- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-1598-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14776-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- O. R.
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės O. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21313-864/2016.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė O. R. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21313-864/2016 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pakeisti sprendimą nurodytoje byloje, nurodant, kad atsakovai iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), suteikiant kitą gyvenamąjį plotą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-26 priėmė nutartį, kuria atmetė atsakovės prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo nutartis buvo skųsta atskiruoju skundu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017-12-12 nutartimi atskirąjį skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių priimtas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl yra neteisingas ir neteisėtas. Teismo sprendime nurodyti teiginiai, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai ginčo bute gyveno be teisinio pagrindo nėra reikšmingi, nes, atsižvelgiant į prioritetinę vaikų interesų gynybą, tėvų neteisėtas veiksmas apsigyvenant ginčo patalpose negali besąlygiškai kelti padarinių nepilnamečiams vaikams. Teigė, jog išnagrinėtoje byloje sprendimas už akių nebuvo galimas. Apie teismo posėdį nei vienam iš atsakovų nebuvo tinkamai pranešta. Tik priėmus Vilniaus apygardos teismo 2017-12-12 nutartį, kuria atmestas atskirasis skundas dėl 2016-06-06 sprendimo ir 2017-07-26 nutarties byloje Nr. e2-21313-864/2016 tapo aišku, kad atsakovai turi būti iškeldinti iš nuomojamo socialinio būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Savivaldybė prieš pradedant iškeldinimo procesą buvo nurodžiusi, jog galės išsikelti į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau šio pasiūlymo neliko, kas atmetus skundus dėl iškeldinimo ir sprendimui įsiteisėjus yra nauja aplinkybė, kuri pirmos instancijos teisme nagrinėta nebuvo ir turi esminės reikšmės atsakovų teisėms ir interesams.Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė atmesti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21313-864/2016 palikti nepakeistą, skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad nors atsakovė teismui teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau iš esmės pasisako, jog nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2017-12-12 nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-12 nutartyje pažymėjo, jog nors atsakovė ir turi nepilnamečių vaikų, tačiau tai nereiškia, kad be teisinio pagrindo apsigyvenus patalpose, asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, negali būti iš jų iškeldinti. Atsakovė nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios turėtų esminę reikšmę bylai ir galėtų sukelti abejonių įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu. Aplinkybė, jog tik priėmus Vilniaus apygardos teismo 2017-12-12 nutartį, kuria atmestas atskirasis skundas dėl 2016-06-06 sprendimo ir 2017-07-26 nutarties byloje Nr. e2-21313-964/2016, tapo neginčijamai aišku, kad atsakovė ir jos šeimos nariai turi būti iškeldinti iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą byloje, baigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Atsakovei aplinkybė, jog ieškovas siekia iškeldinti ją ir jos nepilnamečius vaikus tapo žinoma 2016-05-02, kai asmeniškai buvo įteikti procesiniai dokumentai. Be to, kad atsakovė suvokė teisines pasekmes, kylančias iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21313-864/2016, patvirtina atsakovės teikti procesiniai dokumentai (pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apeliacinis skundas ir kt.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21313-864/2016. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai terminą prašymui pateikti skaičiuoja nuo Vilniaus apygardos teismo 2017-12-12 nutarties priėmimo. Pažymėjo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo dėstomos aplinkybės, kuriomis atsakovė grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, jai turėjo būti žinomos jau po sprendimo už akių priėmimo, o ji apie jas pati mini dar 2016-06-17 pareiškime, kuriame nurodė, jog prašo pakartotinai išnagrinėti civilinę bylą, pagal priimtą sprendimą yra iškeldinama iš gyvenamojo būsto, teismo sprendimu įsigaliojus, neturi kur apsigyventi, laukia socialinio būsto (duomenys neskelbtini) remonto pabaigos. Nurodė, kad terminas teikti prašymą atnaujinti procesą yra trys mėnesiai, o atsakovės dėstomos aplinkybės nepateisina jos nesikreipimo į teismą su prašymu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuo 2016-06-17.Pažymėjo, kad aplinkybės, su kuriomis atsakovė sieja prašymą dėl proceso atnaujinimo, jai buvo žinomos iki sprendimo už akių priėmimo, dar 2016-05-10. Atsakovės minimos aplinkybės ir teikti įrodymai neturi esminės reikšmės bylai bei nesudaro pagrindo daryti išvados, jog būtų priimtas visai kitas sprendimas (dėl atsakovės iškeldinimo ir įsiskolinimo priteisimo). Nurodė, kad atsakovės teikiamame sutikime yra tik išreiškiamas sutikimas apsigyventi gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), tačiau nieko nėra nurodoma apie gyvenamąsias patalpas, iš kurių teismo sprendimu už akių atsakovė buvo iškeldinta, taip pat priteista atitinkama įsiskolinimo suma. Atkreipė dėmesį, jog sutikimas jau buvo pareikštas pasibaigus nustatytam terminui jį pareikšti, po ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21313-864/2016 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pakeisti sprendimą nurodytoje byloje, nurodant, kad atsakovai iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), suteikiant kitą gyvenamąjį plotą.Nurodė, kad teismo sprendime nurodyti teiginiai, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai ginčo bute gyveno be teisinio pagrindo, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes, atsižvelgiant į prioritetinę vaikų interesų gynybą, tėvų neteisėtas veiksmas apsigyvenant ginčo patalpose negali besąlygiškai kelti padarinių nepilnamečiams vaikams, kurie netektų teisės į minimalias būsto sąlygas. Teismai, remdamiesi tik ta aplinkybe, kad sutikimas apsigyventi kitose patalpose buvo pateiktas pavėluotai, priėmė sprendimus išmesti nepilnamečius vaikus į gatvę.Nesutinka, kad aplinkybė, jog bus iškeldinti iš nuomojamo socialinio būsto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto buvo žinoma nuo pat pirmojo teismo sprendimo už akių priėmimo. Teismo sprendime ši aplinkybė buvo nurodyta, tačiau teismo sprendimas buvo skundžiamas, todėl jam neįsiteisėjus ši aplinkybė buvo tik tikėtina ir negalėjo būti laikoma kaip neginčijamas juridinis faktas.Ieškovas atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė atskirajame skunde jokių naujų motyvų ir argumentų nepateikė. Ieškovo vertinimu, pirmos instancijos teismo nutartis teisėta, pagrįsta, motyvuota ir jos naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas, peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Būtent šiuo pagrindu apeliantė grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo.Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-06 sprendimu už akių, be kita ko, iškeldino atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-26 nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-12 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nutartį paliko nepakeistą.Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę apeliantė nurodė, kad tik priėmus Vilniaus apygardos teismui 2017-12-12 nutartį, tapo neginčijamai aišku, kad šeima turi būti iškeldinama iš nuomojamo socialinio būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą dėl apeliantės nurodytos, naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes tokios nenustatyta. Bylos duomenimis patvirtina, kad ieškovas 2016-03-30 raštu atsakovei dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo buvo nurodęs, kad nesutikus apsigyventi siūlomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atsakovė ir kiti bute gyvenantis asmenis bus keldinami priverstine tvarka iš netinkamų gyventi patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškinys asmeniškai įteiktas atsakovei. Procesinių dokumentų įteikimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovei tapo žinoma aplinkybė, jog ieškovas siekia iškeldinti ją ir jos šeimą iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Taigi apeliantei turėjo būti suprantama, jog tenkinus ieškinį, apeliantė bus iškeldinta iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškovui pateikus ieškinį, atsakovė 2016-05-10 pateikė sutikimą apsigyventi savivaldybės nuomojamose gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, su kuriomis atsakovė sieja prašymą dėl proceso atnaujinimo, jai buvo žinomos iki sprendimo už akių priėmimo, t. y. vėliausiai 2016-05-10. Proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galimas tik tuo atveju, kai nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu atsakovei iš tikrųjų nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o ne dėl to, kad jos buvo kitaip pačios atsakovės suvokiamos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovės nurodytų argumentų, kuriais prašoma atnaujinti procesą (kad sprendimas už akių priimtas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, kad neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, kad byloje sprendimas už akių nebuvo galimas, kad apie posėdį nei vienam iš atsakovų nebuvo pranešta) jau buvo pasisakyta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017-12-12 nutartyje bei tos pačios kartojamos aplinkybės nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės minimos aplinkybės ir teikti įrodymai neturi esminės reikšmės bylai, bei nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog būtų priimtas visai kitas sprendimas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.