Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui G. J. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys L. J., antstolis G. S., notarė R. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (1 t., b. l. 1–9) prašė pripažinti negaliojančiu ieškovo atsakovui išduotą 2012 m. sausio 20 d. paprastąjį vekselį 24 600 Lt sumai, panaikinti notarės R. S. 2014 m. birželio 11 d. atsakovui išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui visas iš jo ir jo sutuoktinės A. V. pagal vykdomąjį įrašą išieškotas pinigines lėšas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo atstovaujama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. spalio 10 d. pardavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Alytuje, L. J., atstovaujamai atsakovo. Patalpų pardavimo sutartis sudaryta su sąlyga, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašys su L. J. sutartį dėl šių patalpų nuomos iki 2016 m., o ieškovas išduos atsakovui vekselius nuomos sutarties įvykdymui užtikrinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su L. J. sudarius Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovas išdavė atsakovui ginčijamą vekselį 26 400 Lt sumai ir du vekselius 52 800 Lt sumoms. 2012 m. sausio 20 d. vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, nes atsakovas, siekdamas nepagrįstai praturtėti, pasinaudojo ieškovo sunkia ekonomine padėtimi ir, darydamas ekonominį spaudimą, klaidingai aiškindamas vekselių sudarymo sąlygas, įtakojo ieškovo valią, sukūrė jam nepagrįstas mokestines prievoles.Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 73–76) prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad atsakovui ir L. J. ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų vekselių kilmė yra skirtinga. UAB „(duomenys neskelbtini)“, netinkamai vykdęs įsipareigojimus L. J. pagal jų 2011 m. spalio 10 d. sudarytą nuomos sutartį, 2013 m. rugpjūčio 21 d. išdavė L. J. paprastąjį vekselį 20 000 Lt sumai, kaip įsipareigojimą sumokėti skolos dalį už nuomos mokesčius ir mokesčius paslaugų tiekėjams. Aplinkybes apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus ir sumų išieškojimus L. J. patvirtina teismų procesiniai sprendimai ir jų pagrindu užvestos vykdomosios bylos. Ieškovo atsakovui 2012 m. sausio 20 d. išrašytas vekselis neturi jokio ryšio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. J. sudaryta nuomos sutartimi. Ginčijamas vekselis išduotas tuomet, kai atsakovas paskolino ieškovui pinigų. Iš viso ieškovas yra išrašęs atsakovui penkis paprastuosius vekselius maždaug 150 000 Lt sumai ir niekada jokių pretenzijų dėl to nereikšdavo, todėl atsakovui nėra aišku, kodėl ieškovas po ilgo laikotarpio ginčija 2012 m. sausio 20 d. išduotą vekselį. Atsakovo nuomone, aplinkybės, kad ieškovas, kuris buvo verslininkas daugiau kaip dešimt metų, teigia nieko nežinantis apie vekselius, tačiau juos savo ir įmonės vardu išrašinėja, rodo ieškovo nesąžiningumą.Trečiasis asmuo L. J. atliepimu (1 t., b. l. 123–124) prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas neteisingai nurodo faktines aplinkybes dėl 2011 m. spalio 10 d. nuomos sutarties sudarymo, vykdymo ir vekselio išrašymo. Ji 2011 m. spalio 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu tapo negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, savininke. Tą pačią dieną šios patalpos buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016 m. spalio 16 d., o ją atstovavo jos brolis, kuris šioje byloje yra atsakovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai pagal nuomos sutartį buvo skolinga didelę sumą, todėl ji kreipėsi į teismą. 2013 m. rugpjūčio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama ieškovo, išdavė jai vekselį 20 000 Lt sumai, kaip įsipareigojimą sumokėti skolos dalį pagal 2011 m. spalio 10 d. nuomos sutartį.Tretieji asmenys antstolis G. S. ir notarė R. S. atsiliepimų nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (2 t., b. l. 127–132) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 65,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad ieškovas 2012 m. sausio 20 d. išdavė atsakovui paprastąjį vekselį dėl 26 400 Lt besąlyginio sumokėjimo atsakovui iki 2014 m. gegužės 1 d. Notarė R. S. pagal ieškovo pasirašytą ginčo vekselį 2014 m. birželio 11 d. atliko vykdomąjį įrašą, kuris 2014 m. birželio 14 d. priimtas antstolio G. S. vykdyti.Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių aktyvius atsakovo veiksmus, kuriais šis būtų siekęs suklaidinti ieškovą dėl vekselio turinio, nuslėpęs vekselio išdavimo tikslus, sąlygas ar iš jo ieškovui kylančias teises ir pareigas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, ir atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir asmeniškai kaip fizinis asmuo, L. J. ir atsakovui yra išdavęs ne vieną vekselį, kurių neginčijo. Teismas, įvertinęs faktą, kad ieškovas buvo verslininkas, sprendė, jog bet kuris jo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis atsidūręs apdairus ir rūpestingas asmuo, būdamas tokio paties amžiaus bei turėdamas tokią patirtį verslo santykiuose, būtų atidžiai perskaitęs itin trumpą ir aiškų vekselio turinį bei supratęs prisiimamos prievolės pobūdį.Teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė ryšio tarp ginčo vekselio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su L. J. sudarytos patalpų nuomos sutarties. Teismas nustatė, kad nesutampa nuomos sutarties ir vekselio šalys, prievolių pagal nuomos sutartį suma neatitinka vekselio sumos, nesutampa dokumentų surašymo datos. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo suvokti, kokius įsipareigojimus prisiima, o jei tokie įsipareigojimai nebuvo aiškūs, galėjo kreiptis teisinės pagalbos. Tai, kad ieškovas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams, teismo vertinimu, parodo, jog vekselis atitiko ieškovo valią. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad vekselio išdavimo metu tiek jo, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sunki, trūko pinigų. Šią aplinkybę teismas vertino kaip paneigiančią ieškovo paaiškinimus, kad vekselius jis pasirašė kaip užtikrinimo priemonę dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties įvykdymo.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 136–141) ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino ieškovo valios išduodant vekselį formavimosi proceso, tikrųjų ieškovo ketinimų ir tikslų. Ieškovas su atsakovu buvo sudarę žodinį susitarimą, kad atsakovas nupirks iš varžytynių pardavinėjamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas, dalį pinigų pervesdamas antstoliui, likusią dalį – tiesiogiai ieškovui. Kartu buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys patalpų nuomos sutartį, o ieškovas pasirašys vekselius, kuriais garantuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių pagal nuomos sutartį įvykdymą. Išduodamas ginčo vekselį ieškovas negavo iš atsakovo jokių piniginių lėšų. Po 2013 m. liepos 1 d. nutrūkus nuomos teisiniams santykiams vekselis galėjo būti realizuojamas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint neįvykdytų prievolių pagal nuomos sutartį.Ieškovas atsakovui išdavė ne tik ginčo vekselį, bet ir dar du vekselius 52 800 Lt sumoms. Šios sumos atitinka nuomos mokesčio pagal patalpų nuomos sutartį dydį. Visus vekselius ieškovas išdavė ir akceptavo tą pačią dieną, kai buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, skirtingos datos dokumentuose nurodytos atsakovo, kuris parengė dokumentus ir diktavo ieškovui jo įrašų tekstą, iniciatyva. Dėl sandorių sudarymo ieškovas tarėsi su atsakovu, jokių santykių su patalpų pirkėja nepalaikė. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nesutampantys sandorių subjektai, datos ir sumos paneigia sandorių tarpusavio ryšį. Ieškovas ginčo vekselį atsakovui išdavė dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir suklydimo. Susiklosčius itin sunkiai ieškovo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo paties finansinei padėčiai, ieškovas buvo pasiruošęs prisiimti bet kokias prievoles ir pasirašyti bet kokius susitarimus. Be to, atsakovas grasino ieškovui, kad nepasirašius vekselių nebus sumokėta žodžiu sutarta kainos už parduotas patalpas dalis. Atsakovui išduotų vekselių ieškovas neginčijo dėl itin sunkios finansinės padėties. Kai tapo aišku, kad vekselį atsakovas realizavo nepaisydamas to, jog patalpų nuomos sutartis yra nutraukta, ieškovas nedelsdamas pateikė teismui ieškinį dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Atsakovas ir tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčas byloje kilo dėl ieškovo atsakovui išduoto vekselio teisėtumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsniu, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau –ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant vekselio prigimtį ir tikslus, laikomasi nuostatos, kad vekselis gali būti naudojamas ir kaip kitos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015, 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2015, 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014 ir kt.). Ieškovas, pripažindamas, kad jis išdavė atsakovui ginčo vekselį, pabrėžia, kad vekselio išdavimas neatitiko jo valios, buvo nulemtas ekonominio spaudimo, apgaulės ir suklydimo, išduodant vekselį jame nurodyta lėšų suma ieškovui nebuvo perduota, vekselis buvo išduotas kaip kitos prievolės užtikrinimo priemonė.ĮPVĮ 19 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, tačiau tokiu atveju būtent vekselio davėjui tenka pareiga pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją dėl ginčo vekselio ydingumo (CPK 178 str.). Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė išduodant vekselį sumokėjęs ieškovui vekselyje nurodytą sumą. Ginčydamas šią aplinkybę ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas neturėjo finansinių galimybių vekselio pagrindu perduoti jam vekselyje nurodytos sumos. Priešingai, pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas, atstovaudamas trečiąjį asmenį, ne tik sumokėjo antstoliui 120 000 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias patalpas, bet ir žodžiu tarėsi su ieškovu dėl papildomų lėšų ieškovui perdavimo. Aplinkybę, kad pinigai pagal vekselį jam nebuvo perduoti, ieškovas grindė tik atsakovo pozicijai prieštaraujančiais savo paaiškinimais ir panašiu laikotarpiu besiformavusiais UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo ieškovas, ir L. J., kuriai atstovavo atsakovas, civiliniais santykiais. Kitaip tariant, ieškovas tvirtino, kad vekselis buvo išduotas kaip prievolių pagal nuomos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ryšio tarp ginčijamo vekselio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių patalpų pardavimo bei šių patalpų nuomos (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesutikti su tokia išvada nėra pagrindo.Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutikimą su tuo, kad skiriasi sandorių šalys, sumos ir sudarymo laikas, ieškovas grindžia tik savo paaiškinimais apie žodinius susitarimus, kurie neatitinka rašytinių sandorių turinio. Patalpų nuomos sutartis sudaryta 2011 m. spalio 10 d., o ginčo vekselis išduotas 2012 m. sausio 20 d. Teigdamas, kad vekselyje nurodyta neteisinga data, kad vekselis išduotas nuomos sutarties pasirašymo dieną, ieškovas nepateikė jokių šį savo argumentą patvirtinančių įrodymų. Tas pats pasakytina ir apie sandorių sumas. Nurodydamas, kad be ginčo vekselio, išrašyto 26 400 Lt sumai, jis išdavė atsakovui dar du vekselius 52 800 Lt sumoms, ieškovas tvirtino, jog šios sumos atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiajam asmeniui mokėtino nuomos mokesčio už patalpas sumą, t. y. 4 400 Lt per mėnesį. Kaip matyti iš patalpų nuomos sutarties, joje nustatyta nuomos mokesčio suma yra ne 4 400 Lt, bet 1 500 Lt per mėnesį. Ieškovo tvirtinimas, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 4 400 Lt nuomos mokesčio, taip pat neparemtas jokiais įrodymais, todėl spręsti, jog vekselių sumos yra susietos su nuomos mokesčio dydžiu, nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad faktiniu patalpų pirkėju buvo atsakovas, jog ieškovas turėjo pagrindą sandorius dėl patalpų sudaryti savo vardu, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, t. y. kad faktiniai patalpų nuomos santykiai siejo ieškovą su atsakovu. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl duomenų apie ryšį tarp ginčo vekselio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su L. J. sudarytų sandorių nepakankamumo (CPK 178 str.), todėl spręsti, kad vekselis buvo išduotas ne skolos pagrindu, bet kitos prievolės įvykdymui užtikrinti, nėra pagrindo. Ieškovo pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir tai, kad jis įvardija kelis savarankiškus vekselio negaliojimo pagrindus – suklydimą, apgaulę ir ekonominį spaudimą. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 2 dalimi, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Šis pagrindas taikomas tuomet, kai klaidingam asmens valios susiformavimui neturi įtakos trečiųjų asmenų veiksmai. CK 1.91 straipsnyje įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai, priešingai, yra siejami su išorinių veiksnių įtaka (CK 1.91 str. 1 d.): apgaulė – tai situacija, kai asmenį dėl tikrosios sutarties reikšmės ir pasekmių suklaidina kitas asmuo; ekonominis spaudimas – tai situacija, kai asmuo nėra suklaidinamas, jis supranta, kokį sandorį sudaro, tačiau jį sudaro ne savo valia, bet dėl susiklosčiusios nepalankios finansinės situacijos. Be to, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė teismui jo valios trūkumus išduodant vekselį patvirtinančių įrodymų, nepagrindė nei vieno iš jo nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimo (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad egzistavo žodinis ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl didesnės patalpų pardavimo kainos, pagal kurį kainos dalį atsakovas turėjo sumokėti tiesiogiai ieškovui. Nesant tokių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad vekselis buvo pasirašytas atsakovui grasinant nevykdyti žodinio susitarimo. Ieškovo teiginys, kad, atsakovui nevykdant žodinio susitarimo dėl papildomos sumos už parduotas patalpas sumokėjimo ieškovui, jis prisiėmė papildomą prievolę negaudamas iš atsakovo nei pinigų, nei rašytinio patvirtinimo sumokėti pinigus, ne tik nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, bet ir neatitinka vidutinio apdairaus, atidaus žmogaus elgesio standarto. Nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieškovas neįrodė ekonominio spaudimo, kaip valios sudaryti sandorį trūkumo (CK 1.91 str. 1 d.).Ieškovo nurodytas jo elgesio modelis paneigia ir galimybę taikyti suklydimą, kaip sandorio negaliojimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015 išaiškino, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas išduodamas vekselį nepasirūpino, jog jame ar kitame rašytiniame dokumente būtų įvardinta vekselio išdavimo pagrindai ar ryšys su kitais civiliniais sandoriais. Ieškovas negalėjo nesuprasti, kad vekselio gavėju nurodžius atsakovą, o ne L. J., kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotų patalpų savininkė, jo galimybės įrodyti ryšį tarp vekselio ir prievolių pagal nuomos sutartį įvykdymo bus ribotos. Šią aplinkybę patvirtina ir pirmosios instancijos teismo konstatuotas faktas, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išdavęs vekselį L. J., kuriuo buvo užtikrinamas prievolių pagal nuomos sutartį vykdymas. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad tiek atsakovui, tiek ir L. J. yra išdavęs ne vieną vekselį. Apklausiamas teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad jis yra išdavęs vekselių ir kitiems ūkio subjektams, kad jam vekselio išdavimo procedūra ir pasekmės buvo žinomos (2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 00 sek. – 1 val. 2 min. 3 min. 5 sek.). Apeliacinės instancijos teismas reikšminga pripažįsta ir ginčijamu sprendimu konstatuotą faktinę aplinkybę, kad ieškovas, pripažinęs, jog esant valios trūkumams išdavė atsakovui kelis vekselius, ginčija tik vieną, be to, ieškinį dėl vekselio nuginčijimo pateikė ne iš karto, bet jau prasidėjus vykdymo procesui. Įvertinusi nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, būdamas verslininku, taikydamas savo veiklos praktikoje vekselį, kaip prievolių prisiėmimo formą, negalėjo nesuprasti, kokį sandorį jis sudaro, neįvykdė pareigos įrodyti egzistuojant suklydimui dėl sandorio turinio ar pasekmių (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad ieškovas, tvirtindamas, jog atsakovas jį apgavo, neįvardijo, kokiais veiksmais apgaulė pasireiškė (CK 1.91 str.). Kaip minėta nutarties 18 pastraipoje, šio sandorio negaliojimo pagrindo egzistavimu abejoti leidžia ir ieškovo argumentas, kad sandoris buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo, kuris yra siejamas su situacija, kai asmuo supranta, jog sandoris jam nepalankus, tačiau jį sudaro dėl susiklosčiusios nepalankios finansinės padėties (CK 1.91 str.). Be to, pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sunki, todėl jis buvo pasiryžęs sudaryti bet kokį sandorį. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti ir šį sandorio negaliojimo pagrindą (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui neįvykdžius jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija ginčijamą sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo valstybei priteisiamas teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – 23,91 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,91 Eur (dvidešimt trijų eurų 91 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.