Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1490-450/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-12Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-12
Bylos Nr.
e2S-1490-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14776-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
O. R., E. V., V. L. V., V. R., M. R., K. R.
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1490-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14776-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.2.6.6.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams E. V., O. R., V. L. V., V. R., V. R., V. R., M. R. ir K. R., išvadą teikianti institucija byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškininiais reikalavimais iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš atsakovų E. V., O. R., V. L. V. ir V. R., V. R., 1476,73 Eur už gyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 1476,73 Eur skolą už nuomos paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1476,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 27 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti valstybės naudai solidariai iš atsakovų 64 Eur žyminio mokesčio.Atsakovė O. R. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-21313-864/2016. Nurodė, kad augina nepilnamečius vaikus. Sprendimui įsiteisėjus, ji neturės kur apsigyventi, nes laukiamas socialinis būstas dar yra remontuojamas.Atsiliepimu į pareiškimą ieškovas prašė netenkinti atsakovės prašymo, teigdamas, kad atsakovė, teikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tik vilkina procesą. Atsakovė nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų sprendimu nustatytus faktus ir aplinkybes, jog atsakovai butu naudojasi be teisinio pagrindo, nemoka nuomos mokesčio ir kt., kas suteiktų pagrindą konstatuoti, jog nurodytos aplinkybės galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo keliami tik iškeldinimo iš buto klausimai, ignoruojant ieškiniu keltus skolos už buto nuomą priteisimo solidariai iš skolininkų reikalavimus.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi atsakovės O. R. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Teismas nustatė, kad atsakovei O. R. ieškinio su priedais kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti 2016 m. gegužės 2 d. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, teismas 2016 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą už akių. Teikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymų, pateisinančių atsiliepimo nepateikimo faktą per teismo nustatytą terminą. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nenurodė, nepateikė pakankamų įrodymų konstatuoti, kad atsakovė laiku teismui nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl svarbių priežasčių.Teismas taip pat konstatavo, kad su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. atsakovė neginčijo skolos susidarymo ir nesumokėjimo aplinkybių, neįrodinėjo, jo teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, atsakovės parašymas panaikinti teismo sprendimą pagrįstas tik aplinkybe, jog šeimai bus suteiktas kitas socialinis būstas, kuris šiuo metu remontuojamas. Tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, darė išvadą, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodytos aplinkybės bei įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Nustačius, kad atsakovė pareiškime nenurodė įrodymų galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nesat bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė O. R. prašo panaikinti 2016 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir patenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Remiantis LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010 suformuota praktika, tėvų neteisėtas veiksmas apsigyvenant ginčo patalpose negali besąlygiškai kelti padarinių nepilnamečiams vaikams, kurie netektų teisės į minimalias būsto sąlygas. Įstatymas draudžia priimti sprendimą už akių visose šeimos bylose, todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių. Apie teismo posėdį nei vienam atsakovui, tame tarpe ir apeliantei, nebuvo tinkamai pranešta.

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovei ieškinio su priedais kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti 2016 m. gegužės 2 d. , tačiau atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė. Atsakovė neįvykdė CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 punktų reikalavimų, t. y. nenurodė aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo svarbumą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nenurodė ir nepateikė įrodymų, turinčių įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Atsakovai E. V., V. L. V., V. R., V. R., V. R., M. R., K. R., išvadą teikianti institucija byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 str. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str.). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str.). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 p. turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovams nustatytu terminu nepateikus atsiliepimų į ieškinį. Apeliantė tvirtina, kad apie teismo posėdį nei vienam atsakovui, tame tarpe ir apeliantei, nebuvo tinkamai pranešta. Byloje nustatyta, kad ieškovui pateikus ieškinį, teismas jį priėmė ir nustatė atsakovams 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti bei procesinius dokumentus išsiuntė atsakovams. Atsakovei O. R. procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai 2016 m. gegužės 2 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovams procesinius dokumentus įteikus tinkamai įstatymo nustatyta tvarka, jie per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą už akių. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymų, pateisinančių atsiliepimo nepateikimo faktą per teismo nustatytą terminą.Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties ir apeliantės argumentai, susiję su nepilnamečių vaikų interesais. Pažymėtina, kad nors apeliantė turi nepilnamečių vaikų, tačiau tai nereiškia, kad be teisinio pagrindo apsigyvenus patalpose, asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, negali būti iš jų iškeldinti. Juo labiau, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus savo išvadoje pažymėjo, kad trijų kambarių bute gyvena devyni asmenys, butas apleistas, vaikai neturi asmeninės erdvės, jiems sudaryto skurdžios buitinės ir gyvenimo sąlygos. Skyriui šeima yra žinoma, įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2014 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija sprendimu patalpas pripažino netikslingomis remontuoti. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informavo atsakovus apie Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą siūlyti atsakovams kitas gyvenamąsias patalpas, t. y. pasiūlė atsakovams apžiūrėti ir apsigyventi (išsinuomoti) bute, adresu (duomenys neskelbtini), įspėjant, kad nereagavimo/atsisakymo atveju bus pradėtas atsakovų iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos procesas.Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus kildina iš šeimos teisinių santykių, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, tačiau šie apeliantės argumentai vertintini kritiškai. Nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl atsakovų iškeldinimo bei skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo, ir vien aplinkybė, jog iš gyvenamojo būsto iškeldinami ir nepilnamečiai veikai, materialinio reikalavimo pobūdžio neįtakoja ir nekeičia.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė