Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-441-638/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2017-03-02
Bylos Nr.: 2A-441-638/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15124-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Diana Labokaitė, Arūnas Rudzinskas, Mindaugas Šimonis
Ieškovas: P. S.
Atsakovas: K. V., N. V., S. E., N. E.
Trečiasis asmuo: notaras M

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-441-638/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15124-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6. (S) 2.6.1.6; 2.6.1.6.1.

Kauno apygardos teismasnutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. ir atsakovų K. V. bei N. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-254-214/2016 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams S. E., N. E., K. V., N. V., trečiasis asmuo notaras M. V., dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

I. P. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. sausio 8 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV-52 sudarytą tarp atsakovų N. E., S. E. ir K. V. bei N. V. ir jos pagrindu surašytą 2010 m. sausio 8 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr.53; taikyti vienašalę restituciją ir S. E. bei N. E. grąžinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise 45/326 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo S. E. 20 273,40 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad su atsakovu S. E. 2009 m. sausio 1 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 70 000 Lt (20 273,40 Eur) vasarnamio įrengimui ir statybai. Paskola suteikta iki 2011 m. sausio 1 d. Atsakovas paskolą žadėjo grąžinti, kai parduos žemės sklypą ir už skolintus pinigus įrengs vasarnamį, tačiau skolos negražino. Atsakovas 2011 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą ir vasarnamį pardavė K. V. ir N. V.. Šiuo sandoriu buvo siekiama išvengti skolos grąžinimo ieškovui, atsakovai neprivalėjo sudaryti šio sandorio, ir jo sudarymu pažeidė kreditoriaus – ieškovo teises ir teisėtus interesus, o atsakovai apie tai žinojo, todėl ieškovas reiškia actio Pauliana (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) ieškinį dėl ginčijamos sutarties ir dėl skolos priteisimo. Ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino, nes apie ginčijamos sutarties sudarymą sužinojo tiktai 2015 m. liepos 22 d. A. S. E. 2009 metais pateko į kalėjimą Prancūzijoje, kur išbuvo virš vienerių metų. Tuo metu ieškovas finansiškai rėmė atsakovo S. E. šeimą. Atsakovas, grįžęs iš sulaikymo, žadėjo grąžinti skolą, tačiau jam nesisekė verslas, jis žadėjo parduoti sodybą, kurios įrengimui skolino pinigus, tačiau sodyba buvo perrašyta K. V.. Ieškovas nuo 1997 metų dirba Anglijoje, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1000 svarų per savaitę. Uždirbtus pinigus laikė pas savo tėvus, pinigų nuolat turėjo, Lietuvos bankuose jų nelaikė.A. K. V. ir N. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo skolininkų mokumą, t. y. S. E. ir N. E. turtą, o pateikė duomenis tik apie ginčijamą sandorį, ir tai nesudaro pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinį. Paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui S. E. 70 000 Lt, yra tariamas sandoris ir paskolos sutartis yra fiktyvi. Neaiškios priežastys, dėl kurių ieškovas nuo nustatyto paskolos gražinimo termino, t. y. 2011 m. sausio 1 d., ilgą laiką nesikreipė dėl paskolos gražinimo. Ieškovas praleido CK 6.66 straipsnyje nustatytą terminą kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nors nurodo, kad sužinojo apie sandorį tiktai 2015 m. liepos 22 d. Tačiau būdamas rūpestingu kreditoriumi turėjo domėtis paskolos gražinimo reikalais ir skolininko turtine padėtimi. Nuo sandorio sudarymo iki kreipimosi į teismą praėjo apie penkeri metai, tai per ilgas laikas, kad būtų galima pateisinti ieškovo neveikimą dėl paskolos susigrąžinimo.A. K. V. ir N. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė pripažinti niekine 2009 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas P. S. paskolino atsakovui S. E. 70 000 Lt (20 273,40 Eur) vasarnamio įrengimui ir statybai; taikyti šiam sandoriui niekinio sandorio pasekmes. Nurodė, kad paskolos sutartis yra fiktyvi, sudaryta dėl akių ir atgaline data, ši sutartis surašyta tikslu panaikinti 2016 sausio 8 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV-52. Šios paskolos ieškovas iš atsakovo nereikalavo iki 2015 metų, paskola buvo suteikta neatlygintinai ir be jokių užtikrinimo priemonių, ieškiniu neprašė priteisti pagal įstatymą priklausančių palūkanų, ieškovas pareikalavo atsakovo turto arešto tiktai po to, kai parengiamajame posėdyje atsakovų atstovė nurodė, kad ieškovo tikslai yra nesąžiningi. Ieškovas nepateikė byloje įrodymų, kad tokią paskolą galėjo suteikti. A. V. priklausančios žemės dalies vertė yra 105 Eur, ir šis turtas nepadengs tariamo įsiskolinimo.I. P. S. pateikė atsiliepimą į atsakovų K. V. ir N. V. priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl paskolos gražinimo ne vieną kartą, tačiau paskola nebuvo gražinta, todėl kreipėsi į teismą nepraleisdamas 10 metų ieškinio senaties termino ir dėl to sandoris negali būti pripažįstamas fiktyviu. Paskolos sutarties neatlygintinumas ir užtikrinimo priemonių bei turto arešto netaikymas ir neprašymas priteisti įstatyminių palūkanų negali būti pripažinta sutarties fiktyvumu, nes sutarties šalys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas. A. S. E. ir N. E. pateikė atsiliepimą į atsakovų K. V. ir N. V. priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes paskolos sutartis su ieškovu P. S. buvo sudaryta ir S. E. sutartyje nurodytą pinigų sumą iš ieškovo P. S. gavo. Sudarant paskolos sutartį užtikrinimo priemonės nebuvo taikytos, nes ieškovas P. S. pasitikėjo atsakovu S. E..Trečiasis asmuo notaras M. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino niekine 2009 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas P. S. paskolino atsakovui S. E. 70 000 Lt (20 273,40 Eur) vasarnamio įrengimui ir statybai. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė, t.y. netaikė niekinio sandorio sudarymo pasekmių - restitucijos. Iš ieškovo P. S. atsakovui K. V. priteisė 621 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 18,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, vertintina tai, kad paskolos sutartis sudaryta 70 000 Lt ( 20 273,40 Eur) sumai, o žemės sklypo dalies, kurios pardavimo sandorį prašoma naikinti, vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2010 m. sausio 5 d., yra 442,92 Eur, ir tai nėra tokia suma, kuri būtina reikalavimui patenkinti. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas sandoris tik nedidele dalimi pažeistų ieškovo teises. Be to, sandoris buvo sudaromas siekiant išvengti atsakovo S. E. turto konfiskavimo jam užsienyje pradėtame baudžiamajame procese, todėl yra pagrindas vertinti, kad sandorio šalys, t. y. žemės pardavėjas S. E. ir pirkėjas K. V., nebuvo sąžiningi, nes abu žinojo šio priešingo teisei sandorio sudarymo tikslą.Spręsdamas klausimą, ar kreditorius, t. y. ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir (ar) ginčijamas sandoris pažeidžia jo teises, teismas nurodė, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog nei paskolos davėjas, nei paskolos gavėjas nepagrindė paskolos sutarties, kuri yra realinė, buvimo, t. y. nei fakto, kad egzistavo pinigai paskolai suteikti, nei pasiskolintų pinigų panaudojimo. Iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad tarp atsakovų E. ir V. yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ir jame esančių neįteisintų pastatų, ir kad šį turtą atsakovas S. E. nori susigrąžinti savo nuosavybėn iš K. V.. I. P. S. nurodė, kad jis gerai sutaria su E. šeima, padėjo atsakovui S. E. esant suimtam užsienyje baudžiamajame procese. A. S. E. nurodė, kad gautų pagal paskolos sutartį pinigų dalį panaudojo pastatų ir kitų sodybos įrenginių finansavimui, dalį paskolos panaudojo gynybai baudžiamajame procese užsienyje, tačiau nepateikė byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų, šių aplinkybių nepatvirtino jo sutuoktinė atsakovė N. E., kuri turėjo įgaliojimą sudaryti žemės sklypo dalies pardavimo sandorį. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pripažinus sandorį niekiniu, t. y. sandorio šalims neįrodžius, kad pinigai buvo paskolinti, nėra pagrindo taikyti restitucijos. Pripažinus tarp ieškovo P. S. ir atsakovo K. V. sudarytą paskolos sutartį niekine, ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, ir ieškiniu ginčijamas sandoris nepažeidžia jo teisių. Šiuo atveju nėra nustatytas CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visetas, todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad sprendžiant iš ieškovo paaiškinimų, jog atsakovui S. E. esant sulaikytam užsienyje, ieškovas bendravo su S. E. šeima ir ją rėmė finansiškai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad būdamas 70 000 Lt sumos S. E. kreditoriumi, galėjo nesidomėti S. E. turtiniais reikalais ir nežinoti apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovas dėl sandorio panaikinimo actio Pauliana pagrindu kreipėsi į teismą praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino niekine 2009 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo P. S. ir atsakovo S. E. kaip prieštaraujančią gerai moralei, nors byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų buvus šalių nesąžiningumą. Teismas subjektyviai vertino pavienius byloje esančius duomenis, o ne jų visetą, akivaizdžiai šališkai kaip patikimais rėmėsi tik atsakovų V. teikiamais paaiškinimais, nors jie yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad paskolos sutartis gali būti pripažinta niekine, nes ieškovas nepateikė byloje konkrečių įrodymų, apie galimybę suteikti 70 000 Lt paskolą 2009 metais. Teismas visiškai nevertino ieškovo teismui pateikto jo Anglijos banko sąskaitos išrašo už 2006 rugsėjo - spalio mėnesius. Būtent šiame išraše atsispindi banko pateikiama informacija apie ieškovo sąskaitos pradinį ir galutinį likutį, kuris 2006 spalio mėnesį buvo 202 494,39 svarų sterlingų. Akivaizdu, kad ši suma yra daugiau nei pakankama 70 000 Lt (20 273,40 Eur) paskolai suteikti 2009 metais. Byloje nėra įrodymų, kad per dvejus metus ieškovas būtų išleidęs tokią sumą kitiems tikslams. Teismas, nevertindamas 2006 m. spalio mėnesio sąskaitos išrašo, sprendime analizuoja tik 2008 m. spalio-gruodžio mėnesių banko išrašų duomenis, nevertindamas fakto, jog ieškovo sąskaita yra užsienio valstybės - Anglijos banke ir vadovaujantis Anglijos įstatymų įtvirtinta asmens duomenų apsauga, bankas internetiniuose išrašuose pateikia tik informaciją apie debetuojamas ir kredituojamas lėšas, t. y. tik konkretaus periodo lėšų apyvartą, nenurodant pradinio ir galutinio sąskaitos likučio. Kitokių išrašų už tokį seną laikotarpį Anglijos bankas neteikia. Teismas padarė klaidingas išvadas, kad šios lėšos, t. y. apyvartinės sąskaitos lėšos nepagrindžia 70 000 Lt paskolos suteikimui. Teismui pateiktas internetinis banko sąskaitos išrašas, kuris atspausdinamas prisijungus prie banko elektroninės bankininkystės ir nėra patvirtintas banko spaudu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo bankas yra Anglijoje, patvirtinti išrašą banko spaudu nėra galimybių. Jeigu teismas būtų kompleksiškai vertinęs ieškovo pateiktus Anglijos banko išrašus, kurie patvirtina ir patį faktą, kad ieškovas turi sąskaitą Anglijoje ir faktą, kad kiekvieną mėnesį į tą sąskaitą buvo gaunamos įplaukos ir vykdomos operacijos, tai ir VSDFV pažyma bendrame įrodymų kontekste teismui patvirtintų faktą, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu gyveno, dirbo ir pajamas gavo Anglijoje. Ieškovas, negaudamas draudžiamųjų pajamų Lietuvoje, nėra skolingas Sodrai, nes jis yra apmokestinamas D. B.. A. S. E. ir savo procesiniuose dokumentuose ir teikdamas paaiškinimus teisme pripažino, kad yra skolingas ieškovui pagal 2009 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, nurodė, kad pasiskolintus pinigus naudojo iki paskolos sutarties sudarymo atsiradusiems įsiskolinimams rangovams už sodybos įrengimą padengti, kitą didžiąją dalį paskolos išleido advokatų paslaugoms Belgijoje ir Prancūzijoje apmokėti bei asmeninėms reikmėms įkalinimo įstaigoje. Teismas sprendimą pripažinti paskolos sutartį niekine grindė tuo, jog atsakovas S. E. nepateikė teismui pasiskolintų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, t. y. banko mokėjimo dokumentų, prekių įsigijimo čekių, kurių nei viena šalis iš atsakovo S. E. neprašė, jokiomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis šio atsakovo paaiškinimo neneigė. Byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios galėjo sukelti teismui pagrįstų abejonių dėl paskolos sutarties realumo. Nėra jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas atsakovų V. reikalavimas pripažinti paskolos sutartį niekine.Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Teismas visiškai subjektyviai, neturėdamas nei teisės, nei pareigos vertino ginčijamu sandoriu parduoto sklypo rinkos vertę, nurodydamas, kad tai nėra tokia suma, kuri yra būtina reikalavimui patenkinti. Pažymėtina, kad žemės sklypo vertė, nurodyta registre, neįrodo tikrosios ginčo žemės sklypo rinkos vertės, kadangi registre žemės sklypai vertinami masiniu būdu, neatsižvelgiant į individualias konkretaus žemės sklypo savybes.Šalys sudarydamos sandorį buvo nesąžiningos, jų veiksmai sudarant sandorį priešingi teisei, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šiuo sandoriu šalys neketino sukurti pirkimo-pardavimo sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių. Tikroji šalių valia sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo priešinga teisei, siekiant tik perrašyti turtą, apsaugoti jį nuo konfiskavimo, nes atsakovui S. E. dėl pareikštų įtarimų įvykdžius nusikalstamą veiką grėsė turto konfiskavimas. Tokie nesąžiningi šalių veiksmai sąlygojo neteisėto sandorio sudarymą. Todėl teismas, turėdamas užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir vadovaudamasis Aukščiausiojo Teismo praktika, turėjo ir ex officio pripažinti 2010 m. sausio 8 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį niekiniu sandoriu, kaip akivaizdžiai prieštaravusiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, ir taikyti šiam sandoriui niekinio sandorio pasekmes.Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas dėl sandorio panaikinimo actio Pauliana pagrindu kreipėsi į teismą praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tik nusprendęs ieškoti skolos teismo keliu ir gavęs 2015 m. liepos 22 d. VĮ „Registrų centras“ išrašą apie S. E. turtą, ieškovas sužinojo, kad žemės sklypas parduotas, o kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nėra.A. K. V. ir N. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir iš ieškovo P. S. atsakovui K. V. priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 931 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovų nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad priešieškinis tenkintas iš dalies. Atsakovai neprašė taikyti restitucijos, kadangi įrodinėjo, jog paskolos sutartis buvo fiktyvi, pagal ją pinigai atsakovui S. E. nebuvo skolinami. Prašydami taikyti nurodytam sandoriui niekinio sandorio teisines pasekmes, atsakovai rėmėsi CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali prašyti bet kuris asmuo. Kadangi paskolos sandoris yra niekinis, fiktyvus, todėl jo pasekmės yra tos, kad remiantis šiuo niekiniu sandoriu negalimas ieškinio patenkinimas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Taigi, teismas iš esmės priešieškinį tenkino visiškai, tiek pripažino sandorį niekiniu, tiek ir taikė jo teisines pasekmes - atmetė ieškinį. Dėl nurodytų priežasčių teismas neteisingai teismo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad priešieškinis tenkinamas iš dalies ir nepagrįstai sumažino atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Jokiu įstatymu nėra reglamentuojama, kad niekinio sandorio teisinė pasekmė yra ieškinio netenkinimas, kaip kad savo apeliaciniame skunde bando aiškinti atsakovai. Toks plečiamas sandorio negaliojimo teisinių pasekmių aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas sprendime pripažinęs paskolos sutartį niekine, konstatavo, kad nėra jokio pagrindo taikyti niekinio sandorio pasekmių ir nurodė, kad priešieškinis dalyje dėl niekinio sandorio taikymo pasekmių netenkintinas, todėl ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė atitinkamai. A. K. V. ir N. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad realiai turėjo galimybę paskolinti 70 000 Lt. Nors byloje buvo pateiktas išrašas iš N. V. banko sąskaitos, kad esą ieškovas 2006 m. spalio 24 d. disponavo 202 494, 39 svarų suma, tačiau šis išrašas nebuvo patvirtintas paties banko. Nors ieškovas nurodė, kad dirba D. B., teismo įpareigojimo pateikti oficialius įrodymus apie jo turimas santaupas, neįvykdė. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl jo galimybės suteikti paskolą atsakovams po to, kai teismas įpareigojo juos pateikti, tai vertintina kaip netiesioginis įrodymas, kad ieškovas 2009 m. sausio 2 d. tokia pinigų suma nedisponavo. Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad Anglijos bankas jam neteikė kitokių įrodymų už tokį seną laikotarpį, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti jis nepateikia jokių įrodymų. Pažymėtina, kad 2015 metais jis teikė išrašą už 2006 metus, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl nurodomų teiginių, kad 2016 metais tokio išrašo jis gauti negalėjo. Ieškovas vis tik laikėsi pozicijos, kad skola turi būti priteista iš vieno atsakovo S. E., iš ko akivaizdu, kad jo tikslas ne atgauti skolą, o nuginčyti pirkimo-pardavimo sandorį. Pažymėtina, kad viso žemės sklypo vertė yra 762 Eur. Ginčijamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleista 45/326 dalys sklypo, todėl šių dalių vertė yra 105 Eur, todėl akivaizdu, kad tokios sklypo vertės visiškai nepakanka kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui, dėl ko darytina išvada, kad ieškovo siekis šioje byloje buvo būtent toks, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. padėti atsakovams E. išsireikalauti iš V. sklypą, remiantis fiktyviai išgalvota paskolos sutartimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai E. nepateikė jokių įrodymų, kam buvo panaudoti paskolos pinigai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų pripažinti sandorį negaliojančiu būtent šiuo pagrindu, kadangi kreditorius neturi reikalavimo teisės į pagrindinį skolininką. Yra suėjęs senaties terminas, be to, skolininkas yra mokus ir yra galimybė išieškoti tariamą skolą iš solidarių skolininkų atsakovų N. E. ir S. E. turto. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu. Paskola buvo suteikta iki 2011 m. sausio 1 d. Ieškinys teisme pareikštas tik 2015 metais, t. y. praėjus keturiems metams nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos. Atidus ir protingas asmuo turėjo pasidomėti, kodėl paskola negrąžinama ir kokios yra paskolos grąžinimo galimybės. Byloje yra pateikti įrodymai iš Valstybės įmonės Registrų centro, kad suėjus prievolės įvykdymo terminui, tos pačios kontoros advokatas, kurioje dirbo ir ieškovo advokatas, domėjosi ginčo žemės sklypo priklausomybe, todėl labiau tikėtina, kad ieškovui dar tuo metu buvo žinoma apie tai, kad žemės sklypas yra perleistas V.. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas yra artimas atsakovų E. draugas, todėl neįtikėtina, kad jis nežinojo apie tai, kad žemės sklypas yra perleistas V..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl paskolos sandorio

Pirmosios instancijos teismas patenkino priešieškinį ir pripažino, kad paskolos sandoris buvo sudarytas esant šalių nesąžiningumui, ir tai prieštarauja gerai moralei, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas sandorį pripažinti niekiniu nuo sudarymo momento. Tokias išvadas teismas padarė dėl to, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie turėtą galimybę suteikti 70 000 litų paskolą 2009 metais, to, teismo nuomone, nepatvirtina nei ieškovo banko sąskaitos duomenys, nei tinkamai VSDFV sistemoje įregistruoti darbo santykiai, be to, ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašai nėra oficialiai patvirtinti, neaišku, kieno išduoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nes jos prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad paskolos sandoris atitinka šios sutarties sudarymo metu galiojusio CK 6.871 str.1 ir 3 dalių reikalavimus, nes tarp fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, kurios suma viršija du tūkstančius litų, yra rašytinės formos. Raštelyje nurodyta, kad atsakovas S. E. pinigus gavo ( t.1, b.l. 14). Atsakovas S. E. su ieškiniu dalyje dėl paskolos grąžinimo sutiko, pinigų gavimo fakto neginčijo ( t.1, b.l. 52-53). Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovas 2006 m. spalio 24 d. turėjo 202 494,39 piniginių vienetų ( valiutos rūšis nenurodyta) N. V. banko Durham filiale (t.1, b.l.71-72), ieškovas taip pat pateikė banko sąskaitos tuo pačiu numeriu ( 38563290) išrašus už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ( t.2, b.l. 135-144), iš kurių galima spręsti, kad ieškovas gaudavo po 150 piniginių vienetų per savaitę pajamų. Į bylą pateiktos banko sąskaitos išrašų kopijos yra patvirtintos advokato, atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė dėl pateiktų įrodymų suklastojimo, todėl teismui nebuvo pagrindo šiais įrodymais abejoti (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad ieškovas paaiškino naudojęs elektroninės bankininkystės teikiamus išrašus, kuriuos pateikti bankui tvirtinti būtų sudėtinga, nes reikėtų vykti į J. K..Tai, kad ieškovas nebuvo draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 24 d. iki 2009 m. sausio 2 d., neįrodo, kad jis tuo metu nedirbo J. K. ( t.1, b.l.200). Todėl labiau tikėtina, kad ieškovas turėjo 70 000 litų lėšų, kurias galėjo skolinti atsakovui S. E.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų neteisinga ir neproporcinga varžyti asmenų laisvę sudaryti sandorius, nes tokią teisę šalims suteikia CK 6.156 straipsnio 1 dalis, tuo labiau, kad pats paskolos sandoris savo esme įstatymams neprieštarauja. Šalių sutartos paskolos sąlygos (6 proc. metinių palūkanų, 7 proc. metinių delspinigių), nėra išskirtinės ir neatitinkančios to meto paskolų praktikos. Atsakovo paskolos sutartyje nurodytas paskolos tikslas (vasarnamio įrengimui) neprieštarauja nei gerai moralei nei viešajam interesui. Tai, kad vėliau atsakovo gyvenimo aplinkybės pasikeitė ir jis galimai panaudojo paskolą kitiems tikslams, taip pat nepadaro sandorio prieštaraujančiu gerai moralei ir viešajam interesui. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014). Šioje byloje paskolos sutarties šalių ketinimai siekti tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei, nebuvo įrodyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sudaryta 2009 m. sausio 2 d. paskolos sutartis buvo nepagrįstai pripažinta niekiniu sandoriu, neteisingai aiškinant ir taikant materialinės ir proceso teisės normas, nukrypstant nuo teismų praktikos. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje patenkintas priešieškinys ir paskolos sutartis pripažinta niekiniu sandoriu. Pažymėtina, kad ieškovas iš pradžių teikė ieškinio reikalavimą priteisti paskolą solidariai iš S. E. ir jo sutuoktinės N. E., tačiau vėliau patikslintu ieškiniu prašė priteisti paskolą tik iš atsakovo S. E., teigdamas, kad N. E. apie paskolą nieko nežinojo ( t.2, b.l. 18-21). Kadangi pasirinkti atsakovus ir suformuluoti reikalavimą yra ieškovo teisė, todėl apeliacinės instancijos teismas, nekvestionuodamas šios ieškovo teisės, plačiai nenagrinėja paskolos suteikimo ir panaudojimo aplinkybių ir sprendžia, kad ieškinys dėl paskolos priteisimo iš atsakovo S. E. yra tenkintinas. Nors paskolos sutartyje buvo numatytos 6 proc. metinės palūkanos už naudojimąsi paskola ir 7 proc. metinių delspinigių, tačiau ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė priteisti mažiau, negu kad buvo susitarta, tačiau tai yra ieškovo teisė, todėl šis reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (20 273,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2015-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl actio Pauliana

Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl 2010 m. sausio 8 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nurodęs, kad sandorio suma nėra pakankama ieškovo reikalavimui patenkinti, be to, pripažinus paskolos sutartį niekine, ieškovas neturi ir galiojančios reikalavimo teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti tuo, kad dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-399-196/2016).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas sandoris nepadarė skolininko S. E. nemokiu. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas S. E. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra įregistruotos 8 transporto priemonės ( automobiliai, priekabos) ( t.1, b.l. 146-154). Iš šalių paaiškinimų, VĮ Registrų centro duomenų spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra veikianti įmonė, leidžianti atsakovui S. E. gauti atlyginimą, taip pat kaip akcininkui gauti bendrovės pelno dalį arba disponuoti savo akcijomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas pats tikslindamas ieškinį atsisakė galimybės reikalauti solidarios atsakomybės pagal paskolos sutartį iš atsakovų S.ir N. E., nors iš bylos medžiagos jam turėjo būti žinomas ne tik paskolos panaudojimo būdas, bet ir tai, kad atsakovės N. E. vardu yra įregistruotas butas (duomenys neskelbtini) ir du garažai (duomenys neskelbtini)( t.1, b.l. 110-115). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandorio suma net ir patenkinus ieškinį nebūtų pakankama ieškovo reikalavimui patenkinti. Iš sutarties matyti, kad 2010 m. sausio 8 d. N. E., atstovaudama kartu ir sutuoktinį S. E., pardavė K. V. 45/326 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,26 ha, bendra vertė 11079 Lt, o atitinkamai 45/326 dalių rinkos vertė 1529,30 Lt ( 442,92 Eur). Pardavimo kaina buvo 2000 Lt (579,24 Eur), t.y. net didesnė negu kad parduoto sklypo rinkos kaina ( t.1, b.l. 42-47). Esant negrąžintos paskolos sumai 20 273,40 Eur, sandorio kaina 579,24 Eur esminės įtakos skolininko S. E. gebėjimui atsiskaityti pagal paskolą neturi. Sutiktina su atsakovų K. ir N. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad parduoto žemės sklypo vertė yra maža ir neužtikrina paskolos grąžinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žemės sklype esantis vasarnamis, kurio įrengimui skolinosi lėšas S. E., yra pastatytas be leidimo statybai, neteisėtai, nėra inventorizuotas ir įregistruotas, todėl sklypo vertės didinti negali. Pažymėtina ir tai, kad taikant actio Pauliana institutą, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – ir 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Taikant actio Pauliana institutą, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). Šioje byloje ginčijamas atlygintinis sandoris, įrodymų, kad atsakovams K.ir N. V. būtų žinoma apie E. skolą ieškovui P. S., arba kad atsakovai nemokėjo kainos už parduotą sklypą, teismui nepateikta. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie K. V. nesąžiningumą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti žemės sklypo pardavimo sandorį actio Pauliana pagrindu, nes ieškovo P. S. ir atsakovų S. ir N. E. bendravimas buvo intensyvus ir draugiškas, ieškovui atsakovų gyvenimo faktai buvo gerai žinomi, todėl ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamą sandorį, tuo labiau kad atsakovas S. E. paskolos sutarties neginčijo, savo prievolę pripažino. Paskolos sutarties įvykdymo terminas suėjo 2011 m. sausio 1 d., o ieškinys dėl sandorio panaikinimo pateiktas tik 2015 m. liepos 29 d. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – ne tik siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, taip pat siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Todėl naikinti žemės sklypo 2010 m. sausio 8 d. sudarytą pardavimo sandorį, kai dėl jo kreiptasi į teismą actio Pauliana pagrindu 2015 m. liepos 29, t.y. praėjus pusšeštų metų po jo sudarymo, neatitiktų sandorių stabilumo ir teisėtų lūkesčių principų. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl šioje dalyje teismo sprendimo keisti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinys yra tenkinamas 97,86 proc. ( priteista suma pagal paskolos sutartį 20 273,40 Eur, atmestas reikalavimas dėl žemės sklypo, kurio dabartinė vertė 442,92 Eur, pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 621,68 Eur žyminis mokestis pirmosios instancijos teismui ( t.1, b.l.30); 626,60 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ( t.3, b.l.9), išlaidos advokatui 500 Eur ( t.2, b.l.146), iš viso 1748,28 Eur. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovui iš atsakovo S. E. priteistina 1710,87 Eur įvertinant, kad ieškinys yra tenkinamas paskolos priteisimo dalyje, t.y. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo S. E. procesinio elgesio ( CPK 93 straipsnio 4 dalis). Priešieškinys atmestinas, todėl atsakovų K. ir N. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos jiems iš ieškovo ir atsakovo S. E. dalyje dėl gynybos nuo reikalavimo panaikinti žemės pardavimo sandorį, t.y. 600 Eur, po 300 Eur iš kiekvieno, atsižvelgiant į atsakovo S. E. procesinį elgesį byloje (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, atmestinas atsakovų K.ir N. V. apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (29,52 Eur) atlygintinos iš byloje dalyvaujančių asmenų proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams ( CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo P. S., atsakovų N. E., K. V. ir N. V. priteistina po 5 Eur iš kiekvieno, iš atsakovo S. E. priteistina 9,52 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. P. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

A. K. V. ir N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. E., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 273,40 Eur ( dvidešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 40 ct) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2015 m. liepos 31 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1710,87 Eur ( tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. E., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur ( tris šimtus eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų N. E., a.k. (duomenys neskelbtini) K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 5 Eur ( penkis eurus) iš kiekvieno, o iš atsakovo S. E., a.k. (duomenys neskelbtini) 9,52 Eur ( devynis eurus ir 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėArūnas RudzinskasMindaugas Šimonis