Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir VĮ Turto banko, išieškotojas UAB „Litagros prekyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė V. Š. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/00317/2 iš pradinio skolininko E. S. į naująjį skolininką Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-13 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7332-934/2014 dėl 3 663,31 Eur skolos ir 8,75 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. S. išieškotojo UAB „Litagros prekyba“ naudai. 2014-11-17 skolininkė mirė. Testamentų registro išrašo duomenimis turto palikėjo E. S. palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika. Palikimo priėmimo fakto įregistravimo data – 2015-07-13.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-07 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, jog byloje bei vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog kreditoriniai reikalavimai palikimą priėmusiai Lietuvos Respublikai per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą buvo pareikšti, tokių duomenų į bylą nepateikė ir suinteresuotieji asmenys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolė V. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-07 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad antstolė buvo areštavusi skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0071/14/00286/2 dėl 93 609,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojo UAB „Specagra“ naudai, turto arešto identifikavimo kodas: 2014018281, data 2014-03-31, ir tokiu būdu yra pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslas. Nebuvo tikslinga areštuoti dar kartą skolininkei priklausantį turtą, užvedus naują vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo UAB „Litagros prekyba“ naudai, taip patiriant papildomas vykdymo išlaidas.Įstatymų leidėjas nenumato, kad būtų privaloma areštuoti skolininkui priklausantį turtą užvedus vykdomąją bylą, taip turto arešto aktu išviešinant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas.VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodo, jog turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų areštavusi skolininkės turtą kreditorės UAB „Litagros prekyba“ naudai. Vien tai, kad pareiškėja vykdo išieškojimą iš skolininkės, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese.Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškotojas UAB „Litagros prekyba“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Antstolės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą pakeisti šalį vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka bei nurodo, jog nagrinėjamu klausimu yra suformuota aiški kasacinio teismo praktika, kuria pagrįstai ir tinkamai vadovavosi pirmosios instancijos teismas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesams apsaugoti, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014-04-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; ir kt.).Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad buvo laikytasi aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos, todėl pagrindo tenkinti antstolės prašymą nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad antstolė buvo areštavusi skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0071/14/00286/2 dėl 93 609,78 Eur skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Specagra“ naudai, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes ginčo vykdomojoje byloje išieškotoju yra UAB „Litagros prekyba“. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog antstolė galėjo prašyti pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau to nepadarė, termino praleidimo priežasčių nenurodė.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-07 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Antstolės V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.