- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-2262-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15124-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- P. S., S. E., N. E., K. V., N. V.
- Ieškovas
- P. S.
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis, Karina Račkauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20481-214/2015 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams S. E., N. E., K. V. ir N. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. S. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo 45/326 dalies, esančios Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį 2010-01-08 Nr. MV-52, sudarytą tarp atsakovų N. E., S. E. ir K. V., N. V., taikyti vienašalę restituciją - S. E. ir N. E. grąžinti bendros jungtinės nuosavybės teise 45/326 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovo P. S. naudai solidariai iš atsakovų S. E. ir N. E. 20 273,40 Eurų skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 45/326 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Ieškovas nurodė, kad pas atsakovus gali nebelikti turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, tačiau nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie atsakovų nemokumą ar blogą finansinę padėtį. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas P. S., atstovaujamas advokato Simono Baltrušaičio, atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti 45/326 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini).
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškiniu prašoma taikyti restituciją - grąžinti nuginčytų sandorių pagrindu gautą turtą. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, ieškinio tenkinimo atveju atsakovams K. V. ir N. V. priklausantis turtas būtų grąžintas atsakovų S. E. ir N. E. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl siekiant užkirsti galimybę ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, yra pagrindas taikyti atsakovų K. V. ir N. V. turtui areštą. Nagrinėjamu atveju svarbu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint išlaikyti ginčo turto stabilumą, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino.
Teismas taip pat neįvertino, jog yra pateiktas actio Pauliana ieškinys. Actio Pauliana pasižymi tam tikra specifika. Pagal tokį ieškinį reiškiamas reikalavimas ne dėl priteisimo, bet dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ginant kreditoriaus teises (ieškinys dėl pripažinimo). Skirtingai, nei pagal ieškinį dėl priteisimo, actio Pauliana siekiama, pripažinus skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir sugrąžinti perleistą turtą skolininkui. Skirtingas reikalavimų pagal tokius ieškinius, nei reikalavimų dėl priteisimo, pobūdis lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Ieškinys dėl priteisimo užtikrinamas atsakovui priklausančio bet kokio turto, į kurį pagal įstatymus gali būti nukreipiamas išieškojimas, areštu, neviršijant ieškiniu prašomos priteisti sumos. Tuo tarpu pagal pareikštą actio Pauliana sprendžiant klausimą dėl turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo skolininko perleistam turtui, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar skolininko kreditoriaus, kuris ginčija skolininko sudarytą sandorį, reikalavimo suma iš skolininko prievolių kreditoriui yra didesnė, mažesnė ar lygi ginčijamu sandoriu perleisto turto vertei. Actio Pauliana yra ginčijamas turto perleidimo teisėtumas ir areštas gali būti taikomas, jei tam yra pagrindas, visam perleistam turtui, kaip ginčo objektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2018/2011).
Teismui nukrypus nuo teismų formuojamos praktikos ir atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti 45/326 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, pas atsakovus nebeliks ginčo sutarties objekto, į kurį pritaikius restituciją būtų galima grąžinti atsakovams S. E. ir N. E., bei į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas ieškovo naudai. Turtas gali būti parduotas ar kitaip perleistas tretiesiems asmenims, kadangi atsakovai sandorio sudarymo metu nebuvo sąžiningi, todėl ir tolimesni atsakovų veiksmai kelia pagrįstų abejonių jų sąžiningumu. Be to, nagrinėjamu atveju skolos suma laikytina pakankamai didele, o tai savaime sudaro pagrindą vadovaujantis tesimų praktika taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus įgyvendintas teisingumo principas, kadangi ieškovo teisės realiai negalės būti apgintos, t. y. pardavus ar perleidus ginčo objektą tretiesiems asmenims, nebebus galima šio turto grąžinti atsakovams S. E. ir N. E.. Teismas neatsižvelgė į ieškovo interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai K. V. ir N. V., atstovaujami advokatės Karinos Račkauskienės, nurodo, kad ieškovas ieškiniu ginčija ne tik skolininkų sudarytą sandorį, tačiau ir prašo priteisti skolą pagal paskolos sutartį solidariai iš abiejų atsakovų S. E. ir N. E.. Tačiau ieškovas neprašo areštuoti šių asmenų turto, nors jo visiškai pakanka skolos išieškojimui, o prašo suvaržyti trečiųjų asmenų, t. y. atsakovų N. V. ir K. V. turtines teises, nors šie asmenys neturi skolinių įsipareigojimų ieškovui. N. E. nuosavybės teisėmis turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio vertės (27 000 Eur) pakanka skolos išieškojimui. Ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, kad atsakovų galimybės su juo atsiskaityti yra sumažėję. Ieškovas iš viso nepateikė nei vieno įrodymo apie skolininkų turtą, nors be nekilnojamojo turto jie turi vertybinių popierių (atsakovai turi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), transporto priemonių. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Atsakovų nuomone, palankus ieškovui teismo sprendimas dalyje dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu negalimas, dėl ko teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, ginčijamas sandoris sudarytas 2010-01-08, nuo jo sudarymo praėjo daugiau kaip penkeri metai, atsakovai N. V. ir K. V. nesiėmė jokių priemonių šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, nors, sužinoję apie ieškinį, tokią galimybę turėjo. Ieškovas praleido 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą sandorį pripažinti negaliojančiu. Tai, kad negalimas palankus ieškovui teismo sprendimas dėl sandorio nuginčijimo, patvirtina ir CK 6.66 straipsnio 3 dalis, numatanti vienerių metų senaties terminą sandoriui nuginčyti. Nors ieškovas nurodo, kad apie ginčijamą sandori sužinojo tik 2015-07-22, kai gavo nekilnojamojo turto registro išrašą, jis, kaip rūpestingas kreditorius, galėjo pasidomėti apie savo skolininkų turtinę padėtį ir anksčiau, t. y. suėjus paskolos grąžinimo terminui. Jis privalėjo domėtis dėl kokių priežasčių skola negrąžinama ir kokios realios galimybės ją išsiieškoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių pagal ieškovo paduotą actio Pauliana ieškinį dėl 45/326 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Bylos duomenimis nustatyta, kad vienu iš ieškovo pareikštų reikalavimų ieškovas teismo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo 45/326 dalies, esančios Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį 2010-01-08 Nr. MV-52, sudarytą tarp atsakovų N. E., S. E. ir K. V., N. V., taikyti vienašalę restituciją - S. E. ir N. E. grąžinti bendros jungtinės nuosavybės teise 45/326 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 45/326 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, nurodęs, jog ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, Kauno apylinkės teismas nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, nors tą privalėjo pirmiausia atlikti, kadangi tik teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad nėra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, teismas turėjo vertinti aplinkybes dėl kurių kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai ieškovas (kreditorius) actio Pauliana ginčija jo skolininko (atsakovo) sudarytą turto perleidimo sandorį, būtina preliminariai įvertinti bylos perspektyvą pagal pateiktus įrodymus, atsižvelgti į prievolės, iš kurios kildinamas kreditoriaus reikalavimas į atsakovą, pobūdį, taip pat tarpusavio ryšį tarp atsakovų, sudariusių ginčijamą sandorį.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad buvo neįvertinta, jog pateiktas actio Pauliana ieškinys, pasižymintis tam tikra specifika. Pagal tokį ieškinį reiškiamas reikalavimas ne dėl priteisimo, bet dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ginant kreditoriaus teises (ieškinys dėl pripažinimo). Skirtingai, nei pagal ieškinį dėl priteisimo, actio Pauliana siekiama, pripažinus skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir sugrąžinti perleistą turtą skolininkui. Skirtingas reikalavimų pagal tokius ieškinius, nei reikalavimų dėl priteisimo, pobūdis lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Ieškinys dėl priteisimo užtikrinamas atsakovui priklausančio bet kokio turto, į kurį pagal įstatymus gali būti nukreipiamas išieškojimas, areštu, neviršijant ieškiniu prašomos priteisti sumos. Tuo tarpu pagal pareikštą actio Pauliana sprendžiant klausimą dėl turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo skolininko perleistam turtui, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar skolininko kreditoriaus, kuris ginčija skolininko sudarytą sandorį, reikalavimo suma iš skolininko prievolių kreditoriui yra didesnė, mažesnė ar lygi ginčijamu sandoriu perleisto turto vertei. Actio Pauliana yra ginčijamas turto perleidimo teisėtumas ir areštas gali būti taikomas, jei tam yra pagrindas, visam perleistam turtui, kaip ginčo objektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2018/2011).
Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, kas leidžia daryti išvadą, jog teismas preliminariai nevertino ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų, todėl pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ( CPK 329 straipsnio 1 dalis), bei nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos nagrinėjant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.