Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą dėl G. M. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – G. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras (toliau – pareiškėja), vadovaujantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas) 12 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsniu, pateikė prašymą pratęsti priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą G. M. (toliau – suinteresuotas asmuo, apeliantė) I-mo Ūmios psichiatrijos skyriaus moterų poskyryje vieno mėnesio laikotarpiui.

2. Prašyme nurodė, kad G. M. 2024 m. birželio 5 d. atvežta į VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro priėmimo skyrių tėvų, dėl ūmios psichozės, neadekvataus psichozinio elgesio. Šiuo metu klinikoje vyrauja ūmi polimorfinė psichozė: psichozinio lygio nerimas, įtampa, įtarumas, santykio reikšmės, persekiojimo, poveikio kliedesiai, priešiškumas ir ryškėjanti agresija artimųjų atžvilgiu, suicido grėsmė, nekritiškumas būsenos ir gydymo atžvilgiu. Psichozė ūmi, išsivystė staiga, tikslingas ištyrimas, atmesti organinę patalogiją. Gydytojų psichiatrų konsiliumo metu įvertinta, kad pacientė serga sunkia psichikos liga, šiuo metu yra reikšmingas psichikos būklės pablogėjimas, dėl ko yra reali grėsmė, kad pacientė savo veiksmais gali padaryti esminę žalą aplinkinių ir savo sveikatai ir/ar gyvybei, todėl jai reikalingas gydymo tęsimas stacionare.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad pacientė yra pavojinga pati sau, kliedi, girdi balsus, kad ją persekioja, yra išsekusi, numetusi svorio, gali nusižudyti.

4. Suinteresuoto asmens G. M. atstovas advokatas Zigmantas Benetis teismo posėdžio metu nurodė, kad su prašymu sutinka ir papildomai paaiškino, kad kalbėjo su pacientę gydančiu gydytoju ir motina, kurie patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes.

5. Suinteresuotas asmuo G. M. teismo posėdžio metu teigė, kad gydytis nesutinka, nes jaučiasi sveika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl G. M. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo tenkino ir leido G. M. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre 1 (vieną) mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 5 d. Teismo nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Sprendžiant klausimą dėl asmens priverstinio gydymo Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme numatyta tvarka (12 straipsnis), teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų atstovų, suinteresuoto asmens paaiškinimais teismo posėdžio metu, pateikta 2024 m. birželio 7 d. gydytojų konsiliumo išvada, kurioje motyvuotas asmens priverstinio gydymo būtinumas (šiuo metu klinikoje ūmi polimorfinė psichozė: psichozinio lygio nerimas, įtampa, įtarumas, santykio reikšmės, persekiojimo, poveikio kliedesiai, klausos suvokimo sutrikimai, kontakto formalumas, neadekvatus psichozės nulemtas elgesys, priešiškumas ir ryškėjanti agresija artimųjų atžvilgiu, suicido grėsmė, nekritiškumas būsenos ir gydymo atžvilgiu; prichozė ūmi, išsivystė staiga, tikslingas ištyrimas, atmesti organinę patologiją), 2024 m. birželio 7 d. medicinos dokumentų išrašu (Diagnozė – ūminis polimorfinispsichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso (F23.10 )), prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, pripažino, kad esant G. M. sveikatos būklei pavojingai nestabiliai, pacientė gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių žmonių gyvybei, sveikatai ir/ar turtui.

6.2. Teismas, remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, kurias paneigiančių duomenų byloje nėra, padarė išvadą, kad G. M. dėl psichikos sveikatos gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių gyvybei, sveikatai ir/ar turtui. Todėl pareiškėjos prašymą patenkino, leidžiant priverstinai gydyti pacientę gydymo įstaigoje vieną mėnesį, skaičiuojant terminą nuo 2024 m. birželio 5 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliantė G. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Priverstinai hospitalizuoti asmenį galima tik tada, kai jis: 1) turi psichikos ir elgesio sutrikimų; 2) iš jo elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

7.2. G. M. yra veiksni. Kartais būna stresas ar nerimą kelianti savijauta, tačiau dėl to negalima spręsti, kad yra reali grėsmė, jog ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. G. M. nekelia niekam grėsmės, nėra priešiškumo ir agresijos artimųjų atžvilgiu, taip pat suicido grėsmės.

8. Pareiškėja VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantė grindžia savo psichikos sveikatos būklę, prieštarauja Gydytojų konsultacinės komisijos 2023 m. gegužės 7 d. ir 2024 m. birželio 18 d. išvadoms.

8.2. Suinteresuotas asmuo G. M. nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. M. buvo būtinas priverstinis gydymas dėl jos psichinės sveikatos būklės.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nutartimi teisingai aiškino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias teisės nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl G. M. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

12. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja pateikė naują įrodymą – Gydytojų konsultacinės komisijos 2024 m. birželio 18 d. išvadą.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

15. G. M. 2024 m. birželio 5 d. 17.15 val. atvežta į VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centrą dėl ūmios psichozės, neadekvataus psichozinio elgesio.

16. 2024 m. birželio 5 d. G. M. tėvai (R. M. ir A. M.) pateikė raštišką prašymą gydyti G. M. psichiatrijos stacionare (e. t. 1, b. l. 6).

17. 2024 m. birželio 7 d. 8.15 val. įvyko gydytojų psichiatrų konsiliumas, kurio metu įvertinta, kad pacientė (G. M.) serga sunkia psichikos liga, šiuo metu yra reikšmingas psichikos būklės pablogėjimas, dėl ko yra reali grėsmė, kad pacientė savo veiksmais gali padaryti esminę žalą aplinkinių ir savo sveikatai, ir gyvybei, ir (ar) turtui, todėl jai reikalingas gydymas psichiatrijos stacionare pagal būtinosios pagalbos indikacijas (e. t. 1, b. l. 8-9).

18. 2024 m. birželio 7 d. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras pateikė prašymą dėl G. M. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo (e. t. 1, b. l. 3-4).

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi nutarė pareiškėjo VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro prašymą dėl G. M. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo tenkinti ir leisti G. M. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre 1 (vieną) mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 5 d. (e. t. 1, b. l. 12-13).

20. Gydytojų konsultacinės komisijos 2024 m. birželio 18 d. išvadoje nurodyta, kad gydymo eigoje pacientės būklė, vartojant paskirtą gydymą – tabletes Olanzapini 10 mg x 1, pradėjo gerėti – tapo mažiau įsitempusi, gerai miega naktimis, pradėjo reguliariai valgyti. Bendraujant sumažėjo priešiškumas, tačiau išlieka sutrikimo nulemtas įtarumas, persekiojimo, santykio kliedesinė simptomatika, nekritiškumas savo būsenos atžvilgiu, sutrikęs realybės vertinimas, pacientė atsisako atlikti jai skirtus specialistų tyrimus(okulisto, neurologo skirtus MRT, akių dugno tyrimus, kad būtų galima atmesti organinę patologiją), taip pat išlieka kriterijai priverstiniam gydymui, kaip ir buvo kreiptasi hospitalizacijos pradžioje (psichozės nulemtas elgesys, sutrikęs realybės vertinimas, menkas bendradarbiavimas, todėl išlieka reali grėsmė, kad pacientė savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai ar gyvybei).

Dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo

21. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, kad G. M. dėl psichikos sveikatos gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių gyvybei, sveikatai ir (ar) turtui, todėl pareiškėjos prašymą tenkino, leidžiant priverstinai gydyti G. M. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre vieną mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 5 d.

22. G. M. atskirajame skunde nurodė, kad ji yra veiksni ir kartais būna stresas ar nerimą kelianti savijauta, tačiau dėl to negalima spręsti, kad yra reali grėsmė, jog ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Pažymėjo, kad nekelia niekam grėsmės, nėra priešiškumo ir agresijos artimųjų atžvilgiu, taip pat nėra suicido grėsmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

23. Pagal CK 2.26 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

24. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalį psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Taigi asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu turi sunkią psichikos ligą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, ar gyvybei bei turtui (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1039-580/2022, 13 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad žmonės, ištikti psichikos ar proto negalios, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančios pagalbos sistemos sutrikusios psichikos asmenims sukūrimo – tokia priemonė nustatyta nurodytam strategijos principui dėl šių asmenų teisių apsaugos užtikrinimo įgyvendinti. Viena šios priemonės įgyvendinimo išraiškų laikytina Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio prievartinį asmens, sergančio sunkia psichikos liga, hospitalizavimą, nuostatos, pagal kurias toks asmuo gali būti hospitalizuojamas prievarta tik tuo atveju, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 24 punktas).

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2024 m. birželio 5 d. G. M. atvežta į VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centrą dėl ūmios psichozės, neadekvataus psichozinio elgesio. Hospitalizuota priverstinai į ūmios psichiatrijos skyriaus moterų poskyrį. 2024 m. birželio 5 d. G. M. tėvai (R. M. ir A. M.) pateikė raštišką prašymą gydyti G. M. psichiatrijos stacionare. 2024 m. birželio 7 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo diagnozė: ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso (F23.10). 2024 m. birželio 7 d. įvykusio gydytojų psichiatrų konsiliumo metu priimtoje išvadoje buvo motyvuotas G. M. priverstinio gydymo būtinumas. Nustatyta, kad pacientė (G. M.) serga sunkia psichikos liga, šiuo metu yra reikšmingas psichikos būklės pablogėjimas, dėl ko yra reali grėsmė, kad pacientė savo veiksmais gali padaryti esminę žalą aplinkinių ir savo sveikatai ir gyvybei ir (ar) turtui, todėl jai reikalingas gydymas psichiatrijos stacionare pagal būtinosios pagalbos indikacijas.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gydytojų konsiliumo 2024 m. birželio 7 d. išvada, kiti byloje esantys duomenys, leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą dėl pagrindo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti G. M. buvimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų ir įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose daromas išvadas dėl pacientės G. M. psichikos sveikatos būklės ir jos keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei, ir (ar) turtui. Vien tik pačios apeliantės teiginys, jog ji nekelia niekam grėsmės, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Be to, pirmosios instancijos teisme G. M. atstovas advokatas Zigmantas Benetis sutiko su pareiškėjos prašymu dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti pacientę, neteikė pareiškėjos išvadą paneigiančių įrodymų. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). 2024 m. birželio 18 d. gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodyta, kad gydymo eigoje pacientės būklė vartojant vaistus pradėjo gerėti, tačiau išlieka sutrikimo nulemtas įtarumas, persekiojimo, santykio kliedesinė simptomatika, nekritiškumas savo būsenos atžvilgiu, sutrikęs realybės vertinimas, pacientė atsisako atlikti jai skirtus specialistų tyrimus (okulisto, neurologo skirtus MRT, akių dugno tyrimus, kad būtų galima atmesti organinę patologiją), taip pat išlieka kriterijai priverstiniam gydymui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjai, kad bylos duomenys patvirtina, jog yra išlikęs pavojus aplinkinių sveikatai ir gyvybei.

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sudariusiomis pagrindą priverstiniam hospitalizavimo pratęsimui ir gydymui psichiatrijos įstaigoje.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias teisės nuostatas, o apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti suinteresuoto asmens (apeliantės) G. M. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.