- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2YT-6290-671/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01912-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- S. V., valstybės įmonė Turto bankas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. V., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. V. mirties jo sūnus, pareiškėjas V. V., priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad Telšių apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-339/2022 tenkino jo pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos Z. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pagal teismo sprendimą įgyvendindamas savo paveldėjimo teises pareiškėjas nuvyko į notarų biurą, kuriame paaiškėjo, kad jo mirusi mama Z. V. nebuvo išsituokusi su jo (duomenys neskelbtini) (prašyme neteisingai nurodyta mirties data) mirusiu tėvu K. V.. Dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo priimti viso palikimo, nes nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis po tėvo K. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Toks nesusipratimas įvyko, nes nuo pat pareiškėjo vaikystės tėvai kartu negyveno, o jo mirusi mama Z. V. visada vaikams tvirtino, kad su tėvu K. V. yra išsituokusi. Pareiškėjo tėvams prieš mirtį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyveno tame pačiame miestelyje ir toje pačioje gatvėje, kurioje liko paveldimas turtas, todėl iš karto po tėvo, o vėliau ir po mamos mirties faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Prižiūrėjo turtą, atliko kapitalinį remontą. Nuolat tvarkė namo aplinką, prižiūrėjo ūkinių pastatų būklę, juose laikydavo asmeninius ūkinius įrankius, malkas pastato šildymui. Po abiejų tėvų mirties namo viduje likusius senus ir nusidėvėjusius baldus pakeitė savo įsigytais naujais baldais ir naujais buities prietaisais. Kasmet ir kas mėnesį apmokėdavo visus reikiamus mokesčius, susijusius su paliktu palikimu. Šiuo metu paveldėtame ir faktiškai jo valdomame turte (gyvenamajame name) gyvena jo sūnus A. V.. Be pareiškėjo dar vienas tėvo turto paveldėtojas pagal įstatymą yra jo brolis S. V., kuris per nustatytą įstatymo 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl mamos palikimo priėmimo. Be to, S. V. prieš ir po tėvo ir mamos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo ir nepradėjo faktiškai valdyti paveldimo turto dalies.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į prašymą nurodė, kad institucija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. V. palikimo perėjimą, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimu į prašymą su pareikštu reikalavimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo V. V. tėvas K. V. mirė (duomenys neskelbtini), mama Z. V. – (duomenys neskelbtini). K. V. ir Z. V. turėjo du sūnus pareiškėją V. V. ir S. V.. Santuokos metu pareiškėjo tėvai K. V. ir Z. V. įgijo 73/100 dalis gyvenamojo namo, 2 ūkinius pastatus ir 73/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. V. nuo 2011 m. vasario 21 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio K. V. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė.
Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu, t. y. po pareiškėjo tėvo K. V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos ir CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.
Palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis).
Įpėdiniui priėmus palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016,). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo K. V. mirties jam priklausiusį turtą jis ėmė valdyti, juo naudotis ir jį prižiūrėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Netikėti pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad palikėjo K. V. įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. V. po tėvo K. V. mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.