Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-01 · Civilinė byla Nr. e2S-385-253/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
e2S-385-253/2021
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00067-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-385-253/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00067-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.12 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), juo prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 25 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę statytojai AB (duomenys neskelbtini) vykdyti neypatingosios kategorijos keturių poilsio paskirties pastatų, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio tinklų, buitinių nuotekų tinklų, tvoros bei kiemo aikštelės naują statybą ir neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastato ir nesudėtingosios kategorijos vandentiekio tinklų rekonstravimą žemės sklype (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 25 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomus statybos darbus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą statytojai UAB (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jeigu statyba toliau būtų vykdoma iki tol, kol teismas išnagrinės šią bylą ir priims galutinį procesinį sprendimą, kiltų grėsmė, kad dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Tokiu atveju vien statybos leidimo panaikinimu nebebūtų užtikrintas padarytų pažeidimų pašalinimas, padidėtų materialinė žala, be to, būtų padaryta neatitaisoma žala ir gamtai, kadangi, kaip nurodoma su ieškiniu teikiamame Administracijos skunde, statant statinius pagal išduotą statybos leidimą planuojama iškirsti dalį brandaus pušyno miško medžių. Todėl būtinas neatidėliotinas procesinių priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą (status quo), taikymas – statybos darbų sustabdymas pagal išduotą statybos leidimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikant šį įpareigojimą statytojai UAB (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Minėta nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 25 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomus statybos darbus, taikė šį įpareigojimą statytojai UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

4. Teismas nustatė, jog Inspekcija 2021 m. sausio 25 d. atliko Administracijos išduoto leidimo teisėtumo patikrinimą ir surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų patenkintas Inspekcijos ieškinys, nutrūktų statybos leidimo galiojimas ir statinių statyba pagal jį nebūtų galima.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, jeigu statyba toliau būtų vykdoma iki tol, kol teismas išnagrinės šią bylą ir priims galutinį procesinį sprendimą, kiltų grėsmė, kad dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Tokiu atveju vien statybos leidimo panaikinimu nebebūtų užtikrintas padarytų pažeidimų pašalinimas, padidėtų materialinė žala.

6. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės reikalavimo pobūdį, padarė išvadą, kad yra reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o procesas tapti neprasmingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UBA (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas neįvertinęs prima facie (preliminarų) ieškinio pagrįstumo ginčo atveju ir nepasisakęs, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ar tikėtinai nepagrįstas, neatliko vieno iš privalomų veiksmų, priimdamas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir nepagrindė vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Net jei ir teismas būtų atlikęs preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimą ir būtų nustatęs, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, vien ši aplinkybė nesuteiktų pagrindo taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones.

7.2. Apeliantės nuomone, ieškovė šiuo atveju neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. nepateikė jokių įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius statybos darbų pagal byloje ginčijamą statybos leidimą, gali pasunkėti galbūt palankaus jai teismo sprendimo įvykdymas.

7.3. Ieškovės dėstomi argumentai, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vien statybos leidimo panaikinimu nebūtų užtikrintas padarytų pažeidimų pašalinimas, padidėtų materialinė žala, taip pat nesuponuoja vertinimo, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

7.4. Teismas ne tik neįvertino tos aplinkybės, kad ieškinio tenkinimo atveju statybos padariniai nebus šalinami ieškovės jėgomis ir lėšomis, bet ir neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie būtų pagrindas spręsti, jog ieškinio tenkinimo atveju statytojas neturėtų lėšų ar vengtų statybos padarinių pašalinimo ar imtųsi kitų nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti galbūt palankaus ieškovei sprendimo vykdymo. Ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė laikytina neproporcinga ir paneigiančia šalių interesų pusiausvyrą.

7.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik nepagrįstai sustabdė statybos darbus, tačiau ir turėjo neigiamos įtakos su jais susijusių trečiojo asmens įsipareigojimų kitiems asmenims, kylančių iš statybos rangos ir statybos projekto įgyvendinimo, vykdymui, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) patyrė ir toliau patiria didelę materialinę žalą.

7.6. Teismas neįvertino esminių faktinių aplinkybių, susijusių su statytojo galimybe apskritai vykdyti statybos darbus. Teismas, nusprendęs sustabdyti statytojo neva vykdomus statybos darbus, neįvertino, ar apskritai egzistuoja grėsmė, kad jis juos vykdys ar kad gali juos vykdyti. Teismas, pritaikydamas laikinąją apsaugos priemonę trečiajam asmeniui, teigdamas, kad, trečiajam asmeniui vykdant statybos darbus, kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, uždraudė trečiajam asmeniui atlikti veiksmus, kurių jis net negali atlikti, kol nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba.

7.7. Ieškovė ieškinyje nereiškia jokių reikalavimų trečiajam asmeniui, atitinkamai trečiasis asmuo nėra nurodytas atsakovu byloje, dėl to statytojo teisė pritaikyta laikinąja apsaugos priemone negali būti ribojama, o teismas neturėjo teisinio pagrindo varžyti UAB (duomenys neskelbtini) teisių. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė šiuo atveju nėra susijusi su galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, kadangi, teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą pagal teismo priimtą ieškinį, trečiasis asmuo iš esmės neturės pareigos atlikti jokių tiesioginių veiksmų pagal ieškinio reikalavimus.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Statybos inspekcija prašo trečiojo asmens atskirojo skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Inspekcijos ieškinyje aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikti ieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindžiantys įrodymai, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Tad pagrindo konstatuoti, kad ieškinys yra tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje nebuvo.

Šalies argumentai

8.2. Ieškovė teigia, jog trečiojo asmens nurodytas tariamas ieškinio nepagrįstumas, siejant tai su nepareikštais reikalavimais dėl statybos padarinių šalinimo, klaidingai tapatinamas su Inspekcijos ieškinyje įvardyta galimybe pačiam teismui nuspręsti dėl statybos padarinių šalinimo būdo. Ieškinyje nėra įrodinėjama, kad egzistuoja pagrindas taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones. Priešingai, Inspekcija aiškiai pagrindė, kodėl nereikalauja šalinti statybos padarinius, pateikdama įrodymus dėl atliktų statybos darbų masto.

8.3. Ieškovė pažymi, kad statinių statybos vykdymas pagal byloje ginčijamą statybos leidimą žemės sklype, patenkančiame į vakarinę (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, kuri svarbi gamtosauginiu požiūriu ir kurioje nenumatoma vystyti (plėsti) individualių gyvenamųjų ir poilsinių pastatų statybos, yra negalimas. Todėl, nesustabdžius statybos darbų, ieškinio tenkinimo atveju pastatytus statinius tektų griauti ir perstatyti.

8.4. Ieškovės manymu, apeliantės argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik nepagrįstai sustabdė statybos darbus, tačiau ir turėjo neigiamos įtakos su jais susijusių trečiojo asmens įsipareigojimų kitiems asmenims, kylančių iš statybos rangos ir statybos projekto įgyvendinimo, vykdymui, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) patyrė ir toliau patiria didelės apimties materialinę žalą, nepagrindžia išvados, jog nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog nesustabdžius statybos darbų pačiam trečiajam asmeniui taip pat gali būti padaryta didelių nuostolių, susijusių su naujai pastatytų statinių nugriovimu ir rekonstruoto poilsio pastato perstatymu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus, nes statybos darbų sustabdymas šios bylos šalims atneštų mažesnius nuostolius, negu pastatytų statinių griovimas ar perstatymas.

8.5. Ieškovės teigimu, atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad jis negali vykdyti naujų statinių statybos, kol nėra sudaręs valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nepaneigia būtinybės bylos nagrinėjimo metu taikyti draudimus, susijusius su ginčijamo statybos leidimo įgyvendinimu. Byloje nėra pateikta įrodymų apie kokias nors formalias kliūtis, trukdančias artimiausiu metu trečiajam asmeniui užbaigti valstybinės žemės nuomos teisių perėmimą.

8.6. Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kad ieškovė ieškinyje nereiškia jokių reikalavimų trečiajam asmeniui, atitinkamai trečiasis asmuo nėra nurodytas atsakovu byloje, dėl to statytojo teisė pritaikyta laikinąja apsaugos priemone negali būti ribojama, o teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo varžyti UAB (duomenys neskelbtini) teisių, ieškovė nurodo, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su ieškinyje pareikštu reikalavimu panaikinti statybos leidimą. Uždraudimas vykdyti statybos darbus tiesiogiai susijęs su trečiojo asmens teisėmis, kilusiomis iš statybos leidimo. Todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė turi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) byloje suteiktas trečiojo asmens procesinis statusas, nėra kliūtis laikinų apribojimų adresatu laikyti UAB (duomenys neskelbtini) o laikinosios priemonės taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų ir proceso šalių interesų pusiausvyros.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jeigu statyba toliau būtų vykdoma iki tol, kol teismas išnagrinės šią bylą ir priims galutinį procesinį sprendimą, kyla grėsmė, kad dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Vien statybos leidimo panaikinimu nebūtų užtikrintas padarytų pažeidimų pašalinimas.

9.2. Atsakovė nurodo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuo metu žemės sklypas yra išnuomotas trečiajam asmeniui AB (duomenys neskelbtini). Projekte, kurį parengė UAB (duomenys neskelbtini) ir per IS (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 7 d. pateikė Administracijai, nėra pateikta visų žemės sklype esančių medžių taksacija, nėra pateiktas ir konkretus visų žemės sklype esančių medžių skaičius. Minėtoje teritorijoje dominuoja šimtametės paprastosios pušys, kurių kamienų apimtis 1,0 m aukštyje siekia 50 cm. Tokių medžių pašalinimas gerokai pakeistų kraštovaizdį, t. y. vietoj brandaus pajūrio pušyno atsirastų urbanistinis kompleksas. Pažymėjo, kad vertinant projektą nustatyta, kad šalinamais įvardijami želdiniai tik papuolantys į planuojamų pastatų vietą, tačiau akivaizdu, kad dar nemaža dalis medžių turės būti pašalinti įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles, tiesiant būtinas komunikacijas. Projekte nurodytas šalintinų medžių kiekis nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad nesustabdžius statybos darbų bus padaryta didelė žala gamtai.

10. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalavimų įvykdymui užtikrinti, be kita ko, prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 25 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomus statybos darbus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą statytojai UAB (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, konstatuodamas, jog yra reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o procesas taptų neprasmingas. Apeliantė atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad teismas netinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo taikytinos teismų praktikos ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes, o tai sąlygojo nepagrįstos nutarties priėmimą. Nurodo, kad ginčijama teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota – joje iš esmės nurodyti ieškovės ieškinyje pateikti motyvai, tai leidžia daryti išvadą, kad teismas nenagrinėjo ieškovės prašymo iš esmės, tuo buvo pažeista CPK 291 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti savo priimtą nutartį.

17. Prieš vertindamas kitus skundo argumentus, teismas įvertina apeliantės teiginių, kuriais skundžiamos nutarties neteisėtumas grindžiamas netinkamu motyvavimu, pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti itin trumpi ir lakoniški motyvai, tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi vien tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės sutiko su ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytais argumentais ir jų pagrindu taikė laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį.

18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

19. Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo.

20. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

21. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo teigdama, kad Inspekcija 2021 m. sausio 25 d. atliko Administracijos išduoto statybos leidimo teisėtumo patikrinimą ir surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Nurodė, jog Inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad statinio projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas statybos leidimas, suprojektuotų statinių statyba prieštarauja galiojančio detaliojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, numatantiems ginčo teritorijoje nevystyti individualių gyvenamųjų ir poilsinių statinių statybos ir leidžiantiems tik teritorijos tvarkymą ir apželdinimą, ir pažeidžia norminiuose teisės aktuose nustatytus statinių statybos reikalavimus.

23. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, ieškovės manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas (nors skundžiamoje nutartyje tai tiesiogiai ir nenurodyta) pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

24. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

25. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. nepateikė jokių įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius statybos darbų pagal byloje ginčijamą statybos leidimą, gali pasunkėti galbūt palankaus jai teismo sprendimo įvykdymas. Teigia, jog teismas ne tik neįvertino tos aplinkybės, kad ieškinio tenkinimo atveju statybos padariniai nebus šalinami ieškovės jėgomis ir lėšomis, bet ir neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie būtų pagrindas spręsti, jog ieškinio tenkinimo atveju statytojas neturėtų lėšų ar vengtų statybos padarinių pašalinimo ar imtųsi kitų nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti galbūt palankaus ieškovei sprendimo vykdymo. Apeliantės manymu, ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė laikytina neproporcinga ir paneigiančia šalių interesų pusiausvyrą.

26. Byloje yra nustatytos tokios ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės: statytojo teises pagal išduotą statybos leidimą šiuo metu įgyvendina UAB (duomenys neskelbtini) kuri 2020 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir perėmė visas šiuo statybos leidimu suteiktas statytojo teises. Inspekcija, vykdydama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir kituose susijusiuose teisės aktuose nustatytus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, 2021 m. sausio 25 d. atliko Administracijos išduoto leidimo teisėtumo patikrinimą ir surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Vadinasi, atsižvelgiant į ieškinio turinį ir reiškiamus reikalavimus, iš esmės svarbu, kad pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 25 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomi statybos darbai, vykstant ginčui dėl minėto statybos leidimo panaikinimo, būtų sustabdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tuo atveju, jeigu būtų patenkintas Inspekcijos ieškinys, nutrūktų statybos leidimo galiojimas ir statinių statyba pagal jį nebūtų galima. Nagrinėjamu atveju, jeigu statyba toliau būtų vykdoma iki tol, kol teismas išnagrinės šią bylą ir priims galutinį procesinį sprendimą, kyla grėsmė, kad dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Tokiu atveju vien statybos leidimo panaikinimu nebebūtų užtikrintas padarytų pažeidimų pašalinimas, padidėtų materialinė žala. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą.

27. Pažymėtina ir tai, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

28. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus motyvus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

29. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik nepagrįstai sustabdė statybos darbus, tačiau ir turėjo neigiamos įtakos su jais susijusių trečiojo asmens įsipareigojimų kitiems asmenims, kylančių iš statybos rangos ir statybos projekto įgyvendinimo, vykdymui, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) patyrė ir toliau patiria didelę materialinę žalą.

30. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi nevaržyti teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.

31. Apeliantė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad ieškovė siekia sukelti jai nepatogumų ir nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog nesustabdžius statybos darbų apeliantei taip pat gali būti padaryta didelių nuostolių, susijusių su naujai pastatytų statinių nugriovimu ir rekonstruoto poilsio pastato perstatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent laikinoji apsaugos priemonė – statybos darbų sustabdymas pagal išduotą statybos leidimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikant šį įpareigojimą statytojai UAB (duomenys neskelbtini) laikytina atitinkančia ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus. Kita vertus, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, apeliantė turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, jeigu jų bus patirta dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

32. Apeliantė teigia, jog teismas, pritaikydamas laikinąją apsaugos priemonę trečiajam asmeniui, teigdamas, kad, trečiajam asmeniui vykdant statybos darbus, kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, uždraudė trečiajam asmeniui atlikti veiksmus, kurių jis net negali atlikti, kol nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Statybos inspekcija teigia, jog byloje nėra pateikta įrodymų apie kokias nors formalias kliūtis, trukdančias artimiausiu metu trečiajam asmeniui užbaigti valstybinės žemės nuomos teisių perėmimą. Nurodo, kad apeliantė ne tik perėmė statytojo teises, bet ir statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) vadovaudamasi Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 2021 m. sausio 7 d. pranešė apie 2020 m. gruodžio 20 d. pradėtą statybą ir statybos dalyvių (rangovo, statybos darbų vadovo, statybos techninės priežiūros) pasamdymą ir paskyrimą. Vadovaujantis Inspekcijos atlikto statybos patikrinimo duomenimis, užfiksuotais 2021 m. sausio 21 d. Statybos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbai poilsio paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu buvo pradėti.

33. Apeliantė nurodo, kad ieškovė ieškinyje nereiškia jokių reikalavimų trečiajam asmeniui, atitinkamai trečiasis asmuo nėra nurodytas atsakovu byloje, dėl to statytojo teisė pritaikyta laikinąja apsaugos priemone negali būti ribojama, o teismas neturėjo teisinio pagrindo varžyti UAB (duomenys neskelbtini) teisių. Teigia, jog teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė šiuo atveju nėra susijusi su galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, kadangi teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą pagal teismo priimtą ieškinį, trečiasis asmuo iš esmės neturės pareigos atlikti jokių tiesioginių veiksmų pagal ieškinio reikalavimus.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog uždraudimas vykdyti statybos darbus tiesiogiai susijęs su trečiojo asmens teisėmis, kilusiomis iš statybos leidimo, todėl teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė turi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Išnagrinėjus bylą iš esmės, trečiajam asmeniui teismo sprendimu bus nustatytos atitinkamos teisės ir pareigos (ieškinio tenkinimo atveju bus panaikinta trečiajam asmeniui suteikta teisė vykdyti statybos darbus), todėl UAB (duomenys neskelbtini) byloje suteiktas trečiojo asmens procesinis statusas nėra kliūtis laikiną apribojimą taikyti UAB (duomenys neskelbtini).

35. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų yra status quo (faktiškai susiklosčiusios padėties) išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo. Šioje byloje yra pareikštas reikalavimas, siekiant panaikinti statybos leidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagrįstai laikinai sureguliavo ginčo situaciją iki jos išsprendimo.

36. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka ginčo esmę. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

39. Apeliantei išaiškintina, kad jai yra neribojama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei aktualesni ir išsamesni nei apeliacinės instancijos teismo turimi duomenys leistų daryti kitokią išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė