- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- e2S-1055-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00380-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jormeta“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jormeta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 7 015,30 EUR skolą, 67,17 EUR delspinigius, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant – atsakovei priklausančias pinigines lėšas ieškinio reikalavimo (7 082,47 EUR) ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, neviršijant 7 082,47 EUR sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su ieškove.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškovė pateikė teismui atsakovės sudėtingą turtinę padėtį patvirtinančius duomenis – atsakovės turimus įsiskolinimus Valstybiniam socialiniam draudimui (49 724,98 EUR – 2019 m. kovo 18 d.), viešųjų registrų duomenis apie atsakovės turtui įregistruotus tris areštus bei nuostolingą atsakovės įmonės veiklą – 2017 metais patirtus 187 906 EUR dydžio nuostolius. Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, kad atsakovei nuolat inicijuojamos bylos dėl skolų priteisimo, Lietuvos teismuose vien 2019 metais ginčo teisena išnagrinėta ne viena civilinė byla, kuriose iš atsakovės priteisti įsiskolinimai, kas leidžia manyti, jog atsakovė galbūt susiduria su finansinėmis problemomis ar nelinkusi vykdyti savo įsipareigojimų. Dėl atsakovės turimų finansinių įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro tai, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki:
5.1.1. Tai, kad atsakovė turi laikiną įsiskolinimą valstybės biudžetui nereiškia, kad atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga. Atsakovė atsiskaito su valstybės biudžetais ir pinigų fondais bei niekada nevengė atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovė atskirojo skundo pateikimo dienai įsiskolinimų valstybės biudžetui neturi.
5.1.2. Atsakovės turtui įregistruotas areštas nepatvirtina blogos atsakovės finansinės padėties. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik patį faktą, bet ir jo mastą ir turinį bei reikalavimų dydį ir jų santykį su atsakovės finansiniais rodikliais. Atsakovės turto arešto apimtis 102,3 tūkst. EUR, t. y. 10 procentų nuo atsakovės vidutinių mėnesio pajamų arba 0,5 procento nuo turto vertės.
5.1.3. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog teisminių ginčų buvimas teismuose patvirtina, kad atsakovė galbūt susiduria su finansinėmis problemomis ar yra nelinkusi vykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovės teismuose nagrinėjamų teisminių procesų bendra suma sudaro vos 2,2 procento atsakovės turto, kas akivaizdu, kad negali turėti įtakos teismo sprendimo vykdymui šioje byloje. Visi atsakovės atžvilgiu priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai yra įvykdyti arba yra vykdomi nustatytais terminais, todėl nėra jokios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
5.1.4. Atsakovė nesutinka, kad jos veikla yra nuostolinga, šiuo metu atsakovė dirba pelningai ir per 2019 m. du mėnesius uždirbo beveik 200,4 tūkst. grynojo pelno.
5.2. Nesutiktina, jog didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad ieškovės reikalavimo suma tokio dydžio įmonei net neturėtų būti laikoma didele. Atsakovė yra didelis, stabiliai veikiantis ūkio subjektas, kurio vidutinė mėnesio apyvarta siekia apie 1 mln. EUR, turto vertė siekia daugiau nei 21 mln. EUR ir vien tik nuosavo kapitalo suma sudaro 2,7 mln. EUR. Per 2018 m. atsakovė uždirbo 11,5 mln. EUR pajamų, o bendrasis pelnas viršijo 2,2 mln. EUR. Tai nėra išskirtinis vienų metų rezultatas, nes per 2017 m. atsakovė uždirbo 13,3 mln. EUR pajamų ir 2,6 mln. EUR bendrojo pelno.
5.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad atsakovė yra atlikusi ar būtų ėmusis kokių nors veiksmų, siekdama paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkti atsiskaitymą su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymą.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atskirąjį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Atsakovės teiginiai apie gerą finansinę jos padėtį yra deklaratyvūs ir abejotini. Jeigu tikėti, kad reikalavimo suma atsakovei yra nedidelė, įmonė dirba pelningai, tuo pačiu atsakovė patvirtino paslaugų atlikimą ir skolos buvimą, nesuprantama, kodėl iki šiol ji neatsiskaito su ieškove.
6.2. Nors atsakovė teigė, kad šio atskirojo skundo pateikimo dienai įsiskolinimų VSDFV (Sodrai) nebeturėjo, ir tai buvo tiesa, tačiau 2019 m. balandžio 18 d. vėl buvo įsiskolinta socialiniam draudimui naujai ženkliai didesnei 52 057,44 EUR sumai.
6.3. Atsakovė klaidingai teigia, kad 2018 m. jos pelnas viršijo 2,2 mln. Šio abstrakčiai nurodyto ir selektyviai teikiamo rodiklio atsakovė nekonkretizavo ir ieškovei nepavyko jo identifikuoti. Tačiau balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita įvardytuose dokumentuose aiškiai matyti, kad įmonė 2018 m. veikė nuostolingai ir patyrė 530 244 EUR grynųjų nuostolių.
6.4. Skunde nurodoma, kad įmonės turto vertė daugiau nei 21 mln. EUR ir vien tik nuosavo kapitalo suma sudaro 2,7 mln. EUR. Jei tikėti pateiktuose dokumentuose nurodytais skaičiais, dėl įmonės turto vertės pastebėtina, kad 13 314 791 EUR turto vertės sudaro trumpalaikis turtas. Ilgalaikį turtą sudaro 7 949 161 EUR, tačiau skolos kredito įstaigoms sudaro 5 766 000 EUR, o įvertinus tai, kad yra hipotekiniai turto įkeitimai (apie kuriuose atsakovė nutyli) ir 1 791 765 EUR sudaro įmonių grupės įmonių akcijos, kuomet įmonių grupės įmonių skolos sudaro 8 704 538 EUR, kyla abejonių dėl visų skolų išieškojimo iš įmonės realiai, t. y. materialiai turimo turto.
6.5. Po to, kai pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi taikė laikinąsias priemones, atsakovės atžvilgiu buvo taikytos dar vienos laikinosios apsaugos priemonės. Šie duomenys papildomai tik patvirtina, kad atsakovė nėra patikima, stabilios finansinės padėties įmonė, sistemingai vengia ir nuolat turi finansinių sunkumų apmokėti skolas ir atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nustatytas ribas ir išdėstytus argumentus.
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, neviršijant 7 082,47 EUR sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su ieškove.
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
11. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Ginčo dėl šios sąlygos nėra, be to, Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimu šioje byloje iš atsakovės, be kita ko, priteista 7 015,30 Eur skola ir 67,17 Eur delspinigių. Dėl aptariamos sąlygos plačiau nepasisakytina.
12. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Be to, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei nepasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017 ir joje nurodyta praktika). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 19 p.).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad byloje yra duomenų, pagrindžiančių tikėtiną atsakovės nesąžiningumą. Ši išvada grindžiama toliau nurodomas argumentais.
14. Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendime šioje byloje konstatuota, kad atsakovė, nors ir neginčydama savo pareigos atsiskaityti su ieškove už jos parduotas prekes, nesutinka su skolos priteisimu teismine tvarka. Sprendime taip pat nurodoma, jog atsakovė, žinodama apie prievolę atsiskaityti su ieškove, galėjo atsiskaityti bet kurioje proceso stadijoje, taip pat baigti bylą taikos sutartimi, tačiau to nepadarė. Iš atsakovės apeliacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo taip pat matyti, kad atsakovė neginčija skolos ieškovei ir nesutinka tik su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, pažymi, kad atsakovė, kaip ji pati nurodo, būdama finansiškai pajėgi ir nevengdama atsiskaityti su kreditoriais bei pripažindama skolą ieškovei, turėtų imtis priemonių skolą ieškovei grąžinti, jei neįmanoma iš karto visą – bent jau dalimis. Tačiau minėtas Plungės apylinkės teismo sprendimas rodo, kad atsakovė, nors pripažįstą savo skolą, jos negrąžina. Tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove arba nepateikia realios informacijos apie savo turtinę padėtį. Toks atsakovės elgesys yra nesuderinamas su sąžiningumo principu ir sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė siekia išvengti atsiskaityti su ieškove. Vadinasi, antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje yra nustatyta. Nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Bylinėjimosi išlaidų klausimas turėtų būti sprendžiamas teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės, o ne procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Tačiau iš Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo matyti, kad dėl šioje byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, Plungės apylinkės teismas nesprendė, nurodė, kad tai turi būti daroma nagrinėjant atskirąjį skundą.
17. Minėta, kad atsakovė apeliaciniu skundu ginčija tik Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad dėl ginčo esmės atsakovė bylą pralaimėjo. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu (CPK 98 straipsnis) ir nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-313/2017).
18. Ieškovės išlaidos (175 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl visa ši suma priteistina iš atsakovės.
19. Ieškovė nepateikė teismui antstoliui sumokėtų lėšų (120 Eur) už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą detalizacijos. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 2 lentelės 7 punkte yra nustatyta, kad būtinos vykdymo išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra 40 eurų, o atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą – 24 eurai už vieną antstolio darbo valandą areštuojant (aprašant) turtą ar nustatant konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo nurodytoms operacijoms atlikti, arba vykdant nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas nusprendžia iš atsakovės priteisti 64 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jormeta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 239 Eur bylinėjimosi išlaidų.