- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-237-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15124-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- K. V., N. V., S. E., N. E.
- Ieškovas
- P. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. V. ir N. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-20481-214/2015 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams S. E., N. E., K. V. ir N. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. P. S. kreipėsi ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo 45/326 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), 2010-01-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV-52, sudarytą tarp atsakovų N. E. ir S. E., iš vienos pusės ir K. V. bei N. V., iš kitos pusės, taikyti vienašalę restituciją – grąžinti S. E. ir N. E. bendros jungtinės nuosavybės teise 45/326 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovo P. S. naudai solidariai iš atsakovų S. E. ir N. E. 20 273,40 Eurų skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 45/326 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio sen., Vainiūnų k. Prašymą grindė tuo, kad netaikius arešto ginčijamu sandoriu perleistam turtui, iki sprendimo įsiteisėjimo dienos jo gali nebelikti, o tuo pačiu nebeliks galimybės nukreipti skolos išieškojimą į ginčo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo 45/326 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai S. E. ir N. E. sutinka su ieškiniu ir jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į teisinį materialinio reikalavimo pagrindą (CK 6.66 straipsnio nuostatas), sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o pareikšti reikalavimai teikia pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai K. V. ir N. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatliko preliminaraus ieškinio reikalavimų vertinimo, o apsiribojo tik tuo, kad atsakovai S. E. ir N. E. sutiko su ieškiniu, dėl ko padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantai pažymi, kad ieškovas ieškiniu ginčija ne tik skolininkų sudarytą sandorį, tačiau ir prašo priteisti skolą pagal paskolos sutartį solidariai iš abiejų atsakovų S. E. ir N. E., kurie su ieškiniu sutinka. Tačiau, atsakovų nuomone, ieškovas nepagrįstai neprašo taikyti arešto atsakovų N. ir S. E. turtui, nors jo visiškai pakanka skolos išieškojimui, o prašo suvaržyti trečiųjų asmenų, t. y. atsakovų N. V. ir K. V. turtines teises, nors šie asmenys neturi skolinių įsipareigojimų ieškovui. Apeliantų teigimu, atsakovui N. E. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertės pakanka skolai padengti. Be to, ieškovui pateikus reikalavimą Actio pauliana pagrindu, jam atsirado pareiga pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, kad atsakovai S. ir N. E. neturi realios galimybės atsikaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, kadangi ieškinys Actio pauliana pagrindu gali būti pateikiamas tik skolininkui esant nemokiam. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovų turimą turtą, nors be nekilnojamojo turto jie turi vertybinių popierių, įmonę UAB „Nersta“, į. k. 302068597, turinčią turto, transporto priemonių.
2. Įvertinus tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2010 m. sausio 8 d., ieškovas praleido 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą sandorį pripažinti negaliojančiu, kuriam taikomas vienerių metų senaties terminas. Nors ieškovas nurodo, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2015 m. liepos 22 d., kai gavo nekilnojamojo turto registro išrašą, jis, kaip rūpestingas kreditorius galėjo pasidomėti apie savo skolininkų turtinę padėtį ir anksčiau, t. y. suėjus paskolos grąžinimo terminui. Be to, ieškovas privalėjo domėtis, dėl kokių priežasčių skola negrąžinama, kokios yra realios galimybės ją išieškoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas P. S. prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės neatliko preliminaraus ieškinio reikalavimų vertinimo. Priešingai, teismas, spęsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino tai, kad atsakovas sutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad dėl finansinių problemų perleido ginčo turtą tretiesiems asmenims. Ieškovo nuomone, minėtos aplinkybės pagrindžia atsakovo nesąžiningus veiksmus, dėl ko skolininkas tapo nemokus. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas.
2. Ieškinys yra pateiktas Actio Pauliana pagrindu, todėl, skirtingai nei pagal ieškinį dėl skolos priteisimo, nagrinėjamu atveju siekiama taikyti restituciją, t. y. ginčo sklypą grąžinti skolininkui, todėl teismas pagrįstai taikė areštą ginčo turtui.
3. Skolininkas pripažino, kad skola yra asmeninė, apie kurią sutuoktinė nieko nežinojo. Skolininkas jokio turto neturi. Tuo tarpu sutuoktinės turimas turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi įgytas paveldėjimo pagrindu, todėl iš jo išieškojimas nagrinėjamu atveju negalimas.
Šalies argumentai
4. Ieškiniu prašoma ne tik priteisti skolą, bet ir pripažinti negaliojančiu sandorį, kuriuo perleistas tretiesiems asmenims ginčo objektas, bei taikyti restituciją, dėl ko panaikinus laikinąsias pasaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįvykdomas. Įvertinus tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su pareikštais reikalavimais, yra pagrindas jas taikyti. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmės turi ir pakankamai didelė ginčo suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo 45/326 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje, kurioje ieškovas ginčija dalies žemės pirkimo-pardavimo sandorį, remdamasis actio Pauliana institutu.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi, apeliantai atskirajame skunde pagrįstai akcentuoja būtinybę teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ieškovo ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti patenkintas. Nors procesiniame įstatyme nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu prašymą pateikę asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, tačiau tai nereiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimą, kadangi teismas tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovas teikia ieškinį actio Pauliana pagrindu, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo 45/326 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), 2010 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV-52, sudarytą tarp atsakovų N. E. ir S. E. (iš vienos pusės) ir apeliantų K. V. bei N. V. (iš kitos pusės), taikyti vienašalę restituciją – grąžinti S. E. ir N. E. bendros jungtinės nuosavybės teise 45/326 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovo P. S. naudai solidariai iš atsakovų S. E. ir N. E. 20 273,40 Eurų skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo reikalavimus ieškovas kildina iš ieškovo ir atsakovo S. E. 2009 m. sausio 2 d. sudarytos paskolos sutarties, kurios pagrindu ieškovas paskolino šiam atsakovui 70 000 Lt ir tvirtina, kad atsakovas iki prievolės įvykdymo termino (2011 m. sausio 1 d.) paskolintos sumos negražino bei pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog atsakovas per šį laikotarpį perleido kitiems asmenims nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo 45/326 dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovas įrodinėja, kad ginčijamu sandoriu atsakovai perleido vienintelį turtą, iš kurio galėjo būti patenkintas kreditoriaus reikalavimas. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, skolininkai pasielgė nesąžiningai, dėl ko sudarytas sandoris actio Pauliana pagrindu pripažintinas negaliojančiu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti preliminarią išvadą apie turto perleidimo galimą neteisėtumą, siekiant išvengti tinkamo prievolių vykdymo ieškovui. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo turtas perleistas atsakovo sutuoktinės artimam giminaičiui (broliui ir jo sutuoktinei) (b. l. 12-14). Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas S. E. su pareikštu ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose skolininkas patvirtinto, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad ieškovo pateikti duomenys prima facie patvirtina ir yra pakankami spręsti, jog ieškinys gali būti patenkintas.
Nors, apeliantų teigimu, actio Pauliana pagrindu ieškinys yra pareikštas praleidus senaties terminą, kas neva leidžia daryti išvadą, kad ieškinys prima facie nepagrįstas, pažymėtina, kad teismas ne tik neturi pareigos, bet ir galimybių vertinti klausimų, kurie bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsakyti į klausimą, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamų sandorių sudarymą ir ar iš tiesų senaties terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas, teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Be to, net ir praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), jeigu tokį prašymą pareikš ieškovas.
Pažymėtina, kad actio Pauliana pasižymi tam tikra specifika. Pagal tokį ieškinį reiškiamas reikalavimas ne dėl priteisimo, bet dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ginant kreditoriaus teises (ieškinys dėl pripažinimo). Skirtingai nei pagal ieškinį dėl priteisimo, actio Pauliana siekiama, pripažinus skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir sugrąžinti perleistą turtą skolininkui. Skirtingas reikalavimų pagal tokius ieškinius, nei reikalavimų dėl priteisimo, pobūdis lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Ieškinys dėl priteisimo užtikrinamas atsakovui priklausančio bet kokio turto, į kurį pagal įstatymus gali būti nukreipiamas išieškojimas, areštu, neviršijant ieškiniu prašomos priteisti sumos. Tuo tarpu pagal pareikštą actio Pauliana sprendžiant klausimą dėl turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo skolininko perleistam turtui, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar skolininko kreditoriaus, kuris ginčija skolininko sudarytą sandorį, reikalavimo suma iš skolininko prievolių kreditoriui yra didesnė, mažesnė ar lygi ginčijamu sandoriu perleisto turto vertei. Vadinasi tuomet, kai Actio Pauliana pagrindu yra ginčijamas turto perleidimo teisėtumas, areštas gali būti taikomas, jei tam yra pagrindas, visam perleistam turtui, kaip ginčo objektui, neatsižvelgiant į galimą skirtumą tarp kreditorinio reikalavimo dydžio ir perleisto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2018/2011).
Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir prašant pripažinti skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir sugrąžinti perleistą turtą skolininkui, į kurį kreditorius galėtų nukreiptų išieškojimą, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad nepagrįstai prašoma areštuoti ginčijamu sandoriu perleistą turtą, o ne kitą skolininkams priklausantį turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Taigi, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus, yra konkretus ginčijamu tarp skolininko ir trečiojo asmens sudarytu sandoriu perleistas turtas, iš kurio kreditorius siekia patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš 2009 m. sausio 2 d. tarp ieškovo ir skolininko sudarytos paskolos sutarties, teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, visų pirma, turi būti siekiama užtikrinti tokią būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugą, kad ieškinio tenkinimo atveju, t. y. pripažinus negaliojančiu skolininko sudarytą sandorį, būtų galima patenkinti kreditoriaus reikalavimus, kas atitinka pagrindinį kreditoriaus reiškiamo actio Pauliana ieškinio tikslą – sudaryti sąlygas kreditoriaus reikalavimų patenkinimui iš skolininkui priklausančio turto.
Nustačius, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susiję su pareikštais reikalavimais, kurių nepritaikius yra pagrindas išvadai, kad ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.
Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti priimtą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkėms teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.