Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-21 · Civilinė byla Nr. e2A-317-262/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
e2A-317-262/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40760-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
AB „Swedbank“
Trečiasis asmuo
R. K.
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-317-262/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40760-2014-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų papildymo, trečiasis asmuo R. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu AB „Swedbank“ atliktą vienašališką, tarp AB „Swedbank“ ir M. K. 2006-02-13 sudarytos kredito sutarties Nr. 06-009080-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), nutraukimą prieš terminą 2011-06-27 raštu Nr. SR-32036, papildyti AB „Swedbank“ ir M. K. 2006-02-13 sudarytą Kredito sutartį Nr. 06-009080-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), nustatant ieškovo M. K. negrąžintos kredito sumos ir palūkanų atsakovui AB „Swedbank“ mokėjimo tvarką ir terminus: „pradelsta grąžinti kredito suma ir pradelsta grąžinti kredito palūkanų suma pagal kredito sutartį Nr. 06-009080-FA (su vėlesniais pakeitimas ir papildymas) „Swedbank“ AB grąžinama per 5 (penkis) metus, šią sumą išskaidant lygiomis dalimis ir sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, priteisti iš AB „Swedbank“ ieškovo M. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad M. K. ir AB „Hansabankas“ 2006-02-13 sudarė kredito sutartį Nr. 06-009080-FA. Kredito sutartimi atsakovas suteikė ieškovui 440 000 Lt dydžio paskolą. Kredito paskirtis - buto, esančio (duomenys nskelbtini), Vilniuje, įsigijimui. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas buto, esančio (duomenys nskelbtini), Vilnius, įkeitimu ir R. K. viso turto laidavimu. 2009-12-04 šalys sudarė susitarimą Nr. 06-009080-FA/09-097687-FA/09-097689-FA-1 dėl kredito sutarties pakeitimo. Pakeitimu buvo susitarta, kad iki 2010-05-02 yra atidedamas dalies palūkanų mokėjimas ir įsiskolinimo už nesumokėtas palūkanas mokėjimas. 2011-03-28 raštu Nr. SR-16575 atsakovas pranešė, jog ieškovas turi nedelsdamas padengti 13 741,66 Lt įsiskolinimą, o nesumokėjus - 2011-04-19 kredito sutartis bus nutraukta. Nurodytos skolos ieškovas per trumpą laikotarpį padengti nesugebėjo, todėl atsakovas Kredito sutartį vienašališkai nutraukė. 2011-06-27 atsakovas kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2011-10-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nutartimi hipotekos byloje Nr. 3335V/2011 nutarė išieškoti iš ieškovo 438 552,19 Lt skolą bei priverstinai iš varžytinių parduoti butą. Po trijų metų atsakovas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo į antstolį. Visą trijų metų laikotarpį (nuo 2011 m. iki 2014 m.) ieškovas derėjosi su atsakovu dėl kredito sutarties išsaugojimo, tačiau galiausiai atsakovas, neinformavęs ieškovo, kreipėsi į antstolį su reikalavimu dėl priverstinio skolos išieškojimo realizuojant ieškovui priklausantį butą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad „Swedbank“, AB pagristai nutraukė 2006 m. vasario 13 d., kredito sutartį Nr. 06-009080-FA/09-097687-FA/09-097689-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), inicijavo teisminius ginčus dėl M. K. skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas yra priėmęs įsiteisėjusias ir res judicata galią turinčias nutartis, kuriomis ginčai tarp M. K. ir „Swedbank“, AB dėl skolų pagal 2006 m. vasario 13 d kredito sutartį Nr. 06-009080-F A/09-097 687-FA/09-097689-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) yra išspręsti. Priverstinis M. K. skolos išieškojimas buvo vykdomas hipotekos kreditoriaus, t y „Swedbank“, AB, prašymu, kuris buvo įformintas dviem pareiškimais. Galiojusios CPK 558 str. 1 d. redakcijoje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo buvo pagrindas įkeistą turtą areštuoti. Galiojusios CPK 558 str. 2 d. redakcijoje numatytas „Swedbank“, AB pakartotinis kreipimasis su pareiškimu buvo pagrindas jau areštuotą įkeistą turtą realizuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.

Teismas nurodė, kad Kredito sutarties nutraukimas nuo 2011 m. balandžio 19 d. buvo atliktas ne dėl atskiro ir/ar pavienio kredito sutarties pažeidimo, bet esant ir tebesitęsiant tęstiniam iki šešių mėnesių sistemingam prievolės pažeidimui, ir visiškai nepasiteisinus kredito dalių mokėjimo atidėjimui. Kredito sutarties nutraukimo dieną ieškovas ir R. K. savo įsipareigojimų vykdymą buvo pradelsę labai ilgą laiką. Egzistuojant akivaizdžiai kredito sutarties neįvykdymo rizikai bei tolimesniam ieškovo ir R. K. skolos augimui, „Swedbank“, AB, kaip finansų įstaiga, privalėjo imtis priemonių šiai rizikai sumažinti, todėl išdėstyto pagrindu kredito sutarties nutraukimas laikytinas pagrįstu. Teismui pripažinus, kad kredito sutartis nutraukta teisėtai, reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesvarstytinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš Kredito sutarties. Teismas taip pat turėjo įvertinti, kad pagal Kredito sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų (mokėjimo terminų) laikymasis atsakovui neturi esminės reikšmės. Teismas nevertino, kad prievolė pagal Kredito sutartį buvo nevykdoma ne tyčia, o dėl neprognozuotino masto ekonominės krizės ir atsakovo vengimo bendradarbiauti bei kooperuotis. Teismas klaidingai nurodė, kad Kredito sutarties laikinas nevykdymas sudaro pagrindą atsakovui tikėtis, kad sutartis nebus įvykdyta ateityje. Dėl išvardintų priežasčių atsakovas neturėjo teisės nutraukti Kredito sutarties CK 6.217 str. 2 d. pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad kaip matyti iš Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2. punkto, ieškovas prisiėmė riziką, kad nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ilgiau kaip 30 dienų, ar paaiškėjus konkrečioms aplinkybėms, leidžiančioms manyti, kad kredito gavėjas neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, ar pablogėjus jo finansinei būklei, ar esant kitoms kredito sutartyse nurodytoms aplinkybėms, Bankas įgyja teisę nutraukti kredito sutartis. Būtent šiai rizikai apdrausti ieškovas sudarė hipotekos sandorį. Kadangi ieškovas sudarydamas Kredito sutartį prisiėmė riziką dėl vykdymo suvaržymo, ieškovo argumentai, susiję su LR CK 6.204 str. taikymu yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas: buvo nurodyta, kad ieškinys tenkintinas, nors realiai jis buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas turėtų ištaisyti šį rašymo apsirikimą.

Apeliantas teigia, kad nebuvo jokio pagrindo nutraukti su juo Kredito sutartį apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, kad Kredito sutartis buvo nutraukta, kai Ieškovas nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nuo 2010 m. spalio mėnesio (dalinė palūkanų ir delspinigių įmoka buvo atlikta 2011 m. balandžio 19 d.), t.y. ilgiau kaip 7 mėnesius ir nevykdo iki šiol, todėl atsakovas dėl aukščiau išvardintų priežasčių turėjo teisę nutraukti Kredito sutartį.

Ieškovas teigia, kad atsakovas su juo nebendradarbiavo ir nedėjo pastangų teisiniams santykiams išsaugoti. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti, juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad atsakovas nuo 2009 metų sutiko atidėti pradelstų prievolių vykdymą. Nepaisant ieškovui pritaikytų nuolaidų, suėjus prievolių atidėjimo terminui ieškovas toliau nevykdė kredito sutarties. Formaliai Kredito sutarties nutraukimo teisę Bankas įgijo jau 2009 metų gruodžio mėnesį, tačiau jos neįgyvendino, toliau bendradarbiavo su ieškovu ir suteikė visas galimybes pašalinti Kredito sutarties pažeidimą. Tačiau ieškovas šia galimybe nepasinaudojo. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuo 2009 m. pradžios ieškovas buvo nemokus. Kadangi ieškovas nesugebėjo atkurti savo mokumo arba nenorėjo toliau tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, atsakovas visiškai pagrįstai ėmėsi ginti pažeistas teises, inicijavo kredito grąžinimą prieš terminą bei Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą. Iš bylos matyti, kad būtent Bankas vykdė CK 6.200 str. ir tinkamai bendradarbiavo su ieškovu, o ieškovas priešingai, vienašališkai, t.y. pažeisdamas CK 6.59 str. atsisakė vykdyti Kredito sutartį ir savo pareigų grąžinti kreditą, mokėti palūkanas nevykdo iki šiol. Akivaizdu, kad atsakovo 2011-03-28 valia dėl Kredito sutarties nutraukimo išreikšta ne formaliai, o tik po to, kai ieškovas nepasinaudojo prievolės vykdymo atidėjimu, toliau sistemingai pažeidinėjo savo įsipareigojimus ir atsisakė bendradarbiauti su kreditoriumi. Taigi, šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo motyvą apie tai, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu ir nedėjo pastangų teisiniams santykiams išsaugoti.

Apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti Kredito sutarties sąlygas yra iš esmės grindžiamas CK 6.204 str. nuostatomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju CK 6.204 str. įtvirtintos sąlygos negali būti taikomos. Pagal šios teisės normos prasmę sutarties vykdymo suvaržymu laikomos tik tokios aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad egzistuoja abi šios aplinkybės (CPK 178 str.).

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad po Kredito sutarties sudarymo sumažėjus ieškovo pajamoms, automatiškai ieškovo prievolių įvykdymo kaina padidėjo iš esmės. Pažymėtina, kad nei Kredito sutartimi suteikta kredito suma, nei mokėtina įmoka pagal Kredito sutartyje numatytą mokėjimo grafiką nepasikeitė, todėl laikytina, kad prievolių įvykdymo kaina, t.y, pagal Kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kaina liko visiškai nepakitusi. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atkūrus sutartinių pareigų pusiausvyrą, jis bus pajėgus toliau vykdyti sutartį (CPK 178 str.).

Pagal CK 6.204 str. 3 dalies nuostatas, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Ieškovas nepateikė prašymo, kuriuo prašoma pakeisti sutarties vykdymą. Savo valią dėl nesutikimo keisti sutarties sąlygų atsakovas išreiškė kelis kartus, paskutinį kartą 2011-03-28 pranešimu dėl sutarties nutraukimo. Iki Kredito sutarties nutraukimo, atsakovas sutiko pakeisti sutarties sąlygas, tačiau šios priemonės neatkūrė tinkamo prievolės vykdymo. Kadangi ieškovo nemokumas buvo akivaizdus, o sutarties įvykdymas užtikrintas įkeistu turtu, atsakovas kaip finansų įstaiga vykdė įstatymų reikalavimus imtis priemonių kredito rizikos valdymui, bei mažinti nuostolius, susijusius su skolininko nemokumu.

Pažymėtina, kad ieškovas ilgą laiką nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, nebendradarbiavo, todėl jis visiškai nepagrįstai siekia išimtinai sau palankiu būdu pakeisti Kredito sutarties sąlygas.

Kiekvienas asmuo prieš sudarydamas sandorius privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, imtis priemonių galimai rizikai apdrausti ir sudaryti tik tokius sandorius, kuriuos pagal savo finansines galimybes gali vykdyti. Sudarydamas Kredito sutartį ieškovas prisiėmė riziką dėl savo mokumo, t.y. piniginių lėšų trūkumo prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Kadangi ieškovas sudarydamas Kredito sutartį prisiėmė ir atitinkamą riziką ieškovo argumentai, susiję su CK 6.204 str. taikymu yra nepagrįsti.

Taigi, įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys buvo atmestas pagrįstai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ona GasiulytėEglė SurgailienėAndrius Verikas