Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1729-192/2012 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei E. G., trečiasis asmuo P. P., institucijos teikiančios išvadas byloje (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas savo reikalavimus grindė ta aplinkybe, kad nuo 2011 m. liepos mėnesio duktė P. gyvena pas jį, nori ir toliau gyventi pas tėvą, jis gali sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliacinį skundą (b.l. 4-6, t. II) byloje pateikusi atsakovė E. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Ji nurodo, kad apskųstasis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, apeliacinį skundą grindžia tokais motyvais.

Teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo nuostatas, pažeidė lygiateisiškumo principą, nevertindamas jos, atsakovės, pateiktų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų. Teismas neišsiaiškino tikrųjų dukters P. P. sutikimo gyventi su tėvu priežasčių. Teismas sprendime nepasisakė dėl visų pateiktų įrodymų, tokių kaip 2009 07 01 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui P. P. rašyto paaiškinimo, kuriame ji nurodė, jog G. P. ji bijo, jis ja nesidomi, o jei ir ateina tai tik gąsdina ir apšneka, kai sirgo, jis jos neateidavo aplankyti, tėtis nesirūpino namais ir visko gailėdavo. Ji nurodė, kad mama ja visada rūpinosi. 2008-03-12 pažymoje Kauno m. savivaldybės administracijos skyriui P. P. be viso kito tėvo elgesio aprašymo, nurodė, kad ji taip pat yra gavusi nuo tėčio kumščiu į pilvą, nes nesuvalgė troškinio. Ji nurodė, kad tėvas nesveikindavo švenčių progomis ir pati teigia, kad jei jis imtų skambinti ir kviesti susitikti, ji manytų, kad taip daro dėl teismo, ir juo netikėtų. Nurodė, kad dėl santykių su tėvu ji pasidariusi nerimastinga, eina pas psichologą. Senamiesčio vaikų dienos centras, taip pat yra nurodęs, kad mergaitė turi gerą ryšį su motina. Ieškovas paprasčiausiai išsivežė mergaitę ir nieko jai, motinai nepranešė, tai nėra protingas ir rūpestingas tėvo elgesys, o labiau manipuliuojant situacija.

Teismas neatsižvelgė į ieškovo sugyventinės požiūrį į santuoką, vertybes, ji didžiuojasi, kad išskyrė atsakovės šeimą, kad 3 metus iki jos su ieškovu santuokos nutraukimo ji jau su juo bendravo.

Teismas nesiaiškino ir dėl mergaitės sveikatos būklės, o tuo labiau G. P. rūpinimosi sveikatos aspektu. Pavyzdžiui, 2012-02-23 teismo posėdyje ieškovas nurodo, kad mergaitei nėra jokių sutrikimą. Tai rodo. kad ieškovas realiai nesirūpina dukros sveikata, nes mergaitė nuo gimimo turi sveikatos problemų. Per visą bylos nagrinėjimą ieškovas nepateikė nei vieno dokumento, iš kurio būtų matyti, kad daromos mankštos, einama patikrinimui pas gydytojus dėl mergaitei nustatytų diagnozių.

Teismas neatsižvelgė į santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-023-54/2009, kuri buvo prijungta prie šios bylos, surinktus įrodymus apie ieškovo elgesį santuokos metu, t.y. į specialistų išvadas apie jai, atsakovei, padarytus sužalojimus, taip pat, duomenis, kad buvo ruošiama baudžiamoji byla dėl vyro smurtavimo (tai atsispindi teisinės pagalbos tarnybos sprendime), 2009-07-01 G. P. paaiškinimą, kur ji teigia, kad tėvas kimba prie jos, vaidina berną.

Teismas atmetė mane atstovavusios advokatės prašymą dėl dokumentų, kurie charakterizuoja ieškovą, prijungimo, tai padarė nepagrįstai, ieškovo asmenybė labai svarbi šioje byloje. Todėl prašau juos prijungti 1995-05-18 teismo sprendimą, skundą jo motinos, jo tėvo psichinę būklę atspindintį dokumentą, įgaliojimą.

Teismas netyrė tikrosios atsakovo finansinės padėties, jis ir teismas teigia, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, pajamos apie 1000 Lt, tačiau tai nėra tiesa, jis yra registruotas darbo biržoje (pateikiu tai patvirtinantį įrodymą), taip pat antstolio pažymą, kad išlaikymą išskaičiuoja iš bedarbio pašalpos.

Teismo sprendimas yra paremtas tik mergaitės, šiuo metu išgyvenančios brendimo periodą nuomone. Byloje, iš rašytinių aukščiau minėtų institucijų dokumentų, matyti, kad aš rūpinausi visada dukra, o ieškovas jai kėlė baimę, yra mušęs, naudojęs psichologinį smurtą. Todėl manytina, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo nuostatas, pažeidė lygiateisiškumo principą, nevertindamas mano pateiktų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų.

Sprendime visiškai pagrįstai nurodyta, jog jos tėvo namuose sudarytos geros gyvenimo ir auklėjimo sąlygos. Kaip yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pati P. P. nurodė, jog ji nori gyventi su tėčiu, nes kasdien namuose gauna šilto maisto, turi savo kambarį, kur nusiprausti, yra aprūpinta rūbais ir kitais daiktais, jai gerai sekasi mokykloje, turi draugų, lanko būrelius.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog P. P. gyvenimo, auklėjimo ir ugdymo sąlygos yra geresnės pas tėvą G. P., jos ir tėvo emocinis ryšys yra stiprus, priešingai nei su motina E. G.. Ieškovas tinkamai įgyvendina tėvo valdžią mergaitės atžvilgiu ir yra motyvuotas sudaryti geras gyvenimo sąlygas mergaitės vystymuisi ir ugdymui.

Ieškovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais, teisingai aiškino bei taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė teisiškai teisingą teismo sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1729-192/2012, yra teisėtas bei pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas G. P. ir atsakovė E. G. santuoką sudarė 1991 m. rugsėjo 19 d. Jiems gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra G., (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. Šalių santuoka buvo nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-023-54/2009 2009 m. gruodžio 1 d. priimtu sprendimu. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta ir tarp šalių sudaryta dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nustatyta, kad nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta yra su motina, išspręsti vaikų išlaikymo ir bendravimo su tėvu klausimai. 2011 m. liepos mėnesį nepilnametė šalių dukra P. apsigyveno pas tėvą G. P.. Šis 2011 m. liepos 12 d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms, lėmusioms vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su motina. 2011-07-15 dienos Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje P. P., gim. 1996-11-04, laikina gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu G. P.. 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies, P. P. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu. Dėl šio teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Tuo pat metu pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė motyvuoto prašymo nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovė pateikė 2012 08 28 ir 2012 09 27 tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija nepripažino, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

Atsakovė pirmajame prašyme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pati nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą netinkamai įvertinęs bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, taigi apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo tirtų, o ne naujų įrodymų vertinimas. Atsakovės prie apeliacinio skundo pridėti papildomi įrodymai apie ieškovo tėvus, t.y. senelius vaiko, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo kilęs ginčas, jų psichinę būklę, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais sprendžiant šį konkretų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir jais nesivadovauja. Tiesiogiai net ketvirtą kartą teisme išklausyti vaiką, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas tarp tėvų ginčas, kada vaikas pakankamai aiškiai pareiškė dėl ginčo esmės savo nuoseklią ir nesikeičiančią nuomonę, net ir atsakovei to prašant, teisėjų kolegija pripažįsta netikslingu.

Antrąjį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovė pateikė kartu su pilnamete dukra G. P.. Jų prašymas motyvuojamas būtinumu aiškintis ieškovo savanaudiškumo aplinkybes, susijusias su turtu, apginti atsakovės ir šalių pilnametės dukters G. P. interesus. Šiomis aplinkybėmis atsakovė negrindė savo atsikirtimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė jų apeliaciniame skunde, todėl jos negali būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant nepilnametės P. P. gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose suformuota praktika, pagrįstai nurodo, jog tokio pobūdžio kaip nagrinėjama bylose sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, šių principų nepažeidė, tinkamai įvertino ir pačios nepilnametės P. P. apsisprendimą pakeisti gyvenamąją vietą ir toliau gyventi su tėvu, ir ieškovo galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir vystytis.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tikrųjų dukters P. P. sutikimo gyventi su tėvu priežasčių, taip pat sprendime nepasisakė dėl visų pateiktų įrodymų, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

Nepilnametė P. P., nagrinėjant bylą teisme, buvo išklausyta tris kartus: 2011 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje svarstant atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l.46-51, t. I), 2011 m. lapkričio 3 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje (b.l.119-121, t. I) ir 2012 m. vasario 23 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų 2011 10 03 išvados bei kitų duomenų, šios tarnybos specialistai du kartus bendravo su nepilnamete P. P., aiškinosi jos nuomonę ir norus, tame tarpe ir priežastis, kodėl ji nenori gyventi ir net bendrauti su motina. Tiek teisme, tiek ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams P. P. kiekvieną kartą aiškino, kad ji pati apsisprendusi gyventi su tėčiu, jai pas tėtį sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Priežastis, dėl ko nenori gyventi su motina, P. P. taip pat nurodė. Ji teigia, kad taip nutiko dėl to, kad nesutiko jos ir mamos nuomonės, mama atimdavo jos daiktus, kad nepagrįstai apkaltino ją vartojus narkotikus.

Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, nepilnametė P. P. pagal esamą brandą sugeba išreikšti pažiūras, priversti ją bendrauti su motina yra neįmanoma. Todėl pripažinti, jog P. P. pareikšta nuomonė, apsisprendimas gyventi su tėčiu gali neatitikti jos valios, prieštarauti jos interesams, nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė išvadą, kad atsakovė, mergaitės motina, įgyvendindama motinos valdžią vaiko atžvilgiu, ja (valdžia) piktnaudžiauja, naudoja auklėjimo būdus, kurie pažeidžia vaiko asmens orumą ir jo neliečiamybę (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str., Vaiko teisių Konvencijos 16 str.).

Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgdamas į nepilnametės P. P. nuomonę ir tvirtą apsisprendimą gyventi su tėvu, sudarytas geras jai toliau gyventi sąlygas, pagrįstai pripažino, kad jos gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Taip teismas faktiškai suteikė prioritetą nepilnamečio vaiko interesams. Tai, kad teismas nepasisakė dėl kelerių metų senumo duomenų apie, atsakovės teigimu, netinkamą ieškovo elgesį, kad ieškovas, kaip kad nurodo atsakovė, nežino dukters P. sveikatos būklės, taip pat, kad nesurinkti išsamūs duomenys apie ieškovo gaunamas pajamas, neleidžia vertinti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas turėjo pagrindą nesivadovauti kelerių metų senumo duomenimis, juo labiau, kad ieškovas ir atsakovė jau gyvena atskirai. Teisėjų kolegijos nuomone, P. P., kuriai yra 15 metų, nuspręsdama gyventi su tėvu, tikrai sugeba įvertinti jo būdą, įvertinti, ar su juo įmanoma kartu gyventi.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime pareikšta nuomone ir sprendžia, kad byloje pateiktų įrodymų visuma, t.y. rašytiniuose įrodymuose pateikti duomenys, šalių ir trečiojo asmens P. P. paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, kuriuos pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, jog į bylą pateiktų duomenų pakako konstatuoti, kad egzistuoja CK 3.169 straipsnio 3 dalyje išvardytos sąlygos pakartotiniam ieškiniui dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo pareikšti. Teismas tyrė ir vertino, kurio iš tėvų šeimos aplinkos bei materialinės sąlygos tinkamos nepilnametei šalių dukrai augti, su kuriuo iš jų gyvendama mergaitė bus geriau prižiūrima ir auklėjama, kuris iš jų turi realias galimybes vaiko dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti, ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad dukters interesus labiau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, tėvu G. P.. CPK 380 straipsnyje nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo išklausyta šalių dukters nuomonė. Mergaitės teismo posėdyje duotas paaiškinimas, teismo buvo vertintinas kaip tvirtas ir motyvuotas. Teismo sprendimas dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis).

Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kodėl nepagrįstu ar neteisėtu laikytinas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai iš atsakovės. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad, nustačius dukters P. gyvenamąją vietą su tėvu, iš atsakovės išlaikymas nepilnametei dukrai priteistas pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstas ir teisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t.y. ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini))1000 Lt (vieną tūkstantį litų ) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.