- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-1471-1023/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01192-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., U. B., V. B., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. B., U. B., V. B., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) teismui paduotu pareiškimu prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po savo vyro I. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiojo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti (popierinės bylos 2 – 3 lapai).
Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjos sutuoktinis I. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties liko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis 0.0715 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sutuoktinio mirties momentu (nuo (duomenys neskelbtini)) šeima gyveno Kauno miesto savivaldybės nuomojamame socialiniame būste, Kaune. Po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi minėtame būste, paveldėdama visus palikėjo turėtus asmeninius daiktus, bendrai kartu įgytus kilnojamuosius daiktus, buities apyvokos daiktus, kuriuos naudoja iki šiol. Po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti ir prižiūrėti. Šiame žemės sklype buvo genimi augantys vaismedžiai, renkami vaisiai, pjaunama žolė, prižiūrima aplinka. Dėl sutuoktinio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo neparašė, tačiau turtą po sutuoktinio mirties ji priėmė faktiškai jį valdydama.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja turi neįgalumą, todėl fiziškai pati vykti į (duomenys neskelbtini), esantį sklypą negalėjo ir neturėjo galimybės. Tai daryti įpareigodavo savo sūnų E. B. ir vykdydamas jos nurodymus jis tvarkydavo žemės sklypą. Norimas paveldėti žemės sklypas anksčiau buvo kolektyvinis sodas, šiuo metu yra suformuotas kaip žemės sklypas. Pareiškėjos sūnums E. B. ir U. B. išaiškinta galimybė priimti palikimą kreipiantis su savarankiškais reikalavimais šioje byloje, tačiau šie asmenys palikimo priimti nepageidauja (elektroninės bylos apyrašo II tomo b. l. 56).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 41), kuriame nurodė, kad po savo tėvo mirties periodiškai prižiūrėjo kolektyvinį sodą – atliko būtiniausius priežiūros darbus, pjovė žolę, genėjo medžius, rinko vaisius ir uogas, kadangi motina po ligos buvo neįgali.
Suinteresuotas asmuo E. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėja yra jo motina. Po tėvo mirties, po žiemos motina nurodė jam važiuoti į sodą, pjauti žolę, tvarkytis, vėliau – rinkti vaisius ir uogas. Motina nurodydavo, kad reikia kažką padaryti, tačiau ir niekieno neliepiamas vykdavo į sodą. Po tėvo mirties liko ir buities daiktai, baldai, kuriais motina naudojasi iki šiol. Su pareiškimu sutinka, neprieštarauja, kad motina viena priimtų palikimą po tėvo mirties (elektroninės bylos apyrašo II tomo b. l. 56).
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo II tomo b. l. 1-2). Pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 9-11, 16-17), kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo II tomo b. l. 19-20). Pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 26-28), kuriame nurodė, kad pareiškimo pagrįstumą palieka spęsti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo U. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo II tomo b. l. 45-46). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja į po tėvo I. B. mirties likusį turtą, palieka jį priimti, valdyti pareiškėjai (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 42).
Suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo II tomo b. l. 53). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad į palikimą nepretenduoja, palieka naudotis A. B.. Nurodė, kad į teismą neatvyks (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų E. B. ir U. B. tėvas, suinteresuoto asmens V. B. mirusio sutuoktinio S. B. tėvas I. B. (prie pareiškimo Nr. CBP-1120 pridėto priedo PDF b. l. 2, 3, 8, 17, 18, 19). Po pareiškėjos sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (prie pareiškimo Nr. CBP-1120 pridėto priedo PDF b. l. 1). Pareiškėja ir jos miręs sutuoktinis bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo įgiję nekilnojamąjį turtą – 0.0715 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (prie pareiškimo Nr. CBP-1120 pridėto priedo PDF b. l. 11). Pareiškėja iki sutuoktinio mirties ir šiuo metu gyvena Kauno miesto savivaldybės nuomojamame socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini) (prie pareiškimo Nr. CBP-1120 pridėto priedo PDF b. l. 12). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po savo sutuoktinio ir suinteresuotų asmenų tėvo I. B. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes pareiškėjai kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Byloje taip pat nustatyta, o suinteresuotas asmuo E. B. aplinkybės, kad tvarkė sodą pareiškėjos nurodymu neginčijo ir pripažino, kad pareiškėja notariškai 2016 m. gegužės 31 d. jį įgaliojo jos vardu priimti palikimą, vesti paveldėjimo bylą, pateikti ir gauti dokumentus, atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu ir kt. bei atstovauti ją teisme (prie pareiškimo Nr. CBP-1120 pridėto priedo PDF b. l. 13-14). Pažymėtina, kad šis įgaliojimas įstatymų nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo. Taigi visus pirmiau nurodytus veiksmus (sodo priežiūrą, medžių krūmų genėjimą, žolės pjovimą, sodo namelio priežiūrą) suinteresuotas asmuo E. B. atliko ne savo iniciatyva, siekdamas šį turtą paveldėti, o pareiškėjos leidimu ir jos įgaliotas, pareiškėjos vardu, todėl šių veiksmų atlikimo padariniai (palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti) teises ir pareigas sukūrė tiesiogiai pareiškėjai, o ne suinteresuotam asmeniui (CK 2.132, 2.133, 2.137, 2.138 straipsniai). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai turtą valdyti, patvirtina tik tokie asmens veiksmai, kurie atlikti kaip paveldimo turto savininko (bendraturčio), o ne kaip įpėdinio įgalioto, pastarojo sutikimu ir (ar) leidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014)
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po jos sutuoktinio I. B. mirties pareiškėja A. B. faktiškai priėmė palikimą, nes toliau gyveno Kauno miesto savivaldybės nuomojamame socialiniame būste, kuriame liko bendrai įgyti kilnojamieji daiktai, buities apyvokos reikmenys, nurodydavo suinteresuotam asmeniui vykti tvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes pati fiziškai to atlikti negalėjo dėl silpnos savo sveikatos būklės, patvirtino suinteresuoto asmens E. B. parodymai, liudytojų G. V. ir G. K. parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja yra jo pažįstama, E. B. yra jo geras draugas, su juo bendrauja darbo reikalais, jo tėvų sodas yra netoli pareiškėjos sodo, todėl dažnai E. nuveždavo tvarkyti motinos sodą ir matydavo, kaip E. tvarko sodą, jo motina prašydavo tvarkytis, pati vasaros metu ten gyvendavo. Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta E., yra draugai ir bendradarbiai, o kadangi E. pats mašinos neturi, todėl prašydavo jį nuvežti į sodą, nes motina liepdavo tvarkytis, prižiūrėti aplinką, tvarkoma buvo pastoviai, nebuvo taip, kad mirus draugo tėvui sodas būtų apleistas. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėja A. B. po savo sutuoktinio I. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo I. B. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 10,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu pareiškėjai A. B. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (prie pareiškimo Nr. CBP-1120 pridėto priedo PDF b. l. 15-16). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų parengimu iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.