Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir V. B. ieškinį atsakovams R. Č. ir R. Č. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai J. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia R. Č., R. Č. ir J. B. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją – įpareigoti ieškovus J. B. ir V. B. grąžinti atsakovams garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų R. Č. ir R. Č. priteisti ieškovei J. B. 12778,50 EUR; solidariai iš atsakovų R. Č. ir R. Č. priteisti ieškovei J. B. 377,45 EUR nuostolių atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad iki sutartie sudarymo atsakovai nurodė, kad pagal minėtą sutartį perkamas garažas yra sausas, tinka dirbtuvėms, servisui, sandėliavimui, ką patvirtina atsakovų skelbimas apie minėto garažo pardavimą. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovai raštu patvirtino, kad nėra jokių akivaizdžių, esminių ar paslėptų pardavėjams žinomų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie trūkumus žinodamas, arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo, trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad minėti atsakovų patvirtinimai buvo melagingi, t. y. paaiškėjo, kad lyjant ar tirpstant sniegui, per garažo konstrukcijas sunkiasi vanduo, garaže susidaro vandens balos, atsirado pelėsis. Daikto trūkumai yra esminiai, nes dėl jų garažo negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovai pranešė apie daikto trūkumus atsakovams, tačiau pastarieji nesiėmė priemonių daikto trūkumams pašalinti. Aplinkybę, kad atsakovai žinojo apie garažo trūkumus, patvirtina paties atsakovo .R. Č. atstovo 2017 m. balandžio 7 d. atsakymas į ieškovs 2017 m. kovo 10 d. pretenziją, kuriame nurodoma, kad atsakovai dalinai su pretenzija sutinka, taip pat sutinka grąžinti ieškovei 1000,00 EUR arba suremontuoti savo lėšomis garažą, taip pat 2017 m. birželio 13 d. raštas, kuriame nurodoma, kad R. Č. neatsisako prisidėti prie garažo hidroizoliacijos darbų, pasiūlė iš anksto sumokėti 500,00 EUR. Faktą, kad atsakovams buvo žinoma apie garažo defektus, ieškovams paliudijo ir kitų garažų savininkai. Tačiau nepaisant to, kad atsakovai sutiko ištaisyti garažo defektus arba grąžinti dalį sumokėtos kainos, savo pažadų nevykdė, nesiėmė veiksmų ieškovų teisių pažeidimui ištaisyti. Iš atsakovo R. Č. atstovo 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašto paaiškėjo, kad atsakovai neketina taisyti garažo defektų. Ieškovai sandorį ginčija dviem pagrindais: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 str., kaip sudarytą apgaulės įtakoje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 str., numatančiu pirkėjo teisę atsisakyti sutarties.

Atsakovai ieškinio nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovė J. B. bei atsakovai R. Č. ir R. Č. 2016 m. spalio 27 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovai pardavė, o ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 7-13; 14-15, tomas 1). Atsakovai pirkėjams nurodė, kad parduodamas garažas yra sausas, puikiai tinkantis dirbtuvėms, servisui ar sandėliavimui, ką patvirtina atsakovų išspausdintas pardavimo skelbimas (e.b.l. 16, tomas 1). Minėtos pirkimo – pardavimo sutarties 6.1.7 punktu atsakovai patvirtino, kad nėra jokių akivaizdžių, esminių ar paslėptų pardavėjams žinomų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie trūkumus žinodamas, arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Sutarties 6.1.7 punktu atsakovai, kaip pardavėjai įsipareigojo įstatymų nustatyta tvarka atsakyti už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo, trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad lyjant ar tirpstant sniegui, per garažo konstrukcijas sunkiasi vanduo, garaže susidaro vandens balos, atsirado pelėsis. Tai patvirtina antstolio V. Č. 2017 m. kovo 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (e.b.l. 18-40, tomas 1), taip pat D. K. 2017 m. gegužės 16 d. garažo vertinimo aktas (e.b.l. 42-56, tomas 1), kuriuose užfiksuoti garažo defektai: atitvaros pažeistos drėgmės, ant atitvarų matyti pelėsio požymiai. D. K. sudarytame vertinimo akte nurodyta, kad dėl nurodytų trūkumų garažas neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, numatytų statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, kurio 10.2 punkte bei 10.6 punkte numatyti esminiai statinio reikalavimai, kad statinyje negali būti pavojingų detalių ore, taip pat negali būti drėgmės statinio dalyse ir jo vidaus paviršiuose.

Atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.392–6.401 str. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 399 str. numato, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 str. 1 d. numato pardavėjo atsakomybę už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Tokiu atveju pirkėjo pasirinkimu taikomas vienas iš šioje teisės normoje numatytų pirkėjo teisės gynimo būdų: pirkėjas turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p., LR CK 6.399 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015, yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoju, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jo pažeistų teisių gynimo būdų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 str. 1 d. 4 p. pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį tuo atveju, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str. 2 d. numatytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė pirkėjo teisių gynimo priemonė, todėl taikomas tais atvejais, kai kitų teisių gynimo būdų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 str. 1 d. 2 p., 3 p. nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo pagrindas yra tada, kai daikto trūkumai yra esminiai, t. y. negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 str. 1 d., 3 d., 4 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Taigi, kad pagal minėtą teisės normą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (LR CK 6.333 str.).

Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.7 punktu pardavėjas pareiškė ir garantavo pirkėjui, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto būtų negalima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba būtų už jį tiek nemokėjęs. Be to, pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 punktu pardavėjas įsipareigojo atlyginti visus nuostolius, paaiškėjus, kad sutarties 6.1 punkte nurodyti pareiškimai ir/ar garantijos neatitinka tikrovės, įsipareigojo savo sąskaita ir rizika atlikti visus reikiamus ir pageidautinus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti pirkėjui visus su tuo susijusius nuostolius.

Nagrinėjamu atveju ieškovai nusipirko netinkamos kokybės daiktą, kurio negalima naudoti pagal paskirtį. Tai patvirtina V. B. E. 2017 m. gegužės 4 d. teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog dėl nuolat tekančio vandens bei padidintos oro drėgmės garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) be vandens patekimo priežasčių pašalinimo tiesiogine paskirtimi naudojimui nėra tinkamas. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), defektų atsiradimo priežastys (gruntinių vandenų pratekėjimas pro betoninių rūsio sienų blokų sandūrų siūles neįrengus ar nekokybiškai įrengus sienų hidroizoliaciją, taip pat apie pastato kontūrą neįrengus drenažo) egzistavo 2016 m. spalio 27 d., t. y. pardavimo metu. Ekspertas nurodė, kad garažo pardavimo metu jo sienos galėjo būti išdžiūvusios dėl meteorologinių sąlygų arba net papildomai džiovinant. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas garažas (boksas) atsakovui R. Č. nuosavybės teise priklauso nuo 1999 m. gegužės 10 d., ekspertizės išvada dėl garažo trūkumų atsiradimo momento patvirtina, jog atsakovams minėti defektai turėjo būti žinomi pardavimo sandorio sudarymo metu. Aplinkybę, jog garažo defektai atsakovams faktiškai buvo žinomi sandorio sudarymo metu patvirtina liudytojo V. R. parodymai. Minėtas liudytojas patvirtino, jog viso garažo pastato lauko siena drėksta ilgą laiką, kad atsakovai apie tai žinojo, kad jie kitų garažų savininkų buvo įspėti, jog pirkėjams turi būti pranešta apie tokius garažo trūkumus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pirkėjai būtų nepagrįstai delsę pranešti pardavėjui apie pastebėtus trūkumus. Ieškovai pateikė pretenziją atsakovams dėl daikto kokybės trūkumų 2017 m. kovo 10 d. (e.b.l. 58-59, tomas 1). Atsakovų atstovas 2017 m. balandžio 7 d. atsakyme į pretenziją dėl daikto kokybės pripažino, jog garaže atsiradęs vanduo yra pavasarinio polaidžio pasekmė ir sutiko suremontuoti garažą (e.b.l. 60-61, tomas 1). Nors atsakymuose į ieškovų pretenzijas atsakovų atstovas nurodo, kad anksčiau drėgmės garaže nebūdavo, tačiau toks atsakovų teiginys paneigiamas V. B. E. 2017 m. gegužės 4 d. teismo ekspertizės akto išvadomis, kuriose nurodyta, kad kalcio karbonatų bei geležies rūdžių nuosėdų sluoksnių intensyvumas patvirtina ilgametį vandens tekėjimo pro įgilinto garažo bokso Nr. 91 sienas bei su tuo susijusio perteklinio drėgmės laikymosi jose faktą. Ilgalaikį vandens tekėjimą patvirtina ant sienų paviršių ties betoninių blokų pakėlimo kilpomis susidariusios gausios geležies rūdžių išplovos, kuris tokiu laipsniu negali susidaryti vienkartiniu ar vienu kitu užliejimu.

Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, tačiau įrodyti pardavėjo atsakomybę šalinančių (ribojančių) pagrindų buvimą privalo pardavėjas, t. y. atsakovai. Nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė tokių pagrindų buvimo. Nagrinėjamu atveju ieškovai garažą pirko spalio mėnesį, garažo defektai išryškėjo pavasarį, atlydžio metu, todėl daikto trūkumai pirkėjui negalėjo būti žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (LR CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Ieškovai pretenzijas dėl daikto kokybės trūkumų pareiškė iš karto po jų išryškėjimo. Aplinkybės, galinčios šalinti (riboti) pardavėjo atsakomybę, ar išryškėję daikto trūkumai atsirado pirkėjui netinkamai naudojantis daiktu arba dėl trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos (LR CK 6.327 str. 4 d., 6.333 str. 3 d.) bylos nagrinėjimo procese atsakovų nebuvo įrodinėjamos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. pačių atsakovų pripažinimas, jog garažo defektų atsiradimo priežastis yra vandens sunkimasis per pastato sieną, taip pat V. B. E. 2017 m. gegužės 4 d. teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog garažo defektus sąlygojančios priežastys egzistavo ilgą laiką iki garažo pardavimo ieškovams, patvirtina kad atsakovams buvo žinomi parduodamo daikto defektai ir jų atsiradimo priežastys iki sandorio sudarymo. Pardavimo skelbime atsakovų nurodyti duomenys apie parduodamo daikto savybes patvirtina neteisėtą atsakovų elgesį, siekiant nuslėpti parduodamo daikto defektus ir suprantant, jog minėtų defektų atskleidimas gali iš esmės įtakoti pirkėjo valią sudaryti sandorį. Pristatymas parduodamo daikto pirkėjui kaip tinkamo naudoti pagal paskirtį, nurodant kad jis yra sausas, ir nuslepiant aplinkybę, jog garažas nuolat veikiamas drėgmės, patvirtina aktyvius atsakovų veiksmus, siekiant suklaidinti ieškovus kaip pirkėjus, tokiu būdu įtakojant jų valią sudaryti ginčijamą sandorį. Tokie atsakovų veiksmai traktuotini kaip apgaulė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 str. prasme ir sudaro pagrindą ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu. Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja abu ieškinyje nurodyto pagrindai tiek sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą apgaulės įtakoje, tiek nutraukti sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 str. 1 d. 4 p. numatytą pagrindu, ginant pažeistas pirkėjo teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015, yra išaiškinęs, kad nustačius, kad daiktas buvo parduotas su trūkumais, dėl ko atsakomybė tenka daikto pardavėjui, svarbu įvertinti, ar daiktas gali būti naudojamas su esamais trūkumais, ar trūkumai yra pašalinami ir gali būti pašalinti. Nagrinėjamu atveju V. B. E. 2017 m. gegužės 4 d. teismo ekspertizės aktas patvirtina, jog tam, kad garažas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, būtina įrengti išorės sienų hidroizoliaciją atviruoju būdu, atkasant gruntą, arba gruntinių vandenų lygį pažeminus infiltracinių gręžinių pagalba, prieš tai abiem atvejais atliekant gruntų IGG tyrimus. Hidroizoliacijos įrengimo atkasant kaina galėtų būti nustatoma tik esant parengtam projektui. Infiltracinių gręžinių įrengimo būdo su tam tikra rizika, kad sienos ir toliau drėks, nors vanduo tiesiogiai ir nepratekės, kaina siektų minimaliai 10000,00 EUR. Tokia ekspertizės išvada patvirtina, jog daikto trūkumų šalinimo išlaidos viršija daikto kainą, taip pat jog nėra garantijos, kad atlikus infiltracinių gręžinių įrengimo darbus, kurių kaina siekia 10000,00 EUR, daikto trūkumų priežastis – vandens patekimas iš išorės, bus pašalinta. Taigi, daikto trūkumų pobūdis bei mastas sudaro pagrindą laikyti, jog sutarties nutraukimas yra adekvati ieškovų teisių ginimo priemonė, nes kitos įstatymo numatytos, švelnesnės priemonės yra neekonomiškos ir neaišku, ar bus efektyvios: daiktas netinkamas naudoti pagal paskirtį, o trūkumų šalinimo išlaidos yra lygios ar net gali viršyti daikto kainą, taip pat nėra garantijos, jog atlikus trūkumų šalinimo darbus, daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto trūkumų šalinimas reikalauja pernelyg didelių investicijų. Be to, atsakovai nei iki teismo proceso, nei po to, nesiėmė priemonių daikto trūkumams pašalinti, kas leidžia daryti išvadą, kad pirkėjas negali protingai tikėtis daiktų trūkumų pašalinimo tiek dėl pardavėjo elgesio, tiek dėl pačių trūkumo pobūdžio ir masto. Taigi, pirkėjo pažeistos teisės, nupirkus netinkamos kokybės daiktą, gali būti apgintos tik nutraukus sutartį. Esant esminiam sutarties sąlygų pažeidimui, sutarties nutraukimas ir sumokėtos kainos grąžinimas laikytinas proporcinga priemone pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

Tiek sandorio nutraukimo, tiek pripažinimo negaliojančiu atveju taikytina restitucija, t. y. viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką ji yra gavusi pagal sandorį, taip pat atlyginti kitai sutarties šaliai visas pastarosios turėtas išlaidas (LR CK 1.80 str. 2 d., 1.90 str.3 d., 1.91 str. 2 d.). Pagal pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė atsakovams sumokėjo 12100,00 EUR daikto kainą, taip pat iki daikto trūkumų paaiškėjimo pagerino nupirktą daiktą – įrengė garažo vartus, kurių įrengimo išlaidos – 678,50 EUR. Ieškovė taip pat patyrė 45,95 EUR sutarties sudarymo išlaidų, taip pat 181,50 EUR defektų nustatymo ir užfiksavimo išlaidų, kurias sudaro 181,50 EUR išlaidos už antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 150,00 EUR išlaidos už eksperto D. K. „Vertinimo aktą“. Minėtos išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. prasme, kurie turi būti atlyginti (LR CK 6.221 str. 2 d.). Kadangi daikto kaina atsakovų įgyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat nuostoliai, susiję su ginčijamu sandoriu, ieškovams padaryti bendrais abiejų atsakovų kaip pardavėjų veiksmais, atsakovų atsakomybė yra solidari (LR CK (LR CK 6.6 str. 3 d.). Todėl ieškinys tenkinamas visiškai abiejų atsakovų atžvilgiu.

Ieškovų reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 340,00 EUR žyminis mokestis, 1813,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 850,0 EUR ekspertizės išlaidos, iš viso 3003,00 EUR bylinėjimosi išlaidų; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia R. Č., R. Č. ir J. B. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją: įpareigoti ieškovus J. B. ir V. B. grąžinti atsakovams R. Č. ir R. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų R. Č. ir R. Č. ieškovės J. B. naudai 12778,50 EUR daikto kainos ir 377,45 EUR nuostoliams atlyginti, iš viso – 13155,95 EUR (trylika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus, devyniasdešimt penkis euro centus).

Priteisti solidariai iš atsakovų R. Č. ir R. Č. ieškovės J. B. naudai 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 13155,95 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Č. ir R. Č. ieškovų J. B. ir V. B. naudai 3003,00 EUR (tris tūkstančius tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. Č. ir R. Č. valstybės naudai 13,83 EUR (trylika eurų, aštuoniasdešimt tris euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.