Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovui G. G. ir jo atstovei advokatei O. V., atsakovei D. J. Š. ir jos atstovei advokatei A. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei D. J. Š. dėl skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009).

Ieškovas, reikšdamas ieškinį, nors ir buvo atstovaujamas advokatės, nenurodė savo reikalavimo teisinio pagrindo, ieškinio faktiniu pagrindu nurodė esant tą aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje, kurioje nutraukta jo ir S. G. santuoka, pripažinta, kad santuokos metu jie kaip sutuoktiniai atliko rekonstrukciją gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalies, nuosavybės teise priklausančios atsakovei D. J. Š., rekonstrukcijos kaštų priteisimo iš atsakovės D. J. Š. priteisimo klausimas turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje.

Civilinio proceso įstatymuose nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismą asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų bylos materialinius santykius. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Reikalavimas dėl lėšų priteisimo gali turėti įvairų teisinį pagrindą, nuo to, kokiu teisiniu pagrindu toks reikalavimas grindžiamas, priklauso reikalavimų tenkinimo sąlygos ir apimtis.

Nors nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio dalyku nurodoma skola, ieškovas faktiškai reiškia reikalavimą atsakovei ne dėl skolos, o dėl namo ir jo priklausinių rekonstrukcijos kaštų dalies, kuria pagerinta atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis, kaip ieškovo turėtų išlaidų atsakovės turto pagerinimui priteisimo.

Civilinės bylos dėl G. G. ir S. G. santuokos nutraukimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu paskyrus ir atlikus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybinę-ekonominę ekspertizę, nustatyta, kad rekonstrukcijos ir remonto darbų kaina yra 495306,40 Lt be PVM mokesčio. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-89-436/2011 konstatuota, kad S. G. priklausančių 2/3 dalių gyvenamojo namo pagerinimas kainavo 330204,27 Lt (2/3 x 495306,40 Lt). Iš šios sumos atėmus S. G. 34754,40 eurų (120000,00 Lt) asmeninį kreditą, pripažinta, kad 210204,27 Lt bendrų sutuoktinių G. G. ir S. G. lėšų panaudota S. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies pagerinimui, ir G. G. iš S. G. priteista 105102,14 Lt kompensacija (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-805/2010 3 t., b. l. 82-90). Pastebėtina, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai savo procesiniuose sprendimuose nenurodė, jog G. G. atskiroje civilinėje byloje turi spręsti rekonstrukcijos dalies kaštų priteisimo iš D. J. Š. klausimą. Kauno apygardos teismas savo nutartyje tik pasisakė, jog kilus ginčui dėl namo naudojimosi tvarkos tarp gyvenamojo namo bendrasavininkių ir ieškovės toje civilinėje byloje S. G. dalies būsimo uzufruktoriaus G. G., šalys galės kreiptis į teismą naudojimosi tvarkos namu nustatymo. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje pirmiau nurodytoje civilinėje byloje konstatuota, kad nei ieškovė toje byloje S. G., nei atsakovas G. G. santuokos nutraukimo byloje savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui D. J. Š. pareiškę nebuvo. Šioje santuokos nutraukimo byloje, kurioje buvo nustatomas bendras sutuoktinių turtas, nebuvo nustatyta, kad sutuoktiniai turi reikalavimo teisę į rekonstruoto gyvenamojo namo bendraturtę D. J. Š. kaip į jų bendromis santuokinėmis lėšomis pagerinto turto savininkę.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Įstatyme numatytas išlaidų už svetimo daikto pagerinimą atlyginimas, kai už tai yra atlyginama sąžiningam daikto valdytojui tuo atveju, jei negalima atskirti dalių, kuriomis buvo pagerintas daiktas, be žalos daiktui padarymo (CK 4.34 straipsnio 3 dalis), taip pat grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo sąžiningam valdytojui (CK 4.97 straipsnio 4 dalis) ir pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą daiktą, ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-560-259/2013).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip kitos namo bendrasavininkės S. G. sutuoktinis. Nors nebuvo nustatyta naudojimosi namu tvarka, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog name faktiškai gyveno dvi atskiros šeimos – atsakovė ir jos dukros S. G. šeima, nėra pagrindo manyti, jog buvo naudojamasi visomis namo patalpomis bendrai, o ieškovas tokių įrodymų byloje taip pat neteikė. Be to, liudytoja S. G. parodė, kad atsakovė gyveno antrame namo aukšte, o ieškovas ir jo šeima gyveno pirmame namo aukšte. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovas ir jo šeima valdė ar nuomos (panaudos) pagrindais naudojosi būtent atsakovės nuosavybės teise turima 1/3 dalimi gyvenamojo namo ir jo priklausinių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė leido (raštu ar žodžiu) jam ir jo sutuoktinei naudotis jos turima namo ir jo priklausinių dalimi, sumokėti priklausančius mokėti mokesčius už namo dalies išlaikymą ir paslaugas ir atitinkamai pagerinti jos nuosavybe esančią daikto dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iki jos dukros ir ieškovo santuokos nutraukimo pati gyveno name (duomenys neskelbtini) ir jai priklausančia šio turto dalimi naudojosi savo reikmėms pagal savo valią. Tiek pati atsakovė, tiek liudytoja S. G. parodė, kad D. J. Š. prisidėjo prie rekonstrukcijos darbų savo asmeninėmis lėšomis – santaupomis, skolintais ir tėvų duotais pinigais. Liudytoja V. J. parodė, jog ji savo gerai draugei D. J. Š., prasidėjus šios namo rekonstrukcijos darbams, paskolino iš viso 24000 Lt, iš kurių 19000 Lt atsakovė jai jau grąžino. Nors ieškovo atstovė ginčijo buvus tokią paskolą, nurodydama, jog rašytinių įrodymų apie šią paskolą nepateikta, be to, abejotina, kad liudytoja galėjo turėti tokią didelę pinigų sumą ir kad ją galėjo skolinti kitam asmeniui, kad atsakovės ir liudytojos parodymai nesutampa dėl bendros paskolintos sumos, tačiau pastebėtina, jog dėl to nesutapimų jų parodymuose nebuvo, abi – atsakovė ir liudytoja – nurodė vienodą paskolintą sumą, t.y. 24000 Lt. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tokios paskolos buvimo faktą, tačiau, remiantis tiek pačios atsakovės, tiek liudytojų S. G. ir V. J. parodymais, teismas sprendžia, jog yra labiau tikėtina, kad toks faktas buvo. Ieškovas jokiais duomenimis nepaneigė, kad atsakovė turėjo savo pačios lėšų, pakankamų jos namo dalies rekonstrukcijai. Nors atsakovė taip pat neteikė teismui jokių rašytinių įrodymų apie jos turėtas santaupas, mirusio sutuoktinio paliktas pinigines lėšas, jai tėvų duotus pinigus, vis dėlto byloje surinkti kiti įrodymai – atsakovės paaiškinimai, liudytojų S. G. ir V. J. parodymai, kad atsakovės turtinė padėtis buvo gera, ji 35 metus dirbo (kaip parodė liudytoja S. G., atsakovė dirbo iki 2003 metų), turėjo tiek nuolatinių pajamų, tiek santaupų, leidžia labiau tikėti, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Tuo tarpu ieškovo, kuris turi pareigą pagrįsti savo reikalavimą, nenuoseklūs parodymai apie jo prisidėjimą prie atsakovei priklausančios turto dalies rekonstrukcijos, niekuo nepagrįsti teiginiai, kad jis į atsakovės namo dalies rekonstrukciją įdėjo dideles pinigines lėšas, kai bylos duomenys nepatvirtina jo disponavimo tokio dydžio piniginėmis sumomis ir pajamomis, teismui duoda pagrindą netikėti jo parodymų teisingumu. Ieškovas nepateikė įrodymų apie savo ir jo tuometinės sutuoktinės bendrų lėšų panaudojimą atsakovei priklausančios nekilnojamųjų daiktų dalies rekonstrukcijai. Nėra duomenų, kokiomis sumomis prie rekonstrukcijos prisidėjo atsakovė ar ieškovas ir pastarojo sutuoktinė, tačiau pastebėtina, kad ieškovas netgi negalėjo teismui atsakyti, kokios jo mėnesio pajamos buvo namo rekonstrukcijos metu. Nors jis tuo metu turėjo individualią įmonę, iš prijungtoje civilinėje byloje esančių šios įmonės pajamų už 2008 metus deklaracijų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-805/2010 2 t. b.l. 103-06) matyti, jog įmonė pelno neturėjo, priešingai, ji veikė nuostolingai. Ieškovo oficialios pajamos buvo minimalios (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-805/2010 2 t. b.l. 76-77). Nors jis nurodė, jog uždirbo grodamas vestuvėse, parvarydamas iš Vokietijos automobilius, tokioms pajamoms ir jų dydžiui pagrįsti jokie įrodymai nepateikti nei šioje byloje, nei prijungtoje byloje. Todėl teismas kritiškai vertina jo aiškinimus apie jo turėtas ir atsakovei priklausančios namo dalies rekonstrukcijai išleistas lėšas. Teismas atkreipia dėmesį į paties ieškovo teiginių nenuoseklumą – jis, reikalaudamas iš atsakovės kompensacijos už jo įdėtas pinigines lėšas, parodė, kad jo tėvai pastatė tvorą, pavėsinę, nupirko židinį, sumokėjo už darbus, stogą, į rekonstrukciją įdėdami mažiausiai 100000 Lt savo lėšų. Iš Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo matyti, jog atsakovas toje civilinėje byloje G. G. teigė prisidėjęs prie D. J. Š. priklausančios gyvenamojo namo dalies pagerinimo – įvedęs naują įvadą, pakeitęs radiatorius, o šioje byloje jis nurodo įdėjęs į atsakovei priklausančios namo dalies rekonstrukciją jau 82551,07 Lt, tačiau neaišku, už kokius būtent darbus ar statybines medžiagas.

Ieškovas neįrodė, kad atsakovei priklausančiai gyvenamojo namo ir jo priklausinių daliai rekonstruoti statybinės medžiagos ir darbų paslaugos buvo įsigytos išimtinai ieškovo ir jo tuometinės sutuoktinės lėšomis. Byloje taip nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad atsakovė sutiko ar įsipareigojo apmokėti ieškovui už jai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos statybos rangos darbus. Taigi, nėra pagrindo pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį ieškovui priteisti atsakovei priklausančio daikto pagerinimo išlaidas.

Ieškinį atmetus, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 86,20 Lt pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei D. J. Š., areštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo valstybei 86,20 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei D. J. Š., areštą panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.