nr. 2S-339-173/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16961-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.5.; 3.5.1.;3.5.4.; 3.5.18.; 3.5.21.1.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialą, antstolė J. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); jei pagal patvarkymą buvo nurašytos lėšos, grąžinti šias lėšas arba panaikinti areštą tokios lėšoms dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodė, kad remiantis CPK 668 str. 1 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 str.) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Pagal antstolės patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms reikalingiems daiktams įsigyti.

Antstolė J. Ž. 2016-08-18 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino, skundą persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3866-748/2015 dėl 2000,94 Eur išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje. Areštas skolininko sąskaitai pritaikytas 2016-07-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad vadovaujantis CPK 668 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p., išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje, įstatymas nedraudžia. Negalima išieškoti tik iš tų lėšų, iš kurių išieškoti draudžia LR CPK 738-739 str., taip pat iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733 str. ir 736 str. nustatyta tvarka. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priedas numato patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, formą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašė skundą atmesti. Nurodė, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turo, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi patenkino pareiškėjo A. B. skundą. Panaikino J. Ž. 2016 m. liepos 20 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Įpareigojo antstolę J. Ž. grąžinti pareiškėjui A. B., 2016 m. liepos 29 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išieškotą 17,97 Eur sumą.

Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. AAS BTA Baltic Insurance Company Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3866-748/2015 dėl 1 956,92 Eur sumokėtos draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. (v. b. l. 2). 2016-07-20 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 49). 2016-08-03 iš skolininko buvo išieškota 17,97 Eur (v. b. l. 62). 2016-08-18 buvo priimtas patikslintas patvarkymas dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 71, 72).

Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Antstolė, nustačiusi, jog A. B. yra bausmę vykdančioje institucijoje – Kauno tardymo izoliatoriuje, 2016-07-20 priėmė patvarkymą areštuoti 1 772,35 Eur skolos, 149,85 Eur palūkanų, 292,09 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2 214,29 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

CPK LI skyriuje reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

Teismas sprendė, kad pagal aktualią kasacinio teismo formuojamą CPK 668 straipsnio, CPK 736 straipsnio taikymo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurios nepatenka į CPK 736 straipsnio reguliavimą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Teismas nustatė, kad antstolė netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdama dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo neteisingo 2016 m. liepos 20 d. patvarkymo vykdyti ieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priėmimą. Nurodė, kad tai patvirtina ir tolesni pačios antstolės veiksmai, nes 2016-08-18 ji priėmė naują patvarkymą, kuriame jau nurodė, jog išieškojimas turi būti vykdomas, vadovaujantis įstatymuose nustatytais ribojimais (v. b. l. 72–73).

Nustatę, kad iš skolininko 17,97 Eur suma išieškotas pagal neteisėtą 2016-07-20 patvarkymą, teismas įpareigojo antstolę grąžinti išieškotą sumą pareiškėjui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-10-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės-skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

CPK 668 str. numato, iš kokio turto išieškojimas negali būti vykdomas. Turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. numato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. T.y. įstatymas numato, kad negalima išieškoti tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje, įstatymas nedraudžia.

CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas

Nurodo, kad antstolė nesutinka su teismo vertinimu, kad jei skolininko gaunamos lėšoms negali būti taikoma išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų tvarka ir dydžiai, numatyti CPK 736 str., išieškojimas iš tokių lėšų, jei jos mažesnės nei 1 MMA, yra negalimas visais atvejais.

2016-08-18 patvarkymas dėl skolos išieškojimo priimtas vadovaujantis CPK 611, 733-743 str., reglamentuojančiais išskaitų iš skolininkų darbo užmokesčio it kitų darbo užmokesčiui prilyginamų išmokų tvarką ir dydžius, ne todėl, kad naujuoju patvarkymu panaikintų prieš tai priimtą skundžiamą patvarkymą, o todėl, kad remiantis pateiktai stuomenimis, skolininkas pradėjo gauti išmokas prilyginamas darbo užmokesčiui.

Kadangi antstolės veiksmai buvo teisėti, nėra pagrindo grąžinti nurašytos 17,97 Eur sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nurodo, kad pritaria atskirajame skunde nurodytiems argumentams bei reikalavimams, todėl prašo juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog antstolės J. Ž. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3866-748/2015 dėl 2000,94 Eur išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2015-03-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-07-20 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo antstolė areštavo 2214,29 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje. Lėšas nurodė pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v.b. b.l. 49).

Pareiškėjas A. B. nesutiko su antstolės priimtu patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, kad negali būti vykdomas išieškojimas iš piniginių lėšų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.

CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas, CPK 688 str., 739 str.). Tačiau nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, antstolis privalo laikytis tokių lėšų išieškojimo apribojimų. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog įstatymas numato, kad negalima išieškoti tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA.

Atskiruoju skundu antstolė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kurioje nurodyta, jog jei skolininko gaunamos lėšoms negali būti taikoma išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų tvarka ir dydžiai, numatyti CPK 736 str., išieškojimas iš tokių lėšų, jei jos mažesnės nei 1 MMA, yra negalimas visais atvejais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal aktualią kasacinio teismo formuojamą CPK 668 straipsnio, CPK 736 straipsnio taikymo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurios nepatenka į CPK 736 straipsnio reguliavimą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų-patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tiek pirmos instancijos teismas, spręsdamas bylą pagal pareiškėjo A. B. skundo, vadovavosi CPK 668 str.1 d, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Tačiau tai yra bendroji išieškojimo iš skolininko turto norma. Pagal šią bendrąją išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą, t. y. CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau Instrukcija) 93.6 punkte, pagal kurį išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 nurodė, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Nurodė, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Remiantis minėtoje teismo nutartyje padarytomis išvadomis matyti, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nurodė, kad CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Nagrinėjamu atveju antstolė skundžiamame patvarkyme nenurodė kokia dalis pareiškėjo gaunamų pajamų turi būti išieškoma vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, jog antstolė, nukreipdama išieškojimą į visas pareiškėjo lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, nesilaikė įstatymo nuostatų, todėl pareiškėjas neturi galimybės naudoti piniginių lėšų savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pagrįstai minėtą antstolės patvarkymą panaikino, tačiau netinkamai aiškino procesines vykdymo nuostatas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Leonas Jachimavičius