Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

gynėjams advokatams Linui Belevičiui, Sigitui Lukauskui, Auksanui Čiupailai ir Gediminui Bukauskui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, turintis 50 proc. nedarbingumą, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1995-07-10 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. birželio 26 d., su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 146 str.3 d., 16 str. ir 146 str. 3 d., 147 str. 2 d., 241 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 metams. Taikant 1995-12-21 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., neatliktos bausmės dalis sumažinta 1/3, t.y. 1 m. 4 mėn. 11 d. 1996-08-09 taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54² str., paleistas lygtinai 2 m. 1 mėn. 27 d., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 181 str. 1 d. (3 veikos) ir 181 str. 3 d. (3 veikos) numatytų nusikaltimų padarymu;

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ sargu - ekspeditoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1996-05-30 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 227¹ str., 271 str. 2 d., 271 str. 4 d., 206 str., 207 str. 1 d., LR BK 42 str., laisvės atėmimu 8 metams su turto konfiskavimu; 1997-01-21 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeitus Panevėžio apygardos teismo nuosprendį - panaikinta jo dalis dėl nuteisimo pagal LR BK 271 str. 2 d., kita teismo nuosprendžio dalis nepakeista. 2000-07-26 pritaikius 2000-04-11 Įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/5 d., t.y. 1 metais, ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 7 metams;

2. 2013-01-29 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, ir paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant įmoką per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir per 1 metus atlyginti nukentėjusiajai V. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

3. 2013-09-05 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi V. J. pripažintas būnant nepakaltinamu, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. Taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

4. 2014-03-31 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 d., ir skirta galutinė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d., prie 2013-01-29 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 ir 8 papunkčiais, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; bei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant įmoką per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir per 1 metus atlyginti nukentėjusiajam A. K. ir V. K. (2013-01-29 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendis) padarytą turtinę žalą (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p. ir 6 p.). Teistumas neišnykęs.

kaltinamas LR BK 181 str. 3 d. (3 veikos) numatytų nusikaltimų padarymu;

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis ūkininkės (duomenys neskelbtini) ūkyje ūkio darbininku, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2002-03-21 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d., 206 str. (galiojusį iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 4 metams su ½ d. turto konfiskavimu. 2002-05-16 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2002-03-21 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: pagal LR BK 206 str. V. Ž. išteisintas, ir panaikintas LR BK 42 str. 1 d. taikymas. Kita nuosprendžio dalis nepakeista. 2003-12-18 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš LR BK 272 str. 2 d. (galiojusio iki 2003-05-01 ) į LR BK 180 str. 1 d., skiriant laisvės atėmimą 2 metams.

2. 2003-12-30 Biržų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 2 d. – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda;

3. 2005-10-25 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 231 str. 1 d. – 3 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta MGL 5 bauda, ir skirta subendrinta – 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda;

4. 2014-03-19 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.

5. 2015-02-25 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiui pagal LR BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 d., ir skiriant laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2014-03-19 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs.

kaltinamas LR BK 181 str. 1 d. (1 veika) ir 181 str. 3 d. (3 veikos) numatytų nusikaltimų padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K., V. J. ir V. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 21d., veikdami bendrininkų grupėje, taip pat K. K. vienas ir kartu su V. Ž., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, panaudodami psichinę prievartą, pasireiškusią psichologiniu poveikiu, kad dalyvaudami varžytinėse dirbtinai sukels parduodamo turto kainą ir kiti varžytinių dalyviai šio turto neįsigis ar įsigis brangiau, vertė varžytinių dalyvius duoti atitinkamas pinigų sumas, tai yra prievartavo turtą sekančiomis aplinkybėmis:

V. J., K. K. ir V. Ž., 2010 m. lapkričio 10 d. apie 11 val., administraciniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, prieš turėjusias vykti varžytines, kurias organizavo bankroto administratorius L. P., kurių metu buvo parduodamas bankrutavusios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamas turtas: degalų sandėliai (unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bei garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pradinė kaina - 256000 Lt, K. K. užsiregistravus šių varžytinių dalyviu, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, visi kartu bendrais veiksmais panaudodami prieš užsiregistravusį šių varžytinių dalyvį J. Š. psichinę prievartą, vertė jį ateityje jiems perduoti sutartą pinigų sumą – 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų), pareikšdami, kad šiose varžytinėse jie kainos nesiūlys ir jos neįvyks, o kitose varžytinėse kaina bus sumažinta 20 proc. ir J. Š., sumokėjęs nurodytą dalį jiems, galės norimą turtą įsigyti pigiau, taip sutaupydamas.Taip pat K. K. 2010 m. gruodžio 10 d. apie 11.30 val. antstolės I. B. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), prieš turėjusias vykti varžytines, kurių metu buvo parduodamas nekilnojamas turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) rajone, priklausantis J. S., kurio pradinė pardavimo kaina 4200 Lt, K. K., užsiregistravęs šių varžytinių dalyviu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai panaudodamas prieš užsiregistravusį šių varžytinių dalyvį G. S. psichinę prievartą, vertė jį perduoti nuo 1500 iki 2000 Lt dydžio pinigų sumą, pareikšdamas, kad jei G. S. neperduos reikalaujamos sumos, jis varžytinių metu tyčia sukels parduodamo turto kainą ir G. S. pageidaujamo turto neįsigis. Nukentėjusiajam paklusus ir sumokėjus 2000 Lt sumą K. K., jis dalyvaudamas varžytinėse, parduodamo turto kainos nekėlė ir G. S. įsigijo norimą sklypą.Taip pat K. K. 2011 m. gegužės 17 d. apie 10 val. antstolio S. O. G. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), prieš turėjusias vykti varžytines, kurių metu buvo parduodamas nekilnojamas turtas - ¼ idealioji dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) rajone, priklausantis A. V., kurio pradinė pardavimo kaina 2400 Lt, užsiregistravo šių varžytinių dalyviu ir neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai, panaudodamas prieš užsiregistravusį šių varžytinių dalyvį M. M. psichinę prievartą, vertė pastarąjį perduoti nuo 700 iki 1000 Lt dydžio pinigų sumą, pareikšdamas, kad jei M. M. neperduos reikalaujamos sumos, varžytinių metu jis tyčia dirbtinai sukels parduodamo turto kainą ir M. M. šio turto neįsigis. M. M. nepaklusus reikalavimui, K. K. dalyvaudamas varžytinėse, tyčia dirbtinai sukėlė parduodamo turto kainą ir M. M. šio turto neįsigijo.Taip pat V. J. ir K. K., laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. balandžio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, dienos metu, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, prieš 2012 m. balandžio 3 d. 11 val. antstolės I. B. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), vyksiančias varžytines, kurių metu buvo parduodamas nekilnojamas turtas: pastatas – ferma (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatas – siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) rajone, priklausantys R. K., kurių pradinė pardavimo kaina 14000 Lt, V. J. ir K. K., veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, panaudodami prieš užsiregistravusį varžytinių dalyvį V. K. psichinę prievartą, vertė pastarąjį perduoti jiems 5000 Lt dydžio pinigų sumą, pareikšdami, kad jei V. K. reikalaujamos sumos neperduos, varžytinių metu bus dirbtinai sukelta parduodamo turto kaina ir V. K. šio turto neįsigis.Taip pat K. K. ir V. Ž., 2012 m. balandžio 13 d. apie 10 val., šalia antstolės I. B. kontoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prieš turėjusias vykti varžytines, kurių metu buvo parduodamas nekilnojamas turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) rajone, priklausantis D. R., kurio pradinė pardavimo kaina 4800 Lt, ir jiems abiem užsiregistravus šių varžytinių dalyviais, K. K. ir V. Ž., veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, panaudodami prieš užsiregistravusį varžytinių dalyvį R. R. psichinę prievartą, vertė jį perduoti 1000 Lt dydžio pinigų sumą, pareikšdami, kad jei R. R. reikalaujamos sumos neperduos, varžytinių metu jie tyčia dirbtinai sukels parduodamo turto kainą ir R. R. šio turto neįsigis. Nukentėjusiajam su reikalavimu sutikus, V. Ž. ir K. K. dalyvaudami varžytinėse dirbtinai parduodamo turto kainos nekėlė, R. R. įsigijo norimą žemės sklypą ir sumokėjo J. K. 1000 Lt sumą.Taip pat K. K. 2012 m. gruodžio 21 d. apie 14 val. šalia antstolės I. B. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, prieš turėjusias vykti varžytines, kurių metu buvo parduodamas nekilnojamas turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) rajone, kurio pradinė pardavimo kaina 2400 Lt, užsiregistravęs šių varžytinių dalyviu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, panaudodamas prieš užsiregistravusį varžytinių dalyvį R. P. psichinę prievartą, vertė pastarąjį perduoti ne mažesnę kaip 100 Lt dydžio pinigų sumą, pareikšdamas, kad jei R. P. reikalaujamos sumos neperduos, varžytinių metu jis dirbtinai sukels parduodamo turto kainą ir R. P. šio turto neįsigis. Nukentėjusiajam paklusus ir sumokėjus reikalaujamą ne mažesnę kaip 100 Lt sumą, K. K., dalyvaudamas varžytinėse, parduodamo turto kainos nekėlė ir R. P. įsigijo norimą žemės sklypą.

Kaltinamieji K. K., V. J. ir V. Ž. dėl jiems pareikštų kaltinimų savo kaltės nepripažino.

Teismo posėdyje K. K. paaiškino, kad nuo 2008 m. dalyvauja varžytinėse. Yra nupirkęs keliolika objektų. Jis arba turėdavo klientą, kuriam įsigytą daiktą perparduodavo, arba pasilikdavo sau ir palaikydavo žinodamas, kad vėliau galės uždirbti dar daugiau. Įprastai pirkdavo tam, kad objektą perparduotų. Jokio bendro plano, kaip nurodoma jam pareikštuose kaltinimuose, nei su V. J., nei su V. Ž. nebuvo. Jis pirkdavo pats. Bendrų pirkimų niekada nebuvo. Ir V. Ž., ir V. J. dalyvaudavo varžytinėse savarankiškai, kiekvienas pirkdavo sau. Jie buvo kaip konkurentai. Jokio bendro fondo neturėjo. Tai buvo jo, o taip pat ir kitų verslas - pigiau nupirkti, brangiau parduoti. Turėdamas pinigų ir žinodamas kaip varžytinės vyksta, jis galėjo padėti savo klientams ir tokiu būdu pats užsidirbti. Apie parduodamus objektus sužinodavo iš varžytinių organizatorių arba iš vietinių žmonių. Būdavo, kad objektus pirkdavo draugų, kuriems reikėdavo kažką įsigyti, pinigais. Neneigia, kad buvo neformalūs susitarimai su žmonėmis, siekiant nemokėti valstybei pinigų, o sau pasilikti daugiau. Būdavo, kad spręsdavo, kam parduodamas objektas reikalingesnis. Tada ir užleisdavo, ir nesiderėdavo.

Teismo posėdyje V. J. nurodė, kad K. K. viską paaiškino. Kai koks nors žmogus parduodavo kokį objektą, jis nupirkdavo, o po to parduodavo. Tiesiog toks gyvenimo būdas – pirkti ir parduoti. Negali pasakyti, kad su kitais kaltinamaisiais veikė kartu. Jie kaip ir konkurentai buvo. Net verslo partneriais nebuvo. Jie susitikdavo varžytinėse, išsiaiškindavo, kuris ką perka, kuriam ko labiau reikia. Kartais į varžytines vykdavo kartu. Taip dalyvavo daugybėje varžytinių.

Teismo posėdyje V. Ž. paaiškino, kad varžytinėse dalyvaudavo individualiai. Objektų įsigijimo tikslas buvo investuoti, nes jis, kaip buvęs emigrantas trejus metus gyvenęs Airijoje, turėjo pinigų ir norėjo užsidirbti daugiau. Dalyvavo varžytinėse dėl fermos, varžėsi, bet neturėjo tiek pinigų, todėl ir nenupirko. Pas antstolius į Rokiškį, Biržus atvažiuodavo dažnai, spręsdavo įvairius reikalus. Dažnai būdavo, kad informacijos apie žemės sklypus, jų būklę (pavyzdžiui, ar pavasarį užlieja) neįmanoma sužinoti ir gauti nėra iš kur. Tada klausinėdavo vietinių žmonių. Nuvažiuodavo ir į vietą, bet visos žemės nėra galimybės apeiti ir apžiūrėti, tai iš mašinos apžiūrėdavo. Pastatus irgi apžiūrėdavo. Neneigia dalyvavęs aukcionuose. Su R. R. aukcione dalyvavo kaip savarankiškas asmuo dėl žemės sklypo, bet jo nepirko, nes netiko. Jokių pinigų negavo. Su V. K. varžėsi, bet neužteko pinigų. Kitus kaltinamuosius iš matymo pažįsta, susitikdavo Biržuose, gyveno viename mieste. Nei su V. J., nei su K. K. savo dalyvavimo aukcionuose nederino. Su K. K. nieko neaptarinėjo. Nežino dėl ko yra teisiamas. Aukcionai nebuvo jo pragyvenimo šaltinis. Tos investicijos dabar neša didžiulį minusą. Jokios konkurencijos nebuvo, tiesiog bandė investuoti ir prarado daug pinigų.

Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, ją nuosprendyje išdėstytų kaltinimų apimtyje patvirtina nukentėjusiųjų parodymai bei įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose:

Liudytoja E. K. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Apklausiamų asmenų parodymai įprastai fiksuojami kompiuteriu. Iš pradžių vyksta pokalbis laisva forma, paskui apklausa. Prieš apklausą asmuo yra supažindinamas su teisėmis, pareigomis ir atsakomybe. Kas liečia šį ikiteisminį tyrimą, visi proceso dalyviai apklausų protokolus skaitė patys. Nukentėjusysis V. K. yra buvęs (duomenys neskelbtini) r. policijos komisariato pareigūnas. Kai buvo vykdoma jo apklausa, jis pareigūnu jau nebuvo. V. K. parodė, kad jam skambino kažkoks asmuo, kurį jis atpažino. Po to jie atvažiavo dviese. Apklausos metu jis nurodė juos, kaip K. K. ir V. J.. Jei yra protokole užfiksuota, vadinasi taip ir buvo. Tiek V. K., tiek kitų proceso dalyvių apklausų protokoluose surašė tai, ką sakė apklausiami asmenys. Kiek pamena, V. K. sakė, kad nemokėjo pinigų, o R. ir S. - sumokėjo. Dėl pripažinimo nukentėjusiaisiais buvo priimti prokuroro nutarimai ir jiems išsiųsti. S., R., P., Š. nukentėjusiaisiais apklausė ji asmeniškai. J. Š. dar buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Kiek pamena, J. Š. teisme buvo apklaustas nes nepageidavo būti nukentėjusiuoju. Apklausinėjant R. R., jam buvo pateiktas susipažinti pirmos apklausos protokolas. Jis patvirtinto, kad šie jo parodymai yra teisingi. V. K. papildomos apklausos metu nepageidavo būti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

Iš 2013-02-25 ir 2015-03-19 liudytojos I. B. apklausų protokolų, kurių turinio atitikimą ji patvirtino teisme, matyti, kad ji nuo 2003 metų sausio dirba antstole. Su V. J. susidūrė 2008 metais, kai šis pradėjo dalyvauti varžytinėse. Į varžytynes jis dažnai atvykdavo su K. K.. Vėliau su jais atvykdavo ir V. Ž.. Apie parduodamą varžytinėse turtą būdavo skelbiama vietinėje spaudoje, interneto tinklalapyje. V. J. varžytinėse dalyvaudavo retai. Jose dažniausiai dalyvaudavo K. K. ir V. Ž.. Jie sukeldavo kainą, neįmokėdavo įmokos už nupirktą turtą ir tokiu būdu varžytinės buvo skelbiamos neįvykusiomis. Tada turtas būdavo pardavinėjamas pakartotinai. K. K. ir V. Ž. tardavosi su žmonėmis, o jei nesusitardavo, tai kaina būdavo didinama iki tol, kol K. K. ar V. Ž. laimėdavo varžytynes ir vėliau už nupirktą turtą sumos neįmokėdavo. Tolimesnėse varžytinėse dėl to paties turto jie taip pat dalyvaudavo. Kainą keldavo, arba jei buvo susitarta, tai jos nebekeldavo, o leisdavo nusipirkti pirkėjui. Varžytinėse jie dalyvaudavo kaip atskiri asmenys. Iš jų elgesio matydavosi, kad jie yra iš anksto aptarę dalyvavimo sąlygas (t. 2 b.l. 156-159, 160-162 ).

Liudytoja V. S., parodė, kad yra antstolės I. B. padėjėja. 2013-03-06 protokole užfiksuotus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji tvirtina. Visus kaltinamuosius pažįsta. Jų pavardes žino. Tai K., J. ir Ž.. Jie dalyvaudavo varžytinėse antstolės kontoroje Rokiškyje kaip pirkėjai. Yra įsigiję kažkokį turtą, bet nepamena, kokį. Jie dažnai atvažiuodavo kartu, registruodavosi po du iš trijų, dažniausiai K. K. ir V. Ž.. Jie yra dalyvavę varžytinėse, laimėję ir nesumokėję už turtą. Taip būdavo nedažnai, nesumokėjimo priežasčių nežino. Tiesiog darė prielaidą, kad jiems turtas nereikalingas, bet tiksliai nežinojo, dėl ko nesumoka. Gal dažniausiai varžytinėse dalyvaudavo K.. Kontoroje jie su kitais dalyviais nesitardavo, bet kiti dalyviai sakydavo, kad eina pasitarti. Tada išeidavo iš kontoros pasitarti visi trys, ar kažkurie iš jų. G. S. buvo vienas iš pirkėjų. Antstolė klausė, dėl ko nebuvo kelta kaina, kad jis nupirko už tą pačią. G. S. lygtai pasakė, kad pamokėjo kitiems dalyviams. Kas tie kiti dalyviai buvo, nepamena. G. S. galėjo sumokėti 2 tūkstančius litų. R. P. irgi dalyvavo varžytinėse. Jis antstolės klausiamas irgi sakė, kad yra kažkiek pamokėjęs, kad nebūtų keliama kaina. Kaltinamieji bendraudavo tarpusavyje, kartu ateidavo į kontorą, iš ko galima buvo suprasti, kad jie atvažiavę kartu, nors registruodavosi kiekvienas atskirai. Tų varžytinių nebūdavo dažnai, gal kartą per savaitę. Varžytinės vykdavo ir Rokiškyje, ir Biržų filiale. Biržuose yra kiti darbuotojai. Ji dirbo tik Rokiškyje, kur per mėnesį būdavo gal dvejos varžytinės. Tie žmonės atvažiuodavo dažnai. Kaltinamieji buvo eiliniai asmenys, jie dalyvaudavo ir jų pavardės buvo žinomos. Gal dar buvo kokie du, kurie reguliariai dalyvavo varžytinėse, bet nedaug. Jokių skundų iš žmonių dėl šių dalyvių nėra girdėjusi. Tik girdėjo, kaip antstolė klausė minėtų pirkėjų apie tai, kad mokėjo kitiems.

Liudytojas Ž. Š. parodė, kad V. J. pažįsta nuo 2007 m., o gal nuo 2008 m. Iš užsienio kartu veždavo mašinas. Su V. J. yra tekę dalyvauti varžytinėse. Kur pirkdavo jis, V. J. nedalyvaudavo. V. J. jam sudarė solidaus verslininko įspūdį. Jis gražiai prieina prie žmogaus, paskui gražiai jį apgauna. Nėra dalyvavęs, kai V. J. imdavo pinigus iš žmonių. Varžytinėse, kai V. J. dalyvaudavo, susitardavo, kad jis nekels kainos, jei jam duotų pinigų. Kaišiadoryse jis V. J. yra grynais sumokėjęs 3800 Lt. Jis prie žmonių arti nebūdavo ir nematė kaip V. J. ima pinigus. Tik matydavo, kad su žmonėmis bendraudavo. Su V. J. dabar santykiai jokie. Jų piniginiai ginčai išspręsti.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė kad kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Bendrauti su jais neteko. Prieš keletą metų, gal penkerius, dalyvavo aukcione. Įnešė pirminį įnašą, tačiau kaina netenkino ir jis pasitraukė. Planavo įsigyti pastatus. Iš kaltinamųjų jam matytas vienas (parodė į salėje sėdintį V. J.), tačiau jo pavardės nežino. Su juo bendrauti neteko. Jis dalyvavo varžytinėse, gal buvo užsiregistravęs, gal planavo kažką įsigyti. Su juo nieko nesitarė. Varžytinėse dalyvavo kaip privatus asmuo. Varžytinių eigos nepamena.

Nukentėjusysis J. Š. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji jam matyti varžytinėse, kurios vyko (duomenys neskelbtini). Jas organizavo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius. Jis ketino įsigyti garažų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), nes reikėjo patalpų prekybai statybinėmis medžiagomis. Kažkuris iš kaltinamųjų priėjo prie jo, paklausė ar jis nori tuos garažus pirkti. Pasakė, kad jie irgi ketina pirkti pastatus, bet nesivaržys, nekels kainos, jei jiems kažkiek pamokės. Jis jiems pasakė, kad nesiruošia mokėti daugiau, nei pradinė kaina. Tada jie pasakė, kad galima niekam nepirkti, o per kitas varžytynes pastato kaina bus sumažinta 20 proc., t.y. apie 52 000 Lt. Kalbėjo, kad jei jiems duotų pusę tos sumos, būtų visiems gerai. Prasidėjus varžytinėms jis labai abejojo pirkti ar ne. Nepirko nei jis, nei jie. Taip šios varžytinės ir pasibaigė. Jis bendravo su trimis, gal keturiais asmenimis. Paskui buvo paskelbtos sekančios varžytinės, kuriose kainą sumažino 10 proc. Tai sudarė apie 26 000 Lt. Nuvykus į varžytynes vėl buvo kažkuris iš kaltinamųjų. Jiems pasakė, kad kainą sumažino tik 26 000 Lt. Jie sakė, kad tada jiems galėtų duoti 5000 Lt. Antrose varžytinėse atsirado daugiau pretendentų. Asmenys, su kuriais tarėsi, pasakė kad susitarimai nebegalioja. Kaltinamieji dalyvavo ir antrose varžytinėse. Varžytinės įvyko, kainą pakėlė. Kiti pretendentai daugiau pasiūlė ir įsigijo. Po pusmečio kainos krito. Kitose varžytinėse jis nusipirko tinkantį jam pastatą. Nesijaučia nukentėjusiuoju, nes jam gerai gavosi. Buvo laisvas savo sprendimuose. Būtų nupirkęs, bet pagalvojo, kad per brangu. Yra girdėjęs, kad per varžytynes vyksta tam tikri susitarimai. Jo sprendimas buvo to pastato neįsigyti, nes tikėjosi įsigyti pigiau. Gąsdinimų, grasinimų ar šantažo iš kaltinamųjų pusės nebuvo.

Pasiūlymą sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kad nekeltų kainos, suprato kaip verslo planą. Buvo sutarę taip: jei šio objekto kainą sumažina 20 proc., kas sudaro 52 000 Lt, jis jiems duoda 10000 Lt. Kadangi pastato kainą sumažino tik 10 proc., kas sudaro 26 000 Lt, prieš antras varžytines jiems pasakė, kad gali sumokėti tik 5000 Lt, nes ne tiek sumažino kiek jie sakė.

Negali įvardyti ką konkrečiai prieš varžytynes kalbėjo V. J., nes kalbėjo su visais. Tikina, kad jis nepirko to pastato, nes norėjo nupirkti pigiau. Taip pat nurodė, kad dalyvavo varžytinėse kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas, vienašališkai priimantis visus sprendimus. Prieš varžytynes kalbėdamas su vyriškiais, dabar kaltinamaisiais, nejautė jokio psichologinio spaudimo. Pirmų varžytinių metu būtų galėjęs nusipirkti pastatą. Tiesiog priėmė sprendimą įsigyti pigiau. Jei būtų daugiau tame aukcione dalyvavusių, būtų sunku sutarti. Kai buvo prieš tai išparduodami įrenginiai, kažkas atėjęs pas jį į parduotuvę gyrėsi, kad uždirbo 7000 Lt - užsiregistravo per varžytynes pirkti stakles ir gaterį, jis vienas nupirko, o jie pasidalino pinigus. Apie tokius susitarimus, kurie įvyko tarp jų yra girdėjęs. Pirmose varžytinėse buvo nusprendęs nekelti kainos. Sutiko su kaltinamųjų pasiūlymu nusipirkti pigiau, buvo normalus pokalbis, jokio spaudimo, grasinimų nebuvo. Buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nors nėra nukentėjęs ir nesutiko juo būti. Jei susitarimas būtų įvykęs, tuos pinigus būtų sumokėjęs iš asmeninių lėšų.

2014-02-05 nukentėjusiojo J. Š. apklausos protokole ir 2015-01-22 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuota, kad 2011 metais vasario – balandžio mėnesiais, tikslios datos neatsimena Pasvalio rajoniniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, perskaitė skelbimą apie varžytinėse parduodamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Varžytinėse buvo parduodami įvairūs pastatai. Jis nusprendė nusipirkti garažą. Pradinė kaina buvo 260 tūkst. litų. Varžytinių dieną atvyko į varžytynes, kurios vyko adresu (duomenys neskelbtini), administraciniame pastate. Užlipęs į antrą aukštą, hole netoli administratoriaus kabineto prie jo priėjo trys vyriškiai, kurie pasiteiravo, ar šis ketina pirkti varžytinėse parduodamą turtą. Atsakius, jog taip, šie pasakė, kad jie taip pat užsiregistravo dalyvauti varžytinėse, tačiau jeigu jam reikia to garažo, jis turi kažkiek sumokėti (konkreti suma nebuvo įvardyta). Tada jie nekels kainos ir jis galės įsigyti garažą. Iš tokio pasakymo suprato, kad prašoma pinigų, tam kad jie varžytinėse nekeltų turto kainos ir jis galėtų įsigyti garažą. Į tai atsakė, jog pinigų neturi ir neduos, garažą gali pirkti patys, jis kainos nekels, kadangi daugiau pinigų, nei pirminė turto kaina, neturi, o bankas daugiau neduoda. Tada jie pasiūlė, kad varžytinėse dabar parduodamo turto nepirktų. Tada nepirks ir jie, o kitose varžytinėse turto kaina bus sumažinta 20 procentų, kas sudarys apie 50 000 litų mažiau. Kitose varžytinėse jiems turės duoti 10 000 litų. Pačiam bus 40 tūkst. pigiau. Su tokiu pasiūlymu jis sutiko. Po pokalbio įvyko varžytinės, kuriose niekas pradinės parduodamo turto kainos nekėlė. Varžytinės baigėsi ir visi išsiskirstė. Po kurio laiko vėl įvyko antros varžytinės, kur to paties parduodamo turto kaina buvo sumažinta 10 procentų. Atvykus į varžytynes, prie bankroto administratoriaus kabineto priėjo tie patys trys vyriškiai. Pasisveikinę pasakė, kad gali pirkti garažą, o jiems turi duoti 10000 litų, kaip buvo sutarta. Tačiau nukentėjusysis pasakė, kad turto kaina buvo sumažinta tik 10 procentų, todėl jiems gali duoti tik 5000 litų. Šiek tiek pasiginčiję, jie sutiko. Belaukiant varžytinių pradžios į holą prie administratoriaus kabineto įėjo dar trys vyriškiai. Tai pamatę vyriškiai, su kuriais tarėsi, jam pasakė, kad pinigų jiems nebereikia, nes atsirado kitų dalyvių ir kaina automatiškai kils. Varžytinėse varžėsi su kitais dalyviais. Kaina buvo pakelta daugiau nei pradinė, ir jis to garažo nenusipirko (t. 1 b. l. 60-62, 101-104 ).

Iš 2014-02-05 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad J. Š. atpažino V. Ž., K. K. ir V. J. kaip asmenis, kurie prieš varžytynes, vykusias Pasvalyje, siūlė susitarti ir jiems sumokėti (t. 1 b.l. 63-67; 68-72; 73-77).

Nutarime pripažinti nukentėjusiuoju jis nurodė, kad su juo susipažino. Nukentėjusiu nesijaučia ir prašo jo nukentėjusiuoju nepripažinti (t. 1, b.l. 108).

2014-02-17 liudytojo L. P. apklausos protokole nurodyta, kad jis 2010 m. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo paskirtas bankroto administratoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės turtas buvo administracinės ir gamybinės patalpos, vienas gyvenamasis namas, technika, įvairi įranga, statybinių medžiagų likučiai ir kt. Visas parduodamas turtas registruotas vienu adresu - (duomenys neskelbtini). Varžytinės buvo organizuojamos ten pat. Kada susidūrė su varžytinių dalyviais - V. J., K. K. ir V. Ž., nepamena. Žino, jog jie yra iš Biržų, dalyvaudavo varžytinėse, tačiau turto nepirkdavo. Vieną kartą V. Ž. laimėjo varžytynes ir kažką įsigijo (t. 1 b.l. 137-139).

Liudytojas L. P. teismo posėdyje parodė, kad V. Ž. nepažįsta. V. J. ir K. K. jam matyti. Jis buvo paskirtas ir dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi. Varžytinių buvo virš šimto. J. Š. yra nupirkęs pastatus. Kaltinamieji nieko nėra nupirkę, bet yra dalyvavę varžytinėse. Objektų kainas ir pardavimo tvarką nustatydavo kreditoriai. Kaltinamieji buvo dažni dalyviai. Būdavo, kad varžytinės neįvykdavo, jei nė vienas pirkėjas neduoda pirminės pardavimo kainos. Varžytinių pravedimui buvo nustatyta tvarka, skelbiama varžytinių registravimo pradžia ir pabaiga, nustatytas varžytinių mokestis - 10 proc. pradinės objekto ar daikto kainos. Šią sumą varžytinių dalyviai turėjo įnešti iki varžytinių registravimo pabaigos. Jei niekas neduoda pradinės kainos, skelbiamos kitos varžytinės, kur būdavo sumažinama kaina. Pagal dabartinę tvarką didinti kainos nereikia, varžytinių laimėtoju pripažįstamas tas, kuris pasiūlo pradinę kainą. Užregistravus varžytinių dalyviams būdavo įteikiami dalyvio numeriai, paaiškinama varžytinių tvarka. Paskelbus objektą, jį apibūdinus, paskelbiama pradinė pardavimo kaina. Po trečio karto jei nė vienas iš dalyvaujančių nepasiūlo didesnės kainos negu pradinė, pradinės pardavimo kainos siūlytojas skelbiamas laimėtoju. Kaina nustatoma kreditorių susirinkimo arba administratoriaus. Nustatoma didinimo kaina nuo 3 proc. iki 5 proc. Pakėlimo kaina būdavo paskelbiama prieš varžytynes. Pagal nuostatus varžytinėse gali dalyvauti ir vienas asmuo.

Nurodė, kad varžytinės neįvyksta, jei pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka pinigų, tačiau tada jis praranda pradinį įnašą. Jeigu niekas neduoda pradinės pardavimo kainos, varžytinės neįvyksta, o pradinis įnašas grąžinamas. Labai daug dalyvių dalyvavo varžytinėse, todėl negali pasakyti ar jose dalyvavo V. Ž.. Dalyvius įspėdavo, kad neverta vesti jokių derybų. Žinojo, jog važinėdavo grupės žmonių su didelėmis pinigų sumomis, užsiregistruodavo varžytinėse dėl pasipelnymo. Pirkėjui buvo siūloma, kad jei jiems jis sumokės tam tikrą pinigų sumą, jie nekels kainos ir pirkėjas galės objektą nusipirkti už pradinę.

Iš 2010-11-10 varžytinių protokolo Nr. 167 matyti, kad bankroto administratorius L. P. 2010 m. lapkričio 10 d. 11 val., vadovaudamasis 2010-09-20 kreditorių komiteto sprendimu (protokolas Nr. 4), organizavo varžytynes, kurios paskelbtos 2010 m. spalio 15 d., o varžytinių vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Dalyvauti varžytinėse užsiregistravo ir atvyko K. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo J. Š.. Iš varžytinių buvo parduodamas degalų sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), degalų sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Parduodamo turto kaina - 256000 Lt. Varžytinių metu K. K. ir J. Š. kainos nepasiūlė. Varžytinės neįvyko nes varžytinių dalyviai nepasiūlė pradinės pardavimo kainos (t. 1 b.l. 112-113).

Iš 2011-03-01 varžytinių protokolo Nr. 1 matyti kad bankroto administratorius L. P. 2011 m. kovo 1 d. 11 val., vadovaudamasis 2010-12-09 kreditorių komiteto sprendimu (protokolas Nr. 5) organizavo varžytynes, apie kurias paskelbta 2011 m. sausio 28 d. Dalyvauti varžytinėse užsiregistravo ir atvyko K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo J. Š., A. R., Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo G. S.. Iš varžytinių buvo parduodamas ankstesniame protokole nurodytas turtas, kurio kaina - 230400 Lt. Varžytinės baigtos 2011 m. kovo 1 d. 11.10 val. Didžiausią kainą - 257800 Lt, pasiūlė Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo G. S. (t. 1 b.l. 114-115).

Liudytoja A. J. teismo posėdyje parodė, kad yra buvusi „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Kaltinamieji, išskyrus Ž, jai matyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsikūrusi tame pačiame pastate. Matė, kaip buvo pardavinėjamas „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Ji kaip buhalterė, surašydavo dokumentus, bet pačiame aukcione nedalyvaudavo. Varžytynes organizuodavo administratorius. Ji tik užregistruodavo žmones, kurie ketino dalyvauti varžytinėse. Pavardės J., K., Ž. jai žinomos iš varžytinių lapo. Ar tie asmenys įsigijo turto, negali pasakyti. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, bet taip, kaip ten parašyta apie reketą, nesakė. Kaip vyksta varžytinės nematydavo, nes ten neidavo.

Iš 2014-02-25 Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad A. J. atpažino V. J., V. Ž. ir K. K., kaip dalyvavusius varžytinėse asmenis, kurie atvažiuodavo iš Biržų, ir kiek jai žinoma iš trečiųjų asmenų, jie prieš varžytynes užsiimdavo pinigų reketavimu iš realių varžytinių dalyvių (t. 1 b.l. 159-172).

Nukentėjusysis G. S. teismo posėdyje parodė, kad vienas iš kaltinamųjų - K. K. jam yra matytas, kitų neatsimena. Vyko varžytinės pas antstolę B. (duomenys neskelbtini). Brolio dukra turėjo žemės sklypą. Šį sklypą ji užstatė greitųjų kreditų bendrovėms, o paskui šis sklypas perėjo antstoliams. Žemė buvo jo senelių. Nenorėdamas netekti tos žemės, ją įsigijo. Pirmos varžytinės neįvyko, nes nesusirinko dalyviai. K. K. jo paklausė už kiek jis ketina pirkti žemę ir pasakė, kad mokės daugiau, todėl pasiūlė tartis. Nebuvo tokios situacijos iš K. K., kuri sukeltų įtampą. Buvo siūlyta ar 2000 Lt, ar 1800 Lt, o gal ir 1600 Lt. Jis, norėdamas išvengti problemų, sutiko, nes tokios sąlygos jį tenkino. Varžytinėse buvo užsiregistravę du pretendentai – jis ir A. K., kuris tą darė jo (nukentėjusiojo) paprašytas ir jokio savarankiško intereso neturėjo. Jis dalyvavo varžytinėse, nes reikėjo, kad keli žmonės dalyvautų. K. K. sumokėjo, kad nekeltų kainos. Su K. K. buvo dar kažkoks žmogus. Jie kalbėjosi porą minučių iki varžytinių. Bendravo normaliai, fizinės, psichologinės prievartos, grasinimų nebuvo. Sprendimą susimokėti priėmė savarankiškai. Pretenzijų niekam neturi. Nei moralinės, nei materialinės, nei fizinės žalos nepatyrė. Tyrėjų, prokuroro neprašė, kad pripažintų nukentėjusiuoju. Jis savo noru atidavė pinigus, niekur dėl to nesikreipė. Tai kas buvo, vertina kaip normalų verslo sandorį, kurio pasekoje sutaupė pinigų ir įsigijo norimą žemės sklypą už tiek, kiek ir planavo mokėti, t. y. 6000 Lt.

Nukentėjusiojo G. S. 2013-06-19 apklausos protokole užfiksuota, kad laikraštyje pamatęs skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog antstolė I. B. iš varžytinių pardavinės jo dukterėčios paveldėtą žemės ir miško sklypą, nutarė jį įsigyti, nes tai buvo senelių turtas. Nuvyko vienas, užsiregistravo, tačiau varžytinės neįvyko, nes turi dalyvauti ne mažiau kaip du dalyviai. Antstolė pasakė, kad bus skelbiamos kitos varžytinės. Vėl pamatęs varžytinių skelbimą, pasiūlė dalyvauti A. K. – savo svainiui, kuris neturėjo jokio interesuotumo dėl varžytinėse parduodamo turto. Pakvietė tam, kad varžytinės įvyktų. Paskelbtą dieną kartu su A. K. susitiko antstolės I. B. biure. Pamena, kad užėjus į antstolės biurą, ten buvo du nepažįstami vyriškiai. Kažkuris jo pasiteiravo dėl dalyvavimo varžytinėse, domėjosi, kiek gali leisti kelti kainą. Atsakė, kad maždaug iki 1000 litų, nes tai yra jo senelių žemė. Tada vienas iš vyriškių pasakė, kad jeigu nori įsigyti sklypą, ir kad nebūtų keliama kaina, tai kainuos. Suprato, kad reikalaujama pinigų. Tame pokalbyje dalyvavo abu vyriškiai, tik nepamena, kuris ką pasakė. Minėjo, kad tada nebus problemų, nes kitu atveju sukels kainą ir norimo turto nepajėgs įsigyti arba įsigis žymiai brangiau. Jis sutiko, nenorėdamas turėti problemų varžytinėse. Be to nenorėjo, kad sklypą nupirktų kiti. Kokia konkreti suma iš jo buvo reikalaujama gerai nepamena, tačiau tai galėjo būti nuo 1500 iki 2000 litų. Su savimi turėjo 2000 litų. Po kelių minučių antstolė pakvietė užeiti visus varžytinių dalyvius į kabinetą. Varžytinėse be jo ir A. K. dalyvavo vienas iš tų vyriškių. Kitas liko prie antstolės kabineto. Varžytinės vyko sklandžiai, kaina keliama nebuvo ir jam buvo leista įsigyti minėtą sklypą. Antstolės kabinete sutvarkius dokumentus, jis išėjo, ir pinigus - 2000 litų, kieme padavė vyriškiui su kuriuo dalyvavo varžytinėse. Jis buvo ne vienas, o su kitu, kurį matė antstolės priimamajame ( t. 1 b.l. 190-191).

2013-08-07 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis G. S. patvirtino savo duotus parodymus (t. 2 b.l. 5-9).

Iš 2013-06-19 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad G. S. atpažino K. K., kaip asmenį, kuris kartu su dar vienu prieš varžytynes pasiūlė sumokėti už sklypą, kurį ketino įsigyti, ir kuriam po varžytinių padavė pinigus (t. 2 b.l. 1-3 ).

Liudytoja I. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji jai yra matyti kaip varžytinių, kurias ji organizuodavo, dalyviai. Prieš 5 metus teko pardavinėti labai daug turto. Skelbdavo daug varžytinių, daugiausia dėl žemės sklypų pardavimo. Pamena, kad pardavinėjo G. S. giminaičio sklypo dalį Rokiškio rajone. Buvo atvykusių į varžytynes dalyvių, tačiau kainos jie nepakėlė. Klausė G. S., kodėl su juo niekas nesivaržė, ir jis taip pigiai nusipirko. G. S. atsakė, kad jis sumokėjo kitiems dalyviams. Sakė sumą kurią sumokėjo, bet ji nepamena. G. S. minėjo, kad sumokėjo pinigus, nes jam labai reikėjo to sklypo. Paaiškino, kad pagal nuostatus reikia pakelti pradinę kainą 5 proc., kad varžytinės įvyktų. Jose būtinai turėjo dalyvauti ne mažiau, kaip du dalyviai. Jei dalyvaudavo vienas, varžytinės neįvykdavo. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina.

Iš 2010-12-10 turto pardavimo iš varžytinių protokolo Nr. 0115/10/01151, matyti, kad antstolė I. B. paskelbė turto pardavimo varžytynes. Jos vyko 2010 m. gruodžio 10 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini). Dalyvauti varžytinėse užsiregistravo: G. S., A. K. ir K. K.. Iš varžytinių parduodamas turtas: 279/2016 dalys žemės sklypo, kurio bendras plotas 20,1600 ha., esantis (duomenys neskelbtini) raj. Turto vertė – 7000 Lt., pradinė kaina – 4200 Lt. A. K. kainos nepasiūlė. K. K. kainos nepasiūlė. Sklypą įsigijo G. S., pasiūlęs didžiausią kainą - 4410 Lt (t. 2 b.l. 10-11).

Nukentėjusysis M. M. teismo posėdyje parodė, kad buvo susitikęs su K. K. Zarasuose antstolio O. G. kontoroje. Vyko varžytinės dėl žemės sklypelio. Buvo du pretendentai – jis ir K. K.. Varžytynes jis pralaimėjo ir to sklypo neįsigijo. Buvo trumpi pokalbiai su pretendentu. Siūlyta geresnėmis sąlygomis nusipirkti tą sklypą. Jis norėjo, kad viskas vyktų teisingai. Varžėsi taip, kaip tai ir daroma varžytinėse. Pretendavo į 9 ha sklypo dalį. Pradinės žemės sklypo kainos neatsimena. Ant 2015-05-20 nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju parašas jo, bet jis skenuotas (t. 2, b.l. 28). 2013 m. apklausos protokolu galima vadovautis. Jam buvo pasiūlyta sumokėti 1000 Lt, kad geresnėmis sąlygomis įsigytų tą sklypą. Su K. K. bendravo labai trumpai – gal pusę minutės. Sakė, kad jei vienas dalyvaus varžytinėse, nebus su kuo varžytis. Tada ir kaina neišaugs. Kaina buvo stipriai sukelta, todėl jis pasitraukė. Tikėjosi įsigyti sklypą kažkiek didesne kaina už pradinę. Ta žemės sklypo dalis, kuri buvo varžytinėse parduodama, nebuvo tiek verta kiek sukelta kaina. Vėliau įsigijo tą sklypą už pradinę varžytinių kainą, suradęs jo savininką ir su juo sutaręs.

Patvirtino, kad K. K. mandagiai siūlė sumokėti 1000 Lt, tačiau jis nemokėjo, nes tai jam pasirodė neteisinga. Jokios materialinės, moralinės, fizinės žalos nepatyrė. Neprašė, kad prokuroras jį pripažintų nukentėjusiuoju. Pokalbio metu su tuo vyriškiu nebuvo vartojamas psichinis, fizinis smurtas, gąsdinama ar grasinama. Nesijautė išsigandęs, nieko nebijojo. Po to karto daugiau varžytinėse nedalyvavo. Tuomet suprato, kad siūlė sumokėti dėl to, kad nekels kainos. Vyriškis kažką minėjo, kad norėjo sklypą apželdinti mišku. Jei būtų dalyvavęs vienas, varžytinės turbūt nebūtų įvykę.

2013-06-25 nukentėjusiojo M. M. apklausos protokole nurodoma, kad maždaug prieš 2 metus, internetiniame tinklapyje www.antstoliai.lt rado skelbimą apie iš varžytinių parduodamą žemės sklypo dalį. Varžytines organizavo Zarasų antstolis. Ši žemė pasirodė jam tinkama, nes buvo netoli savojo sklypo. Taip pat buvo priimtina jo kaina. Nutarė sudalyvauti, užsiregistravo kaip varžytinių dalyvis ir sumokėjo varžytinių dalyvio mokestį. Į varžytynes vyko vienas. Galvojo kainą kelti iki 4000 litų už visą parduodamą žemės sklypą. Varžytinių dieną atvykęs prie antstolio kontoros pamatė vyriškį. Iki varžytinių buvo kažkiek tai laiko, todėl nutarė išeiti į kiemą parūkyti. Kieme jį užkalbino K. K.. Jis pasidomėjo ar dalyvaus varžytinėse, dėl ko jam yra reikalingas sklypas. Nieko neslėpdamas K. K. paaiškino, kad yra ūkininkas ir nori plėsti savo ūkį. Ši žemės sklypo dalis yra netoli jo esamos žemės, todėl ir nori nusipirkti. Kiek pamena, K. K. pasakojo, jog užsiima nekilnojamu turto verslu ir ši žemės sklypo dalis jam būtų reikalinga apželdinimui mišku. K. K. jam pasakė, kad jei nori įsigyti šį sklypą, o jis nekeltų kainos, tai šis sandėris kainuos. Suprato, kad K. K. reikalauja pinigų ir paminėjo, jog jei tarpusavyje susitars, tai jis neturės problemų dėl norimo turto įsigijimo. Kitu atveju dalyvaudamas varžytinėse sukels kainą ir norimo turto nepajėgs įsigyti arba įsigis brangiau. Siūloma sumokėti buvo nuo 700 iki 1000 Lt. Pamena, kad pokalbio metu K. K. pastoviai kartojo „ką darom?“ Nenorėdamas neteisėtai ar neteisingai elgtis, jam pasakė: „varžomės“, duodamas suprasti, kad reikalaujamų pinigų nemokės. Matė, kad pasakyti žodžiai K. K. nepatiko. Užėjus pas antstolį į kontorą, netrukus atėjo ir K. K.. Prasidėjo varžytinės. Pradinė kaina buvo 2400 litų. Pamena, kad varžytinės vyko intensyviai. Iš K. K. pusės buvo nenoras jam leisti nusipirkti tą sklypą už tą kainą, kiek tuo metu ji buvo verta. Suprato, kad nesutikdamas sumokėti reikalaujamų pinigų, žemės sklypo neįsigis. Jis kainą kėlė ir dėl to, kad atsirado noras nenusileisti K. K., kuris neteisėtai ir nepagrįstai reikalavo pinigų. Be to mąstė, kad keldamas didesnę kainą ir leisdamas jam laimėti varžytynes, jis gali atsisakyti įsigyti žemę, nes ji bus per brangi. Varžytinės baigėsi tuo, kad kainą kelti jis atsisakė. Varžytynes laimėjo K. K.. Po kažkiek laiko Zarasų pašte susitiko antstolį S. G.. Pokalbio metu šis pasakė, kad K. K. to žemės sklypo neįsigijo, nes nesumokėjo pinigų. Tada nutarė nuvažiuoti pas žemės sklypo savininką ir su juo tiesiogiai susitarti dėl parduodamo iš varžytinių turto. Sutarė, kad žemė bus parduoda jam, kaip paties savininko pasiūlytam ir pasirinktam pirkėjui. Tokiu būdu žemės sklypą jis nusipirko už 3000 litų (t. 2 b.l. 19-20).

Iš 2013-06-25 Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad M. M. atpažino K. K. kaip asmenį, kuris prieš varžytynes iš jo reikalavo pinigų, varžytinių metu kėlė kainą ir neleido jam įsigyti parduodamo turto (t. 2 b.l. 30-32).

2011-05-17 varžytinių protokole Nr. 0168/11/00353 ir patvarkyme užfiksuota, kad antstolis S. O. G. paskelbė varžytines, kurios įvyko 2011 m. gegužės 17 d. 10 val., (duomenys neskelbtini). Dalyvauti varžytinėse užsiregistravo bei atvyko į jas K. K. ir M. M.. Iš varžytinių parduodamas turtas - ¼ idealioji dalis žemės sklypo, kurio plotas – 9.0500 ha., esanti (duomenys neskelbtini) rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto vertė – 3000 Lt, pradinė kaina – 2400 Lt. Iš šio protokolo matyti, kad sklypo kaina buvo pakelta iki 10900 Lt. Didžiausią kainą pasiūlė K. K.. Antstolis varžytynes paskelbė neįvykusiomis, nes K. K. visos sumos už varžytinėse nupirktą turtą nesumokėjo (t. 2 b.l. 38-39, 41).

Liudytojas S. O. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji K. K. ir V. J. jam yra matyti. Jie yra dalyvavę varžytinėse, įmokėję dalyvio įmoką ir atsisakę dalyvauti. Patvirtina parodymus duotus ikiteisminiame tyrime. M. M. dalyvavo varžytinėse kartu su K. K. ir jas pralaimėjo. Buvo varžytasi dėl turto ir už jį liko nesumokėta. Kaina buvo labai užkelta. K. K., laimėjęs varžytines, nesumokėjo. M. M. labai norėjo tą sklypą nupirkti. Varžytinės skelbiamos neįvykusiomis, jei nesumoka skirtumo tarp varžytinių dalyvio įmokos ir nupirkto objekto kainos. Tada prarandama varžytinių įmoka, kuri sudaro 10 proc. pradinės pardavimo kainos. Tokie atvejai, kai laimi varžytynes ir nesumoka už turtą, yra reti.

2013-03-22 liudytojo S. O. G. apklausos protokole užfiksuota kad 2011 metų gegužės 17 d., kontoroje, varžytinių metu buvo parduodamas skolininko A. V. turtas. Į varžytynes buvo užsiregistravę ir įmokas įmokėję du pirkėjai: M. M. ir K. K.. Pretendentai užpildė prašymus dalyvauti varžytinėse, pateikė asmens dokumentus ir varžytinių dalyvių įmokų sumokėjimą liudijančius banko kvitus. Jam kėlė nuostabą parduodamo turto kainos kėlimas, nes jo supratimu šis turtas nebuvo tiek vertas. Matė kaip M. M. prieš keliant kainą dar pagalvodavo, o K. K. kainą keldavo akimirksniu, tuojau pat po M. M. siūlymo. Varžytynes laimėjo K. K., pasiūlęs 10900 Lt. Tačiau per įstatymo nustatytą terminą K. K. neįmokėjo likusių pinigų, todėl varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Pamena, kad po varžytinių R. G. - antstolio padėjėjai, pasakė, kad turtą pavyko parduoti už aukštą kainą. Tačiau ši suabejojo, ar turtą įgijęs pirkėjas likusius pinigus sumokės. Pasiteiravęs jos, kodėl taip galėtų nutikti, ši paaiškino, kad kalbėjo su antstole I. B., kuriai užsiminė, jog už aukštą kainą buvo nupirktas iš varžytinių parduodamas turtas. I. B. jai sakė, kad varžytinėse dalyvauja „Biržų berniukai”, kurie perka turtą, už kurį vėliau likusių pinigų gali ir nesumokėti. Vienas iš jų, kaip suprato, buvo varžytinėse dalyvavęs K. K.. Taip pat parodė, kad K. K. ne kartą yra buvęs jo kontoroje kaip varžytinių dalyvis. Tačiau jo nevertina, kaip realaus pirkėjo, kadangi jis, būdamas užsiregistravęs varžytinių dalyviu, parduodamo turto niekada nepirko (t. 2 b.l. 53-55).

V. K. epizodas

Nukentėjusysis V. K. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji jam žinomi. Dalyvauti kartu su jais varžytinėse, spręsti turto įsigijimo klausimų neteko. Jis dalyvavo gal trejose varžytinėse, tačiau jo dalyvavimas buvo pateikiant pasiūlymus dėl kainos raštu. Tiesiogiai varžytinėse antstolių kontoroje nedalyvavo. Ketino įsigyti fermą Biržų raj., tačiau nepavyko. Pas jį į namus nebuvo atvažiavę nė vienas iš kaltinamųjų. Gatvėje su K. K. ir V. J. buvo susitikę. Pokalbio metu jie domėjosi ar dalyvaus varžytinėse, ir kuriose. Tuo momentu pasakė, kad dalyvaus. V. Ž. iš viso nėra nematęs.

Parašą ant 2015-05-20 nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju padėjo Biržų policijoje. Sakė, kad reikia pasirašyti, todėl ir pasirašė. Jis teismui rašė, kad nėra nukentėjęs, niekam pretenzijų neturi. Kažkas nusprendė, kad jis nukentėjo.

Kai buvo susitikęs su K. K. ir V. J., jo atžvilgiu nebuvo naudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas. Tiesioginių ar netiesioginių grasinimų nebuvo, baimės nejautė. Pokalbio turinio neprisimena. Kai reikėjo pasirašyti nutarimą dėl pripažinimo nukentėjusiuoju, budinčioje dalyje prie langelio buvo tik policininkas. Nurodė, kad 2012-01-24 ir 2012-04-03 turto pardavimo iš varžytinių protokoluose yra nurodytos jo pasiūlytos raštu sumos. Taip pat prisiminė, kad kažkada anksčiau gal ir teko kartu su V. J. dalyvauti varžytinėse. Kai atvažiavo K. K. ir V. J., jie neprašė sumokėti 5000 Lt.

2013-09-25 ir 2015-03-18 nukentėjusiojo V. K. apklausų protokoluose užfiksuota, kad V. J. ir K. K. pažįsta nuo tų laikų, kai dirbo policijoje. V. Ž. žino iš matymo. Žino, kad K. K. su V. J. sieja bendri interesai susiję su pinigais. Buvo girdėjęs kalbant biržiečius, kad K. K. su V. J. dalyvaudami varžytinėse žmonėms neleido įsigyti turto dirbtinai sukeldami kainas. Tiek V. J., tiek K. K., tiek kiti jų aplinkos žmonės nesusitardavo su realiais pirkėjais, kurie atsisakydavo jiems sumokėti reikalaujamas sumas. Todėl varžytinių metu jie sukeldavo kainą ir tokiu būdu neleisdavo jiems įsigyti norimo turto. Jam pačiam ūkininkauti nesisekė, žlugo ūkis, tad pasitaręs su drauge, kuri turi nemažai dirbamos žemės, esančios aplink sodybą, nusprendė įsigyti buvusio ūkininko R. K. fermą, kuri buvo parduodama iš varžytinių. Pradėjus domėtis sužinojo, kad ūkininko R. K. turtas yra areštuotas dėl skolų ir jų išieškojimą vykdo antstolė R. B.. 2012 metais, tiksliai laiko nepamena, nuvyko į jos kontorą Biržuose. Ji patvirtino, kad ferma iš tiesų yra pardavinėjama ir pasiūlė laukti varžytinių. Nurodė sekti skelbimą, kuris bus patalpintas laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Dviejų - trijų savaičių laikotarpyje minėtame dienraštyje pamatė skelbimą. Pradinė kaina buvo 14000 litų. Nuvyko pas antstolę į kontorą pasidomėti, kodėl taip ilgai šios fermos niekas nenuperka. Antstolė atsakė, kad varžytinėse dalyvauja biržiečiai, kurie išlošinėja varžytines. Tada pasiteiravo, ar šie žmones nėra K. K. ir V. J.. Antstolė tai patvirtino. Taip pat antstolė nukentėjusiojo pasiteiravo, ar jam šis turtas yra reikalingas, ir ar tikrai žada registruotis varžytinėse. Atsakius, kad dalyvaus, antstolė pasiūlė užpildyti prašymą dėl dalyvavimo varžytinėse bei jame nurodyti parduodamo turto galutinę siūlomą kainą. Taip jis ir padarė, nurodydamas 15000 litų ir suprasdamas, kad varžytinėse pats galės nedalyvauti. Po dviejų mėnesių dienraštyje vėl pamatė skelbimą dėl parduodamos R. K. fermos. Supratęs kad varžytinės neįvyko, nuvyko pas antstolę, norėdamas sužinoti priežastis. Antstolė paaiškino, kad turto niekas nepirko. Vėl pasiūlė sekti laikraštį, kuriame bus patalpintas skelbimas dėl parduodamos R. K. fermos. Pamatęs skelbimą iš karto atvyko pas antstolę. Vėl užpildė prašymą dėl dalyvavimo ir jame nurodė parduodamo turto galutinę savo siūlomą kainą – 15 000 litų. Po to, tiksliai laiko pasakyti negali, būnant namuose, į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino vyriškis. Iš balso atpažino, jog skambina K. K.. Pasakė, kad nori pasikalbėti dėl fermos pirkimo. Susitarė susitikti prie jo, t.y. V. K. namų. Išėjo į gatvę ir prie jo privažiavo automobilis BMW X6, juodos spalvos. Už vairo sėdėjo V. J.. Šalia jo K. K.. Abu išlipo, o jam priėjus įvyko pokalbis apie parduodamą ūkininko R. K. fermą. Pamena kaip sakė, jog pasak jų, jis yra realus R. K. fermos pirkėjas ir jie taip pat ne vieną kartą jau dalyvavo šiose varžytinėse. Dėl to patyrė apie 5000 litų nuostolių, įėjo į minusą. Tada kažkuris tai iš jų, tiksliai nepamena, pradėjo sakyti, kad jeigu jis jiems sumokės 5000 Lt, tai varžytinių metu jie nekels kainos, o norimą turtą jis galės lengvai įsigyti. Suprato, kad iš jo yra reikalaujami pinigai už sąlygų sudarymą varžytinėse įsigyti norimą turtą, tačiau reikalaujamus pinigus jis kategoriškai atsisakė mokėti. Prieš išsiskiriant, K. K. dar pasiteiravo, ar tikrai žada dalyvauti varžytinėse. Patvirtino kad taip, ir net yra užpildęs varžytinių dokumentus. Į tai kažkuris iš jų pasakė, kad apie varžytynes jiems viskas yra žinoma, kad užpildytus dokumentus gali atsiimti, nes varžytinės neįvyks. Praėjus kažkuriam tai laikui, tiksliai pasakyti negali, Biržų mieste sutiko K. K., kuris pasakė, kad vėl organizuojamos varžytinės bei pasiteiravo, ar jis ketina jose dalyvauti. Atsakė, jog nebedalyvaus, nes nemato prasmės. Suprato, kad jei nesumokės reikalaujamų pinigų, tai norimo turto įsigyti neturės galimybės. Daugiau su jais nebendravo. Kuo baigėsi K. K. fermos pardavimas nežino (t. 2 b.l. 96-98, 99-100).

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad kaltinamieji jai yra matyti kaip varžytinių, kurias ji organizuodavo, dalyviai. Iš varžytinių Biržuose pardavinėjo R. K. priklausančią fermą. Jose dalyvaudavo ir K. K.. Jis laimėdavo varžytynes, bet nesumokėdavo pinigų per nustatytą laikotarpį, todėl skelbdavo varžytynes neįvykusiomis ir būdavo organizuojamos naujos. Nepamena kam buvo parduotas R. K. turtas. Pažįstamas R. S. skambino ir sakė, kad fermą nori įsigyti V. K.. Su V. K. bendravo vieną kartą. Jis buvo atėjęs į kontorą prieš varžytines, išsiaiškinti tvarkos. Po to V. K. porą kartų dalyvavo varžytinėse raštu. Kadangi K. K. pakeldavo kainą, o K. tik raštu pateikdavo pasiūlymą, V. K. turto nenusipirko. R. G. šiuo metu dirba antstolio S. G. kontoroje ir yra antstolio padėjėja. Apie parduodamą R. K. fermą su R. G. yra kalbėjusi telefonu. Sakė, kad neįvyksta varžytinės, kad atvyksta pirkėjai, kurie neleidžia parduoti. Būdavo varžytinės neįvyksta dėl to, kad atvykęs asmuo sukelia kainą, nesumoka pinigų ir tos varžytinės neįvyksta. R. G. vieną kartą sakė, kad į kontorą buvo atvažiavę biržiečiai. Minėjo, kad K. K. vieną kartą dalyvavo varžytinėse.

2013-04-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad vykdant I. B. abonentinio numerio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, 2012-10-22 įraše Nr. 619 užfiksuotas I. B. pokalbis su R. G. apie 2012-10-23 vyksiančias varžytynes, kuriose buvo parduodamas R. K. priklausęs turtas – ferma. Pokalbio dalyvė I. B. sako, kad ferma parduodama gal šeštą ar septintą kartą ir vis nepavyksta. Nurodė, kad buvo atėjęs toks policininkas - „tas, kur R.“, ir I. (padėjėjai) sakė, kad pats nebepirks, pirks kitas, nes J. neatstoja nuo jo, važiuoja kad susimokėtų. Minėjo, jog planuoja dalyvauti toks L., kuris susimokėjo (įmokėjo įnašą) (t. 4 b.l. 168-169, 176).

Iš 2011-04-19 turto pardavimo iš varžytinių protokolo Nr. 0115/10/00511/1 ir jo patvarkymo matyti, kad antstolė I. B. atlikdama vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė varžytines, vyksiančias 2011 m. balandžio 19 d. 9.30 val. Varžytinių vieta - (duomenys neskelbtini). Dalyvauti užsiregistravo bei atvyko V. Ž.. Iš varžytinių parduodamas turtas: pastatas - ferma, kurio bendras plotas 319,67 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, užstatytas plotas 8,00 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, užstatytas plotas 20,00 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - siurblinė, užstatytas plotas 14,00 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas priklauso R. K., turto vertė – 25000 Lt, pradinė kaina – 15000 Lt. V. Ž. kainos nepasiūlė. Varžytinės baigtos 2011 m. balandžio 19 d. 9.40 val., paskelbtos neįvykusiomis, nes dalyvavo tik vienas pirkėjas (t. 2 b.l. 110-111, 130).

Iš 2012-01-24 turto pardavimo iš varžytinių protokolo Nr. 0115/11/00076/1 ir jo patvarkymo matyti, kad antstolė I. B., atlikdama vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbė varžytines, vyksiančias 2012 m. sausio 24 d. 11 val. Dalyvauti varžytinėse užsiregistravo bei atvyko K. K.. Raštu dalyvauti užsiregistravo V. K.. Turto vertė – 17 500 Lt, pradinė kaina – 14 000 Lt. Varžytinių metu dalyvių pasiūlyta kaina: V. K. pasiūlė 15000 Lt, K. K. pasiūlė 15750 Lt. Antstolė I. B. varžytines paskelbė neįvykusiomis, nes K. K., pasiūlęs didžiausią kainą, visos sumos už varžytinėse nupirktą turtą nesumokėjo (t. 2, b.l. 112-113, 133).

Iš 2012-04-03 turto pardavimo iš varžytinių protokolo Nr. 0115/11/00076/1 ir jo patvarkymo matyti, kad antstolė I. B. atlikdama vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė varžytines. Jos vyko 2012 m. balandžio 3 d. 11 val. Dalyvauti užsiregistravo bei atvyko V. Ž.. Raštu dalyvauti varžytinėse užsiregistravo V. K.. Turto vertė – 17 500 Lt, pradinė kaina – 14 000 Lt. Varžytinių metu dalyvių pasiūlyta kaina: V. K. pasiūlė 15 000 Lt, V. Ž. pasiūlė 15 750 Lt. Antstolė I. B., varžytines paskelbė neįvykusiomis, nes V. Ž., pasiūlęs didžiausią kainą, visos sumos už varžytinėse nupirktą turtą nesumokėjo (t. 2, b.l. 114-115, 137 ).

Liudytojas G. L., parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, o V. J. - nuo jaunystės. Su K. K. mokėsi technikume. V. Ž. nepažinojo iki fermos pirkimo. Tai buvo gal prieš trejus metus. Pamatė skelbimą laikraštyje. Pradžioje kaina buvo didelė. Paskui, sekančiame aukcione ji nukrito, atsirado daug norinčių. Varžytines organizavo Biržų antstolė. Nusprendė sudalyvauti. Nuvažiavus į antstolių kontorą antstolė pasakė, kad gali nebūti antro pirkėjo. Kai pakvietė sekretorė, paklausė ar nėra daugiau fermos pirkėjų. Tada atsirado pirkėjas – V. Ž.. Galvojo, jeigu pakels kainą, tai nepirks ir lauks, bet V. Ž. kainos nepakėlė, ir jis nupirko už pradinę. Prieš varžytines kaltinamųjų sutikęs nebuvo. Nieko jie nesiūlė. V. Ž. jo nespaudė, už nieką jam nemokėjo. Jeigu kaina būtų buvusi pakelta, būtų fermos nepirkęs. Ž. dalyvavimas jokios įtakos neturėjo, turtą pirko pirmine kaina.

Nurodė, kad varžytinėse yra pirkęs ir daugiau tokių objektų. Būdavo ir susitarimų su pažįstamais. Būna, kad susitari, paskui pasako, kad nepirks. Tariesi, kad nesukelti kainos. 2013-09-26 protokole užfiksuotus parodymus tvirtina. Skaitė kas parašyta, bet neįsigilino. Tyrėjui sakė, kad užrašyta ne visai taip, bet laiko neturėjo, todėl patvirtino.

Nukentėjusysis R. P., teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų neatpažįsta. Skaitydamas laikraštį pamatė skelbimą apie parduodamą žemės sklypą. Atvažiavo į aukcioną. Buvo žiema, gruodžio mėnesis. Ten bendravo su dviem vyrais, kurie buvo atvažiavę tamsia mašina. Jie paklausinėjo koks sklypo plotas. Tie vyrai siūlė sklypą pirkti. Minėjo, kad atvažiavo iš Biržų. Prašė kompensuoti už kurą. Aukcione turėjo dalyvauti du žmonės. Pasišnekėjo draugiškai. Vyrai sakė, kad jei jiems duos kurui, jie sudalyvaus aukcione. Įvyko aukcionas. Jis jiems sumokėjo 100 Lt. Įsigijo žemės sklypą ar už 2500 Lt, ar už 1500 Lt. Varžytinės vyko Rokiškyje pas antstolę I. B.. Tie žmonės spaudimo nedarė, nebuvo piktybiški. Jei tie vyriškiai nebūtų dalyvavę, nebūtų įvykęs aukcionas. Visa tai buvo daugiau kaip prieš dvejus metus, tad ne viską gerai pamena. Nelaiko savęs nukentėjusiuoju, jokių reikalavimų niekam nekelia. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įtakojamas, niekas nedarė spaudimo. 300 Lt negalėjo mokėti, nes būtų neapsimokėję.

2013-09-10 nukentėjusiojo R. P. apklausos protokole užfiksuota, kad maždaug prieš metus, skaitydamas laikraštį pamatė skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad antstolė B. iš varžytinių pardavinės du žemės sklypus, esančius prie (duomenys neskelbtini) rajone. Apžiūrėjęs sklypus, nusprendė vieną jų nusipirkti. Įmokėjęs varžytinių dalyvio registracijos mokestį varžytinių dieną ten nuvyko. Artėjant link antstolės kontoros pamatė stovinčius tris vyriškius. Vienas iš jų jo pasiteiravo, kokiu klausimu eina pas antstolę. Jis atsakė, kad nori dalyvauti aukcione dėl žemės sklypo įsigijimo. Kažkuris iš jų pasakė, kad juos tai pat domina šie sklypai bei pasiteiravo, ar toje vietoje nėra daugiau jų, kuriuos būtų galima įsigyti. Iš šio pasakymo suprato, kad vyriškiai net nežinojo, kurioje vietoje yra tie sklypai. Tada kažkuris iš šių vyriškių jam pasiūlė, kad jie leis jam netrukdomai įsigyti norimą žemės sklypą, jei jis jiems sumokės 300 litų. Suprato, kad iš jo yra reikalaujami pinigai ir jeigu jų nesumokės, norimo sklypo nepajėgs įsigyti arba įsigis žymiai brangiau, nei tam skyrė pinigų. Nenorėdamas turėti problemų dėl varžytinių metu parduodamo turto, su reikalavimu sutiko. Po pinigų pareikalavimo iš karto išsitraukė pinigus, ir juos padavė vienam iš vyriškių. Tada vienas iš jų su nukentėjusiuoju užėjo į antstolės kontorą. Ten antstolė supažindino su varžytinių tvarka. Jų metu jam pakėlus kainą iki minimalios leistinos, vyriškis pasakė, kad kainos nebekels ir varžytinėse toliau nedalyvaus. Pasibaigus varžytinėms, stovint prie antstolės kontoros, pastebėjo, jog visi trys vyriškiai susėdo į vieną automobilį ir išvažiavo (t. 3 b.l. 56-57).

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad kaltinamieji jai yra matyti, kaip varžytinių, kurias ji organizuodavo, dalyviai. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina. P. pamena. Buvo parduodamas žemės sklypas. Į varžytynes buvo atvažiavę keletas pirkėjų, bet kas tokie, pavardėmis pasakyti negali. R. P. nusipirko tą sklypą. Kaina nebuvo pakelta. P. jai sakė, kad davė 200 Lt ir nepakėlė kainos. Žino, jog kai P. nusipirko sklypą, buvo atvažiavęs V. J.. Tačiau nežino ar jis dalyvavo varžytinėse.

2012-12-21 turto pardavimo iš varžytinių protokole Nr. 0115/05/01439 užfiksuota, kad antstolė I. B., atlikdama vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė varžytynes, kurios vyko 2012 m. gruodžio 21 d. 14 val., (duomenys neskelbtini). Dalyvauti užsiregistravo ir atvyko R. P. ir K. K.. Iš varžytinių parduodamas turtas - žemės sklypas, kurio bendras plotas 1,0400 ha. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklausantis V. I.. Turto vertė – 3000 Lt., pradinė pardavimo kaina – 2400 Lt. R. P. pasiūlė 2520 Lt. K. K. kainos nepasiūlė. Pasiūlęs didžiausią kainą, R. P. sklypą įsigijo (t. 3 b.l. 60-62).

Teismo posėdyje R. R. parodė, kad kaltinamuosius teko matyti per ikiteisminio tyrimo procesus. 2012 m. vieną sykį jis dalyvavo varžytinėse antstolių kontoroje pas antstolę I. B.. Įsigijo 2 ha žemės sklypą Rokiškio raj. Užsiregistravo iš anksto ir įmokėjo pradinį įnašą. Tą dieną kai vyko varžytinės, buvo ir kiti dalyviai, kurie siūlė nesiplėšyti, nemokėti pinigų, nekelti kainos ir susimokėti jiems. Pradinė sklypo kaina buvo 5000 Lt. Buvo pasiryžęs mokėti 3000 Lt už hektarą, t.y. 6000 Lt už visą sklypą. Sutiko, kad sumokės skirtumą iki 6000 Lt ir jie nekels kainos. Nepamena žmonių kurie tuo metu buvo. Bendravo su vienu ar dviem. Sumokėjo tiems asmenims 1000 Lt. Mokėjo, kad nevyktų kitos varžytinės. Jis buvo patenkintas, kad pavyko įsigyti, nes nupirktas sklypas yra šalia jo 3 ha. Nurodė, kad tai buvo jo paties sprendimas. Prieš varžytynes pokalbis truko apie minutę. Varžytinių dieną matė stovintį automobilį BMW X5.

Nukentėjusiojo R. R. apklausos protokole užfiksuota, kad 2012 metais dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ perskaitė skelbimą, kuriame antstolė I. B. skelbė varžytynes dėl jo broliui D. R. priklausančio žemės sklypo pardavimo. Kadangi tame pačiame žemės plote buvo jo tėvo žemės sklypas, nutarė tą sklypą varžytinėse atsipirkti. Į varžytynes užsiregistravo pasiskambinęs telefonu, susimokėjo dalyvio mokestį. Atvyko vienas. Einant link antstolės I. B. kontoros pamatė stovinčius kelis vyriškius. Vienas jį užkalbino ir pasiteiravo apie žemės sklypą, paklausdamas, ar ten gera žemė. Tuo laiku buvo numatytos tik vienos varžytinės dėl brolio žemės sklypo, todėl suprato, apie ką tas vyriškis kalba. Atsakė, kad žemė yra gera, bet aplink šį sklypą laisvos žemės nėra. Pokalbyje dalyvavo ir kitas vyriškis, tačiau konkrečiai kokius klausimus uždavė, nepamena. Atsimena, kaip kažkuris iš jų pasiteiravo, kiek pasiryžęs mokėti. Atsakė, kad daugiau kaip 3000 litų už hektarą nemokės. Tada kažkuris iš jų pasiūlė varžytinių metu nesiplėšyti keliant kainą, o sumokėti kainos skirtumą jiems, ir tada jie kainos nekels. Atsimena, kaip kažkuris pasakė „500, 500, tai yra gaunasi 1000“. Tada jis pasidomėjo, kas bus, jei 1000 litų nemokės ir ar jie pirks už 7000 litų. Į tai kažkuris atsakė, kad pirks. Suprato, kad iš jo reikalaujama pinigų, ir jei nesumokės reikalaujamų 1000 litų, tai norimo žemės sklypo nepajėgs įsigyti arba įsigis brangiau. Atsimena, kad sekretorė juos pakvietė užeiti. Užėjo jis, taip pat abu tie vyriškiai, su kuriais prieš tai bendravo ir kurie reikalavo pinigų. Buvo dar vienas jaunuolis. Antstolė supažindino su varžytinių tvarka bei nurodė pradinę parduodamo turto kainą - 4800 litų. Jam pakėlus kainą, vyriškiai pasakė, kad kainos nebekels. Varžytinės vyko sklandžiai, kaina keliama nebuvo ir jam buvo leista įsigyti tą žemės sklypą. Pasibaigus varžytinėms jis liko antstolės kabinete pasirašyti dokumentų. Kiti dalyviai išėjo. Po dokumentų pasirašymo išėjo ir jis. Ant laiptų sutiko vieną iš tų vyriškių, kuris prieš varžytynes reikalavo pinigų ir jam padavė 1000 litų. Po kurio laiko grįžo pas antstolę I. B. į kontorą pasiimti dokumentų. Antstolė jo paklausė „kiek kainavo?“. Jai pasakė sumą. Pamena, kaip antstolė dar pasakė, kad tie žmonės varžytinėse visur maišosi, tiek Rokiškyje, tiek Biržuose ir trukdo dirbtinai sukeldami kainas (t. 2 b.l. 177-179).

2014-01-27 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. R. atpažino K. K., kaip asmenį, kuris prieš varžytynes reikalavo pinigų, su kuriuo dalyvavo varžytinėse ir kuriam padavė reikalaujamus 1000 Lt (t. 2 b.l. 187-190).

Iš 2012-04-13 turto pardavimo iš varžytinių protokolo Nr. 0115/12/00004 matyti, kad antstolė I. B. paskelbė turto pardavimo varžytynes, kurios vyko 2012 m. balandžio 13 d. 10 val., (duomenys neskelbtini). Dalyvauti varžytinėse užsiregistravo T. D., K. K. ir V. Ž.. Dalyvauti varžytinėse atvyko minėti asmenys ir R. R.. Iš varžytinių parduodamas turtas - 2,0700 ha. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis D. R.. Turto vertė – 6000 Lt, pradinė kaina – 4800 Lt. R. R. pasiūlė 5040 Lt. T. D. kainos nepasiūlė. K. K. kainos nepasiūlė. V. Ž. kainos nepasiūlė. Varžytinių laimėtoju paskelbtas R. R. ( t. 2 b.l. 199-200).

Dėl veikų pagal BK 181 str. 3 d. kvalifikavimo ir organizuotos grupės

Kaltinamiesiems V. J., K. K. ir V. Ž. dėl nusikalstamų veikų J. Š., V. K. ir R. P. atžvilgiu yra inkriminuotas nusikalstamas veikimas organizuotoje grupėje, tačiau byloje nesant pakankamai šį požymį pagrindžiančių įrodymų, ši aplinkybė iš kaltinimų J. Š., V. K. ir R. P. epizoduose šalintina.

Pagal BK 25 str. 3 d. redakciją, galiojusią kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas jį, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė kvalifikuojama tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti ir, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Palyginus šias bendrininkavimo formas matyti, kad sutampa šių grupių subjektų skaičius ir susitarimo laikas, t. y. abi gali susiformuoti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, taip pat abiem grupėms pakanka bent dviejų asmenų dalyvavimo. Be to, nors organizuotai grupei, kitaip nei bendrininkų grupei, yra būtinas užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo požymis, šį požymį gali turėti ir bendrininkų grupė, nes abiem grupėms būdingos tos pačios bendrininkų rūšys.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama ne tik į tikslus, bet ir į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-27/2014 ir kt.). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikoma, kad organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, būdingas išankstinis susitarimas, be to, toks susitarimas turi būti ne laikinas, o pastovaus pobūdžio, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotos grupės požymiu pripažįstama ir tai, jog šiai grupei būdinga savita struktūra, visi tokio nusikalstamo sambūrio nariai siekia bendro tikslo, o pastangų bendrumą rodo apsirūpinimas nusikaltimo padarymo įrankiais, taip pat bendrininkų veikų suderinamumo pobūdis, pasireiškiantis veiklos planavimu, vaidmenų ir užduočių pasidalijimu ir kt. Organizuotos grupės narių vykdomas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas yra iš anksto kruopščiai apgalvojamas, sukuriama schema, veiksmų planas, kurio laikomasi ir kuris įgyvendinamas bendrininkams atliekant skirtingus, kiekvienam paskirtus veiksmus, siekiant vieno bendro rezultato. Organizuotumo lygis organizuotoje grupėje yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Nustatant organizuotos grupės buvimą, atsižvelgtina ir į rengto ar padaryto nusikaltimo pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius aspektus, susitarė dėl kiekvienos užduoties ir vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės ir panašiai. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausantis tokiai grupei.

Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad yra tam tikri organizuotos grupės požymiai, tačiau nėra konkrečių ir pakankamų duomenų apie kaltinamųjų susitarimą veikti pagal bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, apie kaltinamųjų vykdytus paruošiamuosius, organizacinius veiksmus, kiekvieno bendrininko pasiskirstymą vaidmenimis, darant šiuos nusikaltimus. Be to, inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašyme vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas taip pat neatsispindi akivaizdžiai ir neginčytinai.

Kaltinamieji neneigia pažinoję vienas kitą, susitikdavę, dalyvaudavę varžytinėse. Iš kaltinimų matyti, kad jiems inkriminuota, jog veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. padarė tris nusikalstamas veikas, tačiau inkriminuojamų veikų skaičius ir padarymo laikotarpis neleidžia vertinti jų kaip itin intensyvių. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų. Priešingai, tiek iš kaltinamųjų, tiek iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad dalyvavimą kiekvienose atskirose varžytinėse lemdavo įvairios aplinkybės: dalyvių skaičius, jų motyvų įsigyti turtą pobūdis, netgi reakcija į susiklosčiusią situaciją. Pažymėtina ir tai, kad šių turto prievartavimų mechanizmai yra primityvūs, nes viskas vyksta atvirai, neslepiant tikrųjų savo ketinimų, bendrininkams oficialiai registruojantis varžytinėse, sumokant dalyvio mokestį, o rezultatas priklauso ne tik nuo jų pačių įdėtų pastangų, bet ir nuo asmenų, kuriems siūloma susimokėti elgesio. Vien tik analogiško iš dalies tos pačios bendrininkų grupės nusikaltimo padarymas negali būti pripažįstamas kaip patvirtinantis organizuotos grupės požymį. Be to, inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei, o šiuo atveju įrodymų, jog kaltinamieji suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime, nėra.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu kaltinamųjų veiksmai nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, koks yra būdingas veikiant organizuotoje grupėje. Šią nuomonę pagrindžia ir tai, jog nėra įrodymų, kad grupėje egzistavo tam tikra hierarchija, buvo laikomasi kokių nors taisyklių, ritualų ar naudojamasi kokiais nors simboliais, juos išskiriančiais iš kitų. Todėl kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamų veikų darymas bendrininkaujant organizuotos grupės forma neatitinka visų būtinųjų BK 25 str. 3 d. numatytų požymių. Nagrinėjamu atveju, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės, laikotarpis, per kurį buvo daromos nusikalstamos veikos, kaltinamųjų veiksmai bendrai ir kiekvieno iš jų atskirai leidžia pagrįstai jų veiksmus vertinti kaip padarytus veikiant bendrininkų grupe, tačiau ne organizuotoje grupėje.

Kaltinimai nusikaltimus padarius organizuotoje grupėje yra V. J., K. K. ir V. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 str. 3 d., kvalifikuojantis požymis. Byloje surinktais įrodymais nepatvirtinus organizuotos grupės požymio, jis iš kaltinimų nukentėjusiųjų J. Š., V. K. ir R. P. epizoduose šalintinas bei atitinkamai šios kaltinamųjų nusikalstamos veikos negali būti kvalifikuotos pagal BK 181 str. 3 d., todėl perkvalifikuotinos į BK 181 str. 1 d., t.y. veikiant jiems bendrininkų grupėje. Šie kaltinimai savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių, nesuvaržo kaltinamųjų teisių į gynybą, kadangi nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal lengvesnius BK straipsnius.

Šie motyvai dėl bendrininkavimo galioja ir nebekartojami toliau teismui vertinant kaltinamųjų veiksmus ir juos kvalifikuojant.

Dėl turto prievartavimų ir jų kvalifikavimo pavieniais nusikaltimais

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, <...> panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą.

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str., neturi reikšmės, ar nukentėjusiajam kaltininko išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

Kasacinio teismo praktikoje turto prievartavimo (BK 181 str.) baudžiamosiose bylose tęstiniu turto prievartavimu paprastai laikomi atvejai, jei esant kaltininko vieningai tyčiai, tas pats nukentėjusysis yra verčiamas per kelis kartus perduoti turtą, nepriklausomai nuo to, kad laikui bėgant gali keistis reikalaujama perduoti pinigų suma ar turtas, reikalaujami pinigai ar turtas perduodami dalimis arba keičiasi grasinimų pobūdis.

Šioje byloje nėra objektyvių priežasčių kaltinamųjų padarytas veikas inkriminuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą, nes sutinkamai su kaltinimais, neteisėti reikalavimai buvo reiškiami skirtingiems asmenims, skirtingais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis. Todėl kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikytinos pavienėmis.

Dėl turto prievartavimo J. Š. atžvilgiu

Nors kaltinamieji V. J., K. K. ir V. Ž. kaltais neprisipažino, jų kaltė iš J. Š. prievartavus turtą įrodyta visuma byloje surinktų įrodymų.

Kaltinamieji V. J., K. K. ir V. Ž. teigia varžytinėse dalyvaudavę individualiai, su varžytinių dalyviais bendraudavo siekdami išsiaiškinti, kuris pirks, kuriam labiau reikia. Sutinkamai su kaltinamojo K. K. parodymais, būdavo neformalūs susitarimai su žmonėmis, siekiant nemokėti valstybei pinigų, o sau pasilikti daugiau. Tačiau tokie kaltinamųjų parodymai apie kiekvieno jų savarankišką nenusikalstamo pobūdžio veikimą vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, ką rodo ir byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad jis dalyvavo kaltinime nurodytose varžytinėse, prieš kurias hole netoli administratoriaus kabineto prie jo priėję trys vyriškiai pasakė, kad jie irgi ketina pirkti tuos pačius pastatus, tačiau jie nesivaržytų, nekeltų kainos, jei jis jiems kažkiek pamokės. Jam atsakius, kad pinigų neturi ir neduos, jie pasiūlė varžytinėse parduodamo turto dabar niekam nepirkti, o kitose varžytinėse jo kaina bus sumažinta. Taip bus pačiam pigiau ir tuomet jis jiems turės sumokėti 10000 litų. Pasiūlymas J. Š. tenkino. Po pokalbio įvyko varžytinės, kuriose niekas pradinės turto kainos nekėlė, todėl jos neįvyko. Antrose varžytinėse, kur to paties turto kaina buvo sumažinta 10 procentų, prie bankroto administratoriaus kabineto priėjo tie patys trys vyriškiai, kurie nukentėjusiajam pasakė, kad jis gali pirkti garažą, o jiems turi duoti 10000 litų, kaip buvo sutarta. Tačiau nukentėjusysis pasakė, kad turto kaina buvo sumažinta tik 10 procentų, todėl jiems gali duoti tik 5000 litų. Su tokiu argumentu jie sutiko, tačiau belaukiant varžytinių pradžios atėjo dar kiti dalyviai. Tai pamatę vyriškiai, su kuriais tarėsi, jam pasakė, kad pinigų jiems nebereikia, nes atsirado kitų dalyvių ir kaina automatiškai kils. Prasidėjus varžytinėms, jis varžėsi, kaina buvo pakelta daugiau nei pradinė ir jis to garažo nenusipirko. Pastarieji nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.

Nukentėjusysis J. Š. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino V. Ž., K. K. ir V. J. kaip asmenis, kurie prieš vykusias varžytynes siūlė susitarti ir sumokėti pinigus tam, kad nekeltų kainos.

Liudytoja A. J. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu taipogi atpažino V. J., V. Ž. ir K. K. kaip asmenis, dalyvavusius varžytinėse, kurie atvažiuodavo iš Biržų, ir kiek jai žinoma iš trečiųjų asmenų, užsiimdavo prieš varžytynes pinigų reketavimu iš realių varžytinių dalyvių. Liudytojas L. P. parodė, kad pastoviai per Respubliką važinėdavo grupės žmonių su didelėmis pinigų sumomis, užsiregistruodavo varžytinėse dėl pasipelnymo iš potencialių pirkėjų, pastariesiems siūlant jiems sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kad jie nekeltų kainos ir pirkėjas galėtų nusipirkti už pradinę kainą, o V. J., V. Ž. ir K. K. jis žinojęs kaip biržiečius, kurie dalyvaudavę varžytinėse, tačiau turto nepirkdavę. Nors pastarųjų liudytojų parodymai nėra tiesioginis kaltinamųjų V. J., K. K. ir V. Ž. kaltę dėl J. Š. turto prievartavimo patvirtinantis įrodymas, tačiau jie padidina nukentėjusiojo J. Š. parodymų ir kitų juos kaltinančių duomenų įrodomąją vertę.

Nukentėjusiojo parodymus taipogi patvirtina ir byloje esančių 2010-11-10 varžytinių protokolo Nr. 167 ir 2011-03-01 varžytinių protokolo Nr. 1 turinys. Iš jų matyti, kad dalyvauti 2010 m. lapkričio 10 d. ir 2011 m. kovo 1 d. varžytinėse užsiregistravo ir į jas buvo atvykę K. K. ir J. Š.. Pirmosiose dalyvavo tik minėti dalyviai, ir nei vienas, nei kitas pirminės turto pardavimo kainos nepasiūlė. Per antrąsias varžytines didžiausią kainą pasiūlė Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo G. S.. Taigi šios protokoluose užfiksuotos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jo, taipogi – vieno iš kaltinamųjų K. K. dalyvavimo minėtose varžytinėse.

Nors nukentėjusysis J. Š. teisme teigė nesijaučiantis nukentėjusiuoju ir prieš varžytines buvusį pokalbį su kaltinamaisiais vertina kaip normalų, be jokio spaudimo, grasinimų buvusį pasiūlymą nusipirkti norimą turtą pigiau, tačiau šis subjektyvus nukentėjusiojo vertinimas nepaneigia kaltinamųjų nusikalstamo veikimo BK 181 str. reglamentuoto turto prievartavimo kontekste.

Kaip minėta, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, t.y. darant tyčinį pavojingą poveikį kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Iš nukentėjusiojo J. Š. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis iš pokalbio su kaltinamaisiais aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad pastarieji prašo iš jo pinigų, tam kad jie varžytinėse nekeltų turto kainos ir jis galėtų įsigyti garažą. Teismas pažymi, kad toks kaltinamųjų pasiūlymas yra niekuo nepagrįstas, neteisėtas ir patvirtina kaltinamųjų siekį ne nustatyta tvarka varžytinių metu įsigyti parduodamą turtą, o neteisėtu būdu gauti turtinės naudos iš kito varžytinių dalyvio. Nors pasiūlymas susimokėti tam tikrą sumą pinigų mainais į tam tikrą elgesį nukentėjusiajam buvo pateiktas per naudingumo jam aspektą, t. y. užtikrinant dirbtiną kainos nekėlimą ir turto įsigijimą. Iš kitos pusės jis rodo kitokios psichinės prievartos naudojimą ir vertintinas kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl kaltinamųjų tolesnių veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Šiuo atveju neigiamos pasekmės J. Š. pasireikštų tuo, kad nesusitarus su kaltinamaisiais, kaip užsiregistravęs dalyvis K. K. varžytinėse pakeltų kainą ir nukentėjusiajam būtų apsunkintas norimo turto įsigijimas.

Aukščiau nurodytais duomenimis paneigti kaltinamųjų teiginiai apie jų veikimą ne kartu. Kaltinamieji tuo pačiu laiku ir vietoje, kartu bendraudami su J. Š., aiškiai suprasdami reikalo esmę, kas rodo jų bendrą veikimą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai vertė nukentėjusįjį J. Š. perduoti jiems turtą – tam tikrą pinigų sumą, panaudodami kitokią psichinę prievartą, t.y. siūlydami tokiu būdu sutaupyti lėšas, įsigyjant varžytinėse norimą turtą.

Dėl kaltininkų tyčios abejonių nekyla, nes jie veikė aiškiai suvokdami savo siūlymų neteisėtumą, priversdami nukentėjusįjį elgtis jų norimu būdu tam, kad ir patys gautų materialinę naudą. Taip pat teismas sprendžia, kad K. K. neturėjo ketinimų pats įsigyti parduodamo turto, nes tokios kainos – 256000 Lt, jis objektyviai negalėjo sumokėti, kadangi tokių lėšų varžytinių momentu jis neturėjo, ko nepaneigė ir teismo posėdyje. Ši veika laikytina baigta 2016 m. lapkričio 10 d. iki prasidedant varžytinėms, nes pageidavimas gauti turtinę naudą buvo pareikštas, kalbant apie sumą, kurią turėtų sumokėti J. Š., K. K. varžytinėse pasielgus taip, kaip buvo susitarta.

Teismas daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti kaltinamųjų V. J., K. K. ir V. Ž. dalyvavimą įvykdant turto prievartavimą J. Š. atžvilgiu.

Kaltinamiesiems buvo inkriminuotas turto prievartavimas iš J. Š. organizuotoje grupėje, tačiau nuosprendyje aukščiau aptartais motyvais konstatavus organizuotos grupės subjektyvių bei objektyvių požymių nebuvimą, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, ir kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į tai kaltinamųjų V. J., K. K. ir V. Ž. veika J. Š. atžvilgiu perkvalifikuotina iš BK 181 str. 3 d. į 1 d. ir jie pripažintini kaltais padarę BK 181 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Dėl turto prievartavimo V. K. atžvilgiu

Kaltinamieji V. J., K. K. ir V. Ž. kaltais dėl turto prievartavimo V. K. atžvilgiu neprisipažino. Kaltinamasis V. Ž. parodė aukcione, kur dalyvavo V. K., varžėsi pirmą kartą, bet objekto neįsigijo, nes neužteko pinigų.

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas pripažįsta įrodytu tai, kad turto prievartavimą V. K. atžvilgiu padarė V. J. ir K. K., o duomenų, patvirtinančių V. Ž. kaltę dėl minėto nusikaltimo nepakanka.

Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad jam užsiregistravus dalyviu R. K. fermos varžytinėse, pas jį prie namų buvo atvažiavę nuo darbo policijoje laikų jam žinomi V. J. ir K. K., kurie teiravosi dėl jo dalyvavimo jose, minėjo apie patirtus nuostolius, ir pasakė, kad jei jis jiems sumokės 5000 Lt, tai varžytinių metu jie nekels kainos, o norimą turtą šis galės lengvai įsigyti. Tačiau jis mokėti kategoriškai atsisakė. Pastarieji nukentėjusiojo parodymai nekito viso proceso metu, juos atitinka ir turto pardavimo iš varžytinių protokolų duomenys, iš dalies patvirtina ir liudytojos I. B. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenys. Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, o motyvų nukentėjusiajam apkalbėti kaltinamuosius teismas nenustatė. Teismo vertinimu, šie duomenys yra pakankami, konstatuoti V. J. ir K. K. atlikus turto prievartavimo veiksmus.

Nors nukentėjusysis V. K. teisme teigė nesijaučiantis nukentėjusiuoju ir pokalbio su V. J. bei K. K. metu jokio fizinio ar psichinio smurto nepatyręs, tačiau taip pat parodė supratęs, kad iš jo yra reikalaujama pinigų už jų sąlygų norimo turto įsigijimui varžytinėse sudarymą. Tokiu būdu V. J. ir K. K., pasiūlydami V. K. susimokėti nurodytą pinigų sumą už asmeniui naudingą jų elgesį varžytinėse, naudojo kitokią psichinę prievartą.

Kaltinamiesiems K. K. ir V. J. buvo inkriminuotas turto prievartavimas iš V. K. organizuotoje grupėje, tačiau nuosprendyje aukščiau aptartais motyvais konstatavus organizuotos grupės subjektyvių bei objektyvių požymių nebuvimą, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, ir kaltinamųjų K. K. ir V. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų V. J. ir K. K. veika V. K. atžvilgiu perkvalifikuotina iš BK 181 str. 3 d. į 1 d. ir jie pripažintini kaltais padarę BK 181 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Kaltinimas dėl turto prievartavimo V. K. atžvilgiu yra pateiktas ir kaltinamajam V. Ž., tačiau, nepasitvirtinus organizuotos grupės veikimui (aptarta aukščiau šiame nuosprendyje) ir atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai byloje nepatvirtina V. Ž. atlikus kokių nors BK 181 str. 1 ar 3 d. numatyto turto prievartavimo objektyviosios pusės veiksmų, t.y. nesiūlius susitarimo už užmokestį, vien jo užsiregistravimas dalyviu ir dalyvavimas tose pačiose varžytinėse bei turto neįsigijimas laimėjus jas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti jo veiksmuose jam inkriminuotą BK 181 str. 3 d. sudėtį, todėl jis išteisintinas jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Dėl turto prievartavimo R. R. atžvilgiu

Nukentėjusysis teigia, kad šio sklypo įsigijimas jam buvo svarbus, nes ketino įsigyti savo brolio žemę. Su K. K., kurį atpažino asmens parodymo atpažinti metu, dėl sklypo įsigijimo varžytinėse, tarėsi suprasdamas, jog tokiu būdu jam nekils problemų sklypą įsigyti už mažiausią įmanomą kainą, įskaitant ir sumą, kurią jam sumokės. Taigi, akivaizdu, kad neigiamos pasekmės R. R. pasireikštų tuo, kad nesusitarus su užsiregistravusiais varžytinėse K. K. ir V. Ž., šie pakeltų kainą ir nukentėjusiajam būtų apsunkintas norimo turto įsigijimas. Neginčijamai nustatyta, kad K. K. už jo veikimą nukentėjusiojo interesais buvo sumokėta 1000 Lt suma. Tą liudija paties nukentėjusiojo R. R. parodymai, taip pat V. K. paliudijimas tyrėjai E. K., kad R. R. mokėjo pinigus kitiems varžytinių dalyviams.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012 m. balandžio 13 d. 10 val., Rokiškyje, dalyvauti varžytinėse užsiregistravo ir į jas atvyko T. D., K. K., V. Ž. ir R. R.. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš varžytines jo sutikti vyriškiai pasiūlė sumokėti jiems 1000 Lt už tai, kad nekels kainos varžytinių metu. R. R. varžytinėse pasiūlė 5040 Lt. T. D., K. K. ir V. Ž. kainos nepasiūlė.

Nors nukentėjusysis teisme teigė nesijaučiantis nukentėjusiuoju ir prieš varžytines buvusį pokalbį su kaltinamaisiais vertina kaip normalų, be jokio spaudimo, grasinimų buvusį pasiūlymą nusipirkti norimą turtą pigiau, tačiau šis subjektyvus nukentėjusiojo vertinimas nepaneigia kaltinamųjų nusikalstamo veikimo BK 181 str. reglamentuoto turto prievartavimo kontekste.

Dėl K. K. ir V. Ž. tyčios abejonių nekyla, nes jie šiuo atveju veikė aiškiai suvokdami savo siūlymo neteisėtumą ir priversdami nukentėjusįjį elgtis jų norimu būdu, tam, kad gautų materialinę naudą. Ši veika laikytina baigta, nes neteisėtas reikalavimas dėl pinigų sumokėjimo buvo ne tik aiškiai išreikštas, bet ir įvykdytas. Dėl to K. K. ir V. Ž. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. dispoziciją ir yra visiškai įrodyta.

Dėl turto prievartavimo G. S. atžvilgiu

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. K. 2010 m. gruodžio 10 d. atvyko į varžytines, kuriose buvo pardavinėjama žemės ir miško sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), priklausiusi J. S.. Kartu su G. S. ir A. K., kuris buvo pasikviestas tam, kad varžytinės įvyktų, užsiregistravo ir K. K., kuris nukentėjusiajam iki jų pradžios pasiūlė už tam tikrą užmokestį nekelti kainos. Iš varžytinių protokolo matyti, kad G. S. pasiūlė 4410 Lt. A. K. kainos nepasiūlė. K. K. kainos nepasiūlė taip pat. Nukentėjusysis teigia, kad šio sklypo įsigijimas jam buvo svarbus, todėl su K. K. dėl jo įsigijimo varžytinėse tarėsi suprasdamas, jog tokiu būdu jam nekils problemų sklypą įsigyti už mažiausią įmanomą kainą, įskaitant ir sumą, kurią jam sumokės. Taigi, akivaizdu, kad neigiamos pasekmės G. S. pasireikštų tuo, kad nesusitarus su užsiregistravusiu varžytinėse K. K., šis pakeltų kainą ir nukentėjusiajam būtų apsunkintas norimo turto įsigijimas. Neginčijamai nustatyta, kad K. K. už jo veikimą nukentėjusiojo interesais buvo sumokėta suma nuo 1500 Lt iki 2000 Lt. Tą liudija ir nukentėjusysis V. K. tyrėjai E. K. sakęs, kad G. S. pinigus mokėjo. Liudytoja V. S. taip pat yra parodžiusi, jog G. S. jai sakė, kad pamokėjo kitiems dalyviams apie 2 tūkstančius litų.

Ši veika laikytina baigta, nes neteisėtas reikalavimas dėl pinigų sumokėjimo buvo ne tik aiškiai išreikštas, bet ir įvykdytas. Tokiu būdu K. K. veika atitinka BK 181 str. 1 d. dispoziciją ir yra visiškai įrodyta.

Iš kaltinimo turto prievartavimo G. S. atžvilgiu epizode matyti, kad kaltinamajam K. K. inkriminuotas nusikalstamas veikimas su nenustatytu asmeniu, tačiau byloje nesant duomenų, suteikiančių pagrindą neabejoti dėl nenustatyto asmens amžiaus tinkamumo baudžiamajai atsakomybei kilti ir jo pakaltinamumo bei negalint šių aplinkybių patikrinti, negalima konstatuoti bendrininkavimo, todėl pastaroji aplinkybė dėl K. K. veikimo bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu šalintina.

Dėl turto prievartavimo M. M. atžvilgiu

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. K. kartu su M. M., 2011 m. gegužės 17 d. atvyko į antstolio O. G. kontorą Zarasuose, kur varžytinėse buvo pardavinėjama žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini). M. M. teismo posėdyje patvirtino, kad K. K., iki prasidedant varžytinėms pasiūlė nekelti kainos, jei jis jam sumokės 1000 Lt. Iš varžytinių protokolo matyti, kad parduodamo turto vertė buvo 3000 Lt. Pradinė pardavimo kaina – 2400 Lt. Varžytinių metu kaina buvo pakelta iki 10900 Lt. Ją pasiūlė K. K.. Antstolis varžytinėms pasibaigus, jas paskelbė neįvykusiomis, nes K. K. visos sumos už varžytinėse nupirktą turtą nesumokėjo. Šios faktinės aplinkybės teismui leidžia teigti, kad K. K., siūlydamas nukentėjusiajam M. M. už užmokestį įsigyti varžytinėse norimą turtą už priimtiną kainą, neteisėtai reikalavo sumokėti jam 1000 Lt. Kadangi nukentėjusysis su tokiu pasiūlymu nesutiko, K. K. atliko veiksmus, atitinkančius kitokios psichinės prievartos požymį, t. y. didino parduodamo turto kainą tiek, kad jo įsigijimas tapo ekonomiškai nenaudingas. Kitų priežasčių tokiam kaltinamojo elgesiui pateisinti nėra, o jo paaiškinimas, kad taip įvyko dėl jį užvaldžiusio azarto, tik dar kartą parodo jo tikruosius ketinimus, t. y. dalyvavimą ne dėl turto įsigijimo, o dėl turtinės naudos, kurią bandė neteisėtai gauti iš kito varžytinių dalyvio. K. K. iniciatyvą didinti kainą visiškai patvirtina antstolio O. G., R. G. ir I. B. parodymai, taip pat šių liudytojų telefoninio pokalbio turinys.

Dėl K. K. tyčios abejonių nekyla, nes jis veikė aiškiai suvokdamas savo siūlymo neteisėtumą, bandant priversti nukentėjusįjį elgtis jo norimu būdu, tam, kad pats gautų materialinę naudą. Ši veika laikytina baigta, nes neteisėtas reikalavimas dėl 1000 Lt sumokėjimo buvo aiškiai išreikštas.

Tokiu būdu K. K. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. dispoziciją ir yra visiškai įrodyta.

Dėl turto prievartavimo R. P. atžvilgiu

Kaltinamieji V. J., K. K. ir V. Ž. kaltais dėl turto prievartavimo R. P. atžvilgiu neprisipažino.

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas pripažįsta įrodytu tai, kad turto prievartavimą R. P. atžvilgiu padarė K. K., o duomenų, patvirtinančių V. J. ir V. Ž. kaltę dėl minėto nusikaltimo nepakanka.

Nukentėjusysis R. P. teisme parodė, kad užsiregistravęs varžytinėse ir į jas atvykęs bendravo su dviem vyrais, atvažiavusiais tamsiu automobiliu, kurie pasisiūlė už pinigus kuro išlaidų padengimui sudalyvauti aukcione, nes jame turėjo dalyvauti ne mažiau kaip du žmonės. Vyrai minėjo, kad atvažiavo iš Biržų. Jis jiems sumokėjo 100 Lt.

Pastarieji teisme duoti nukentėjusiojo parodymai šiek tiek skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų, kuomet jis nurodė bendravęs su trimis vyrais, vienas kurių jam pasakė, kad jie leis jam netrukdomai įsigyti norimą žemės sklypą, jei jis jiems sumokės 300 litų. Supratęs, kad iš jo yra reikalaujami pinigai ir jeigu jų nesumokės, norimo sklypo nepajėgs įsigyti arba turės įsigyti žymiai brangiau, nei tam skyrė pinigų. Nenorėdamas turėti problemų dėl varžytinių metu parduodamo turto, su reikalavimu sutiko. Po pinigų pareikalavimo jis iš karto išsitraukė pinigus, ir juos padavė vienam iš vyriškių.

Nepaisant tam tikrų minėtų parodymų neatitikimų, turint omenyje ir ne mažą laiko tarpą tarp nukentėjusiojo R. P. apklausų, atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo nukentėjusiojo R. P. parodymus laikyti nepatikimais, ypač kai esminės aplinkybės apie patį neteisėtą reikalavimo sumokėti pinigus nukentėjusiajam pateikimą yra vienodai fiksuojamos nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme duotuose parodymuose. Nukentėjusiojo skirtingai nurodomi pinigų mokėjimo prieš varžytines sutiktiems asmenims motyvai, tikslas, suma nesudaro pagrindo suabejoti nukentėjusiajam pateikto pasiūlymo susimokėti pinigus buvimu bei neįgalina tokį R. P. pareikštą pasiūlymą vertinti kaip teisėtą bei leistiną elgesį, nes pasiūlymas nukentėjusiajam susimokėti tam tikrą sumą pinigų mainais į tam tikrą elgesį nagrinėjamos bylos kontekste visų pirma - patvirtina tokį siūlymą teikiančių asmenų siekį ne nustatyta tvarka varžytinių metu įsigyti parduodamą turtą, o neteisėtu būdu gauti turtinės naudos iš kito varžytinių dalyvio, bei antra - rodo kitokios psichinės prievartos naudojimą – tyčinį pavojingą poveikį kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl kaltinamųjų tolesnių veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Pastarąjį poveikį visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymuose nurodoma baimė dėl aukciono rezultatų. Šiuo atveju neigiamos pasekmės R. P. pasireikštų tuo, kad nesusitarus su minėtais asmenimis, nukentėjusiajam būtų apsunkintas norimo turto įsigijimas varžytinėse pakeliant kainą ar pan.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad jam prieš varžytines sumokėjus pinigus vienam iš vyriškių, kurie jų reikalavo dėl netrukdymo jam įsigyti norimą turtą, vienas iš jų su nukentėjusiuoju užėjo į antstolės kontorą. Nors nukentėjusysis parodė kaltinamųjų neatpažįstantis, tačiau iš 2012-12-21 turto pardavimo iš varžytinių protokolo matyti, kad dalyvauti varžytinėse užsiregistravo ir atvyko R. P. ir K. K., kuris R. P. pasiūlius 2520 Lt, kainos nepasiūlė. Šio protokolo duomenys ne tik atitinka nukentėjusiojo R. P. duotus parodymus, bet ir patvirtina kaltinamojo K. K. dalyvavimą neteisėtai, panaudojant kitokią psichinę prievartą reikalaujant iš nukentėjusiojo pinigų.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymus dalinai, nors ir netiesiogiai patvirtina ir liudytoja I. B., parodžiusi, kad R. P. jai sakė davęs 200 Lt už kainos nepakėlimą, taip pat liudytoja V. S., kuri parodė, kad R. P. klausiamas antstolės sakė, kad yra kažkiek pamokėjęs, kad nebūtų keliama kaina. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo skirtingai nurodomas iš jo reikalautas ir jo sumokėtas pinigų sumas, neturint jokių galimybių ją tiksliau nustatyti, ši aplinkybė vertintina kaltinamojo naudai, konstatuojant, kad iš R. P. buvo reikalaujama ir jo K. K. sumokėta ne mažesnė nei 100 Lt dydžio pinigų suma.

Taigi, netikėti kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais patvirtintais nukentėjusiojo parodymais dėl neteisėto pinigų reikalavimo naudojant kitokią psichinę prievartą teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, byloje esantys ir aukščiau nurodyti duomenys yra pakankami konstatuoti K. K. atlikus turto prievartavimo veiksmus R. P. atžvilgiu.

Kaltinimas dėl turto prievartavimo R. P. atžvilgiu buvo pateiktas ir kaltinamiesiems V. J. ir V. Ž., tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių jų dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme. Nukentėjusysis R. P. pastarųjų asmenų neatpažino, jie neminimi jokiuose su šiomis varžytinėmis susijusiuose dokumentuose, o liudytojos I. B. parodymai, kad R. P. nusipirkus sklypą buvo atvažiavęs V. J., nieko neįrodo. Todėl kaltinamieji V. J. ir V. Ž. išteisinami iš kaltinimo pagal BK 181 str. 3 d. dėl turto prievartavimo R. P. atžvilgiu.

Tuo tarpu kaltinamojo K. K. veika R. P. atžvilgiu, nesant kvalifikuojančio organizuotos grupės požymio perkvalifikuotina iš BK 181 str. 3 d. į 1 d. ir jis pripažintinas kaltu padaręs BK 181 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Bausmių skyrimas ir kitų su nuosprendžio priėmimu susijusių klausimų išsprendimas

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. K. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimus J. Š., V. K. ir R. R. epizoduose jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimus J. Š. ir V. K. epizoduose jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). V. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimus J. Š. ir R. R. epizoduose jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į esančią jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertina, jog jų padarytos veikos, susijusios su savanaudišku reikalavimu perduoti turtą (pinigus), yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Įvertintina tai, kad nukentėjusieji neturi jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų kaltinamiesiems.

K. K. padarė 6 apysunkius nusikaltimus. Jis anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau teistumas išnykęs. Psichiatrinio ar priklausomybės ligų skyriuje neregistruotas (t. 28 b.l. 161). K. K. charakteristiką pateikė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkė (t. 28 b.l. 117), nurodydama, jog kaltinamasis nuolat gyvena minėtame name. Yra labai mandagus, kultūringas, pagarbiai bendraujantis su kaimynais. Kartu su K. K. gyvena jo motina, kurios priežiūra jis rūpinasi. Taip pat byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota charakteristika bendrovės darbuotojai J. Š., kurioje minimas jos vaiko tėvas K. K., apibūdinamas, kaip padorus, rūpestingas, sąžiningas, visada padedantis kitiems šeimos nariams (t. 1 b.l. 116). Šeimoje auga nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini). (t. 28 b.l. 192). Be to esami dokumentai rodo, kad K. K. yra nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis dėl diagnozių, TLK – 10 klasifikatoriuje žymimų kodais M54.15 ir T91.1 (stuburo traumų padariniai) (t. 28, b.l. 184). Atliekant ikiteisminį tyrimą K. K. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2013-09-05 iki 2014-01-21, kuri 2014-01-20 prokuroro nutarimu buvo pakeista 350 MGL (45500 Lt) užstatu. 2015-06-15 prokuroro nutarimu (t. 31 b.l. 162 - 163) patenkintas K. K. gynėjo prašymas, ir skirtas užstatas sumažintas iki 4000 eurų. Taigi, jis suėmime yra buvęs beveik 4 mėnesius.

V. J. padarė du apysunkius nusikaltimus. Anksčiau teistas 4 kartus, tačiau inkriminuotų veikų darymo metu jis buvo teistas 1 kartą 1996 metais, ir 2002-05-17 paleistas atlikęs bausmę. 2013-09-05 jis buvo teistas už nusikaltimą, padarytą 2011 m. spalio 22 d., t.y. inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu. Šiuo metu turi neišnykusį teistumą už vėliau padarytus nusikaltimus. Jam buvo konstatuoti psichiniai negalavimai, tačiau Biržų psichikos sveikatos centro įskaitoje, 2013 m. duomenimis, jis neregistruotas (t. 31 b.l. 31). Teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė J. D. patvirtino 2014-09-08- ekspertizės akto Nr. 75U-II-71/2014 išvadas, kuriose V. J. konstatuotas psichikos sutrikimas, kuris inkriminuojamų veikų padarymo metu netrukdė ir šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ir jam nereikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinines priemones (t. 31 b.l. 117-121 ). V. J. buvo sulaikytas 2013-09-05, o rugsėjo 6 d. jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų. 2013-09-13 nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta 2 mėnesiams. Taip pat laikotarpiu nuo 2013-09-05 iki 2014-12-09 jam buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis ir gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Jis yra dirbantis.

V. Ž. padarė du apysunkius nusikaltimus neturėdamas teistumo (t. 30 b.l. 60). Administracine tvarka baustas, bet nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę. Psichiatrinio ar priklausomybės ligų skyriuje neregistruotas (t. 30 b.l. 66). Jį charakterizuojančių duomenų iš gyvenamosios vietos nėra (t. 30 b.l. 67). Jis nuo 2012-11-12 iki 2013-04-05 registravosi darbo biržoje (t. 30 b.l. 70), turi nuolatinį darbą.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į inkriminuotų veikų skaičių ir pobūdį, kaltinamųjų vaidmenis jas darant, sprendžia, jog K. K., V. J. ir V. Ž. atžvilgiu yra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą, manant, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti neskiriant jos realiai. Taip pat jiems skirtini atitinkami įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Civilinių ieškinių nėra pareikšta.

Sutinkamai su BK 72 str. 1 d. 3 p., iš K. K. yra konfiskuotina 898 eurų piniginių lėšų, įgytų nusikalstamu būdu iš G. S. (2000 Lt), R. R. (1000 Lt) ir R. P. (100 Lt).

Daiktai turintys, reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 25 vnt. kompaktinių diskų su telekomunikacijos įvykių duomenimis ir vaizdo medžiaga, paliktini byloje.

Duomenys apie proceso išlaidas nepateikti, todėl jų atlyginimo klausimai šiuo nuosprendžiu nesprendžiami.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- J. Š. turto prievartavimo epizode pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- G. S. turto prievartavimo epizode pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- M. M. turto prievartavimo epizode pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- V. K. turto prievartavimo epizode pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- R. R. turto prievartavimo epizode pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams;

- R. P. turto prievartavimo epizode pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir skirti K. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip 7 paroms ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą iki 2017 m. spalio 30 d.

Taikant BK 72 str. 1 d. 3 p., iš K. K. konfiskuoti 898 eurų piniginių lėšų, įgytų nusikalstamu būdu.

Kardomąją priemonę – užstatą panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- J. Š. turto prievartavimo epizode pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- V. K. turto prievartavimo epizode pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir skirti V. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip 7 paroms ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą iki 2017 m. spalio 30 d.

- R. P. turto prievartavimo epizode V. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.);

Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- J. Š. turto prievartavimo epizode pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- R. R. turto prievartavimo epizode pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir skirti V. Ž. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip 7 paroms ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą iki 2017 m. spalio 30 d.

- V. K. turto prievartavimo epizode V. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.);

- R. P. turto prievartavimo epizode V. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.);

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. Ž. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 25 vnt. kompaktinių diskų su telekomunikacijos įvykių duomenimis ir vaizdo medžiaga, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.