- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-560-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01576-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- D. B., L. B.
- Trečiasis asmuo
- L. S.
Procesinio dokumento kategorijos: 35.2; 35.3; 121.14; 121.21
2013 m. kovo 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2081-470/2012 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams D. B. ir L. B. bei trečiajam asmeniui L. S. dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 1-2) prašė priteisti iš atsakovų solidariai 38 000 Lt kompensaciją už turto – sodo namo, priklausančio atsakovams, pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog gyvenant santuokoje su atsakovų dukra L. S., jos tėvų B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ieškovas įrengė antrąjį namo aukštą. Tam buvo panaudotas 2008-03-31 iš AB SEB banko paimtas 8 129,61 eurų (28 000 Lt) kreditas. Už kreditą buvo perkamos statybinės medžiagos, pagalbinės medžiagos, statybai reikalingi įrankiai, dušo kabina ir kt. santechninė įranga bei kitos medžiagos. Buvusioje visiškai nesutvarkytoje erdvėje įrengti trys kambariai, sutvarkyta laiptinė. Šiuo metu atsakovams priklausančiame name yra du atskiri butai. Kai kuriuos darbus ieškovas atliko pats, kitiems darbams samdė pagalbininkus. Mano, kad jo atliktų darbų vertė yra 5 000 Lt. Namo dalies remonto darbams išleido daugiau kaip 30 000 Lt. Dalį išlaidų - 15 334,59 Lt patvirtina pridedami medžiagų įsigijimo dokumentai, kitą dalį- 11 535,80 Lt sumai, įrašai daryti jo buvusios sutuoktinės ranka užrašų knygelėje. Kadangi pagerinimo darbai lieka atsakovams, todėl jam turėtų būti priteista kompensacija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu (t. 2, b. l. 73-77) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 3 000 Lt už jų turto pagerinimą, 104 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, 91 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo atsakovams po 920 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, priteisė valstybei iš ieškovo 24 Lt, o iš atsakovų po 1 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, jog ieškovas 2008 metais kartu su tuometine savo sutuoktine L. S. panaudos pagrindais apsigyveno sutuoktinės tėvams atsakovams D. B. ir L. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Atsakovai B. sutiko S. šeimai leisti padaryti gyvenamojo būsto pagerinimus ir pritaikyti būstą šeimai gyventi. Buvo atlikti šie gyvenamojo namo antro aukšto darbai: išgriauta pertvara tarp dviejų kambarių ir jų vietoje įrengta virtuvė su bendra svetaine, pastatyta kita pertvara, kur įrengtas tualetas, vonia; šiose patalpose išklotos naujos grindys, virtuvės ir vonios sienos išklijuotos keraminėmis plytelėmis, buvusioje nenaudojamoje nešildomoje erdvėje padarytos karkasinės pertvaros ir taip įrengti trys kambariai, paklotos grindys (viename iš kambarių nespėta sudėti grindų), apšiltintos šios erdvės lauko sienos, įrengta laiptinė taip, kad į antrą namo aukštą būtų galima patekti iš lauko per atskirą laiptinę; visame antrame namo aukšte pakeisti langai, pertvarkyta elektros instaliacija. Šiems darbams S. panaudojo 2008-03-31 paimtą 8 129,61 eurų paskolą iš AB SEB banko bei dalį savo lėšų. Teismas konstatvo, jog G. S. atlikti statybos darbai atitinka paprastojo remonto sąvoką, išskyrus lauko sienų šiltinimą, kuris sutinkamai su statybos metu galiojusia Statybos įstatymo 2 str. nuostata (2007-05-03 red.) priskirimas prie kapitalinio remonto. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas sprendė, jog ieškovas G. S. ir jo sutuoktinė L. S. apsigyveno atsakovams B. priklausančiame būste panaudos pagrindais (CK 6.629 str.). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad iš esmės ieškovo nurodytos antrojo aukšto remonto išlaidos nebuvo būtinos CK 6.501 str. 1 d. prasme ir statybos remonto darbų išdavoje ieškovas pritaikė būstą savo šeimai gyventi. teismas nustatė, jog iki ieškovui su šeima įsikeliant gyventi pas atsakovus du antrojo aukšto kambariai jau buvo įrengti, juose buvo sudėtos parketo grindys, sienos ištinkuotos, įvestas centrinis šildymas, atvesta elektra. Šalys nepateikė į bylą namo projekto, tačiau atsakovo L. B. paaiškinimu, laisva antrojo aukšto erdvė buvo suprojektuota kaip nešildoma ir skirta sportui. Tokie L. B. parodymai nepaneigti, netikėti jais nėra pagrindo. Taigi, antras namo aukštas iki įsikeliant ieškovui su šeima buvo įrengtas pagal savininkų poreikius ir jiems tarnavo. Ieškovo G. S. atlikti pertvarkymai, įrengiant pertvaras, jas išardant ir taip sukuriant vienoje erdvėje svetainę su virtuve, tualeto ir vonios įrengimas, pertvarų pastatymas atsakovams nebuvo reikalingi - jie atlikti tik ieškovo ir jo šeimos poreikių tenkinimui. Vadinasi ieškovas, investuodamas į namo remontą ir tikėdamasis gyventi nuolatinai, privalėjo su atsakovais sudaryti rašytinę arba aiškiai žodžiu išreikštą panaudos sutartį, priešingu atveju jis veikė savo rizika. Šių išlaidų atsakovai atlyginti neprivalo. Prie svetimo turto pagerinimo darbų sąlyginai galima priskirti lauko sienų apšiltinimą patalpoje, skirtoje sportui, tačiau kaip nurodė atsakovas L. B., ši erdvė pagal namo projektą buvusi numatyta nešildoma, tam tikslui jos lauko sienos jau statybos metu buvo parinktos plonesnės. Tokia remonto rūšis, kada apšiltinamos lauko sienos, priskiriama prie kapitalinio remonto ir sutinkamai su Statybos įstatymo 23 straipsniu, tokiam darbui atlikti reikalingas atitinkamų institucijų leidimas. Ieškovas šį darbą atliko be leidimo, kas laikytina savavališka statyba. Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, todėl atsakovai negali atsakyti už trečiųjų asmenų įdėtas lėšas į tokio statinio statybą, kol tas statinys nėra teisiškai įteisintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atsakovų nuosavybė. Prie darbų, kurių vertę privalo kompensuoti atsakovai, teismas priskyrė tik langų keitimą, kas laikytina atsakovų turto pagerinimu, nes panaudos gavėjas turi teisę į būtinų išlaidų daiktui pagerinti atlyginimą, jeigu daiktas pagerintas, tai yra, kai pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (CK 6.501 str. 1 d.). Pagal bylos aplinkybes šio ieškovo atlikto darbo išdavoje patirtos išlaidos priskirtinos prie būtinų, susijusių su einamuoju remontu. Įstatydamas naujus langus ir pakeisdamas senus langus naujais ieškovas G. S. patyrė 6 000 Lt išlaidų, kas įrodoma trečiojo asmens L. S. paaiškinimu ir įrašu jos užrašų knygelėje Vertindamas tą faktą, kad G. S. panaudojo langų keitimui šeimos lėšas, teismas laikė, kad jam tenkanti kompensacijos dalis dalintina tarp jo ir buvusios sutuoktinės pusiau ir yra lygi 3 000 Lt. Teismas pažymėjo, jog atsakovai kategoriškai nepripažįsta ieškovo atliktų darbų jų būsto pagerinimu, laiko atliktus darbus itin nekokybiškais, būstą nesaugiu naudotis (pvz. dėl pavojingai sumontuotos elektros instaliacijos), blogos darbų kokybės įrodymui pateikė kvalifikuoto specialisto darbų kokybės įvertinimo ir besąlygiškai sutinka, kad ieškovas G. S. išardytų savo pastatytas pertvaras, sudėtas grindis, sienų apdailą ir kt. ir medžiagas pasiimtų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas G. S. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 81-86) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti ieškovui iš atsakovų 38 000 Lt kompensaciją už turto pagerinimą, bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Tai, kad dalis ginčo namo antro aukšto buvo negyvenama, patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, ir patys atsakovai šio fakto neneigia. Tokios sąlygos, kurios buvo name iki remonto, nebuvo tinkamos gyventi jaunai šeimai su kūdikiu. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog jie nesiūlė ieškovui imti paskolos, vykdyti statybos darbų. Atsakovas pats parūpino dalį statybinių medžiagų, padėjo ieškoti darbininkų remonto darbams atlikti, atsakovai skatino ieškovą sutvarkyti ginčo namo antrą aukštą; Byloje esantys prekių pirkimo kvitai, sąskaitos, banko išrašai patvirtina, jog nuo 2008 m. balandžio mėn. buvo perkamos įvairios statybinės medžiagos. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovas šioms medžiagoms įsigyti išleido 28 419,89 Lt. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kurie patvirtina, jog atliktų darbų vertė yra 9 936 Lt. Byloje esanti lokalinė sąmata, parengta UAB „Airema“ patvirtina, jog ieškovo nurodytos atskirų darbų kainos yra realios. Kai kuriuos darbus ieškovas atliko pats, kitiems darbams atlikti samdėsi darbininkus. Po atlikto remonto, atsakovų turtas buvo iš esmės pagerintas: įrengti du įėjimai, iš bendros erdvės įrengti trys kambariai, atitverta laiptinė. Byloje surinkti rašytinai įrodymai bei fotonuotraukos patvirtina, jog atsakovų turtas buvo pagerintas iš esmės, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas atliko tik einamąjį remontą, kuris reikalingas, kad nebloginti turto savininkui priklausančio daikto dalies; Patalpų apšiltinimas buvo atliekamas patalpų viduje, bet ne išorėje, todėl nebuvo keičiamas namo fasadas. Todėl ieškovo atlikti antrajame namo aukšte esančių patalpų įrengimo darbai yra teisėti, jiems nebuvo reikalingi atskiri leidimai darbams vykdyti, darbai negali būti pripažįstami savavališkais. Atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu pripažino, kad gyvenamasis namas nėra inventorizuotas ir teisiškai įregistruotas. Tai reiškia, kad bet kokie gyvenamajame name atliekami darbai yra statybos darbai. Atsakovai nepateikė namo statybos darbų projekto arba techninio darbo projekto, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad vieni ar kiti namo vidaus įrengimo darbai neatitinka projektinės dokumentacijos;Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas, investuodamas į namo remontą ir tikėdamasis nuolat gyventi, privalėjo su atsakovais sudaryti rašytinę sutartį arba aiškiai žodžiu išreikštą panaudos sutartį, priešingu atveju veikė savo rizika. Ieškovas su sutuoktine apsigyveno atsakovų name, kadangi šie kvietė, pasiūlė ne nuomoti gyvenamąjį plotą pas svetimus, o įsirengti jų nenaudojamas antro aukšto patalpas pagal poreikius;Atsakovų pateiktos fotonuotraukos, darytos 2012 metų gegužės mėnesį, negali būti vertinamos kaip neginčijamas įrodymas, esą atlikti darbai buvo ištisinis brokas. Su ieškiniu ieškovas pateikė fotonuotraukas, darytas 2008, 2009, 2010 metais. Palyginus tuos pačius patalpų fragmentus, akivaizdu, kad ieškovai, prieš fotografuodami, dirbtinai pablogino namo būklę;Teismas nepagrįstai pažymėjo, jog atsakovai besąlygiškai sutinka, kad ieškovas išardytų pastatytas pertvaras, sudėtas grindis, sienų apdailą ir kt. ir medžiagas pasiimtų. Ieškovas tokio reikalavimo byloje nėra pareiškęs. Be to, pagal paskirtį naudojamas daiktas nebeturi tos vertės, kokia buvo sumontavimo metu
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l.97-101) prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
Atsakovai nebuvo informuoti apie tai, kad ieškovas ir L. S. ruošiasi remontuoti atsakovams priklausantį turtą. Tai, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu pritaikė patalpas savo individualiems poreikiams, norams ir pagal savo skonį, savaime nereiškia patalpų pagerinimo. Jų vykdomi darbai nebuvo būtini, kad jie galėtų gyventi name, jiems suteiktos patalpos ir sudarytos sąlygos buvo visiškai pakankamos ir užtikrino normalias gyvenimo sąlygas. Tai ką jie darė, buvo skirta tenkinti išskirtinai tik jų individualius poreikius ir interesus. Atsakovai nedavė leidimo remontuoti namą, o ieškovui atliekant remontą, atsakovai neprieštaravo, nes nenorėjo pakenkti dukros šeimos santykiams. Be to, darbai, kuriuos atliko ieškovas, atlikti nekokybiškai. Nors ieškovas teigia, jog atsakovai patys pablogino namo remonto būklę, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti įrodymais;Kadangi ieškovas teigia, jog iš vienbučio namo, po rekonstrukcijos jis tapo dvibutis, tokiai rekonstrukcijai ieškovas turėjo gauti atsakovų raštišką sutikimą ir statybos leidimą, priešingu atveju ši rekonstrukcija laikytina savavališka;Nors ieškovas prašo priteisti 38 000 Lt, tačiau šios lėšos yra įgytos santuokos metu. Kreditas buvo suteiktas taip pat abiems sutuoktiniams. Kadangi remonto darbus ieškovas vykdė būdamas santuokoje, jis neturi reikalavimo teisės į visą remonto darbams panaudotą sumą, nes tai nebuvo asmeninės lėšos;Ieškovas išlaidų įrodymu pateikia ir išrašą iš trečiojo asmens užrašų knygutės. Tačiau užrašų knygutėje yra įrašų, iš kurių negalima spręsti, kas buvo nupirkta ir ar tai gali būti priskirta būtiniesiems pagerinimams. Ieškovas, apskaičiuodamas savo darbo vertę 5 050 Lt, nurodė, jog remiasi sąmata, sudaryta pagal Sistela programą, kuri naudojama statybinėse organizacijose, kai darbus atlieka kvalifikuoti specialistai, užtikrinama darbų kokybę bei suteikiamos garantijos. Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų ir remonto kokybės įvertinimo akto, darbai atliki nekokybiškai, medžiagos sugadintos, pažeisti statybos reikalavimai;Ieškovo pateikti kvitai, sąskaitos išrašai nepatvirtina išlaidų pagerinimo darbams apmokėti, kadangi neaišku kas pirkta. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų kasos aparatų kvitų, ieškovas prašo kompensacijos ir už tai, kas negali būti priskirta prie išlaidų pagerinimui, pvz., pjūklai, halogeninės lempos, pirštinės, teptukai ir kt. Nors ieškovas teigia, jog remonto darbams panaudojo 10 000 Lt savų lėšų bei 2 000 Lt pasiskolintų iš motinos, šiems argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. S. asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 105-106) prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas ir tretysis asmuo gyveno atsakovams priklausančiame name, tačiau ieškovas siekė turtą pagerinti, įsirengti prabangesnes gyvenimo sąlygas, nors su atsakovais šis klausimas nebuvo suderintas. Remonto darbai vyko santuokos metu, todėl tik ieškovas ir tretysis asmuo gali būti atsakingi už išlaidas šiam remontui. Santuokos nutraukimo procesas baigėsi sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas pasiėmė iš namų viską, ką pageidavo pasiimti, visa kita paliko trečiajam asmeniui ir sūnui, iš trečiojo asmens kompensacijų nereikalavo, todėl trečiasis asmuo nutraukus santuoką kartu su ieškovu solidariai liko atsakingi už prievolės AB SEB bankui, kylančios pagal 2008-03-31 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8 129,61 EUR kredito suteikimo, vykdymą. Ieškovo argumentai, kad atsakovai patys pablogino namo būklę yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d.). Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog atsakovai sutiko, jog ieškovas ir jo sutuoktinė (atsakovų dukra) L. S. apsigyventų atsakovams priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Byloje duomenų, kad ši sutartis būtų buvusi atlygintinė, nėra, todėl kolegija daro išvadą, jog tarp šalių susiklostė neatlygintinės panaudos teisiniai santykiai, o sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu. Byloje kilo ginčas dėl panaudos davėjo (atsakovų) leidimo pagerinti panaudos gavėjui (ieškovui) suteiktą gyvenamąją patalpą, atliktų buto pagerinimų apimties ir ieškovo teisės tokius pagerinimus atlikti. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).
Byloje atsakovai ir trečiasis asmuo L. S. teigia, jog atsakovai nedavė sutikimo ieškovui remontuoti atsakovams priklausančio namo, apie atliekamą remontą atsakovai nieko nežinojo, tačiau šiuos argumentus kolegija vertina kritiškai. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsileipime į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, jog tuo, kad ieškovas daro atsakovų name remontą, atsakovai buvo nepatenkinti, kadangi atsakovai leido ieškovui atlikti tik „kosmetinį“ remontą, ieškovo neragino stabdyti pradėtų remonto darbų, kadangi dėl šių klausimų atsakovų dukros ir ieškovo šeimoje kildavo konfliktai. Be to, atsakovai patvirtino, kad jų dukra prašė atsakovų nekonfliktuoti su ieškovu dėl daromo remonto. Tačiau byloje liko nenuneigta ieškovo išsakyta pozicija, jog pats atsakovas L. A. B. davė ieškovui dalį statybinių medžiagų, padėjo ieškoti darbininkų remontui atlikti bei skatino ieškovą remontuoti atsakovams priklausantį namą. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, jog atsakovai buvo informuoti apie jiems priklausančiame name atliekamus remontus, jie iš esmės dėl turto pagerinimo neprieštaravo. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovas atliko ginčo turto pertvarkymo darbus; darbų atlikimui rašytinės formos sutikimo atsakovai nedavė, tačiau atliekamam remontui neprieštaravo; buto pagerinimo metu ir kurį laiką po to šalis siejo artimi ryšiai (ieškovas buvo atsakovų žentas), o tai leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai buvo geri, grįsti pasitikėjimu, ką patvirtina aplinkybė, jog panaudos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma; panaudos sutartis buvo neterminuota. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad nuomininkas (ieškovas) turėjo nuomotojų (atsakovų) leidimą daryti ginčo namo antro aukšto pagerinimus, apie atliekamus darbus apeliantai buvo informuoti, ieškovui pretenzijų nereiškė ir ginčo namo panaudos santykių nenutraukė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas atliko neesminius ginčo namo antro aukšto pagerinimo darbus, todėl priteisė ieškovui iš atsakovų tik 3 000 Lt išlaidas už langų keitimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada kolegija nesutinka. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, jog ieškovas atliko esminius ginčo namo pagerinimus (buvo griaunamos kambarių pertvaros, įrengta virtuvė, įrengtas tualetas ir vonia, įrengti trys kambariai). Taigi ieškovo atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastą ir vertę, nepagrįstai nebuvo pripažinti daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme. Taip pat negalima sutikti ir su atsakovų argumentais, jog ieškovo atlikti darbai buvo reikalingi tik normaliam daikto būklės palaikymui, susijusiam su pareiga panaudos gavėjui daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą. Nors atsakovai teigia, kad ginčo namo antras aukštas buvo pilnai tinkamas gyventi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokia namo būklė buvo iki ieškovui ir jo šeimai įsikraustant į namą. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ginčo namo antras namas po ieškovo atlikto remonto buvo beveik pilnai įrengtas, t.y. pilnai techniškai įrengta virtuvė (t. 1, b. l. 9), pilnai įrengtos kambarių pertvaros, jos apkaltos dailylentėmis, įrengti koridoriai su apdaila (t. 1, b. l. 10), įvesti sanitariniai mazgai (t. 2, b. l. 19), kitų kambarių sienos iškaltos medžio drožlių plokštėmis, taip paruošiant tolimesniems statybos darbams (t. 2, b. l. 24), kambariuose sudėtos grindys (t. 2, b. l. 26). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad tokie ieškovo atlikti atsakovų namo pagerinimo darbai negali būti pripažinti nežymiais, kadangi, pripažintina, jog po ieškovų atliktų statybos darbų ieškovų turimas turtas tapo vertingesnis.
Ieškovas apeliaciniame skunde kelia atsakovų turto pagerinimo dydžio klausimą bei prašo priteisti iš atsakovų 38 000 Lt. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas išlaidas atsakovų turto pagerinimui grindžia byloje esančiais prekių pirkimo kvitas, sąskaitomis, banko išrašais, savo atklikto darbo vertės įvertinimu bei trečiojo asmens L. S. atliktais skaičiavimais užrašų knygutėje. Iš bylos duomenų matyti, jog 2008-03-31 ieškovas ir jo sutuoktinė L. S. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8 129,61 EUR kredito suteikimo. Kredito paskirtis - remontui. Pačioje sutartyje numatyta, kad kredito gavėjų prievolės pagal kredito sutartį yra solidarios. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1633-179/2011 ieškovo santuoka su L. S. nutraukta, išspręsti turtiniai klausimai, išspręstas prievolių pagal minėtą kredito sutartį vykdymo klausimas - buvusi sutuoktinė nutraukus santuoką kartu su ieškovu solidariai atsako už prievolės AB SEB bankui, kylančios pagal 2008-03-31 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8 129,61 EUR kredito suteikimo, vykdymą. Tokios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas panaudojo jam priklausančias pinigines sumas būtent atsakovų turto pagerinimui, tačiau tuo pačiu kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsakovai pagrįstai teigia, jog lėšos, gautos remontui atlikti, buvo įgytos santuokos metu, todėl jos negali būti priteisiamos ieškovui iš atsakovų pilnai, t.y. dalis panaudotų lėšų tenka ir jų dukrai L. S..
Nors ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, jog jis panaudojo dalį savo asmeninių lėšų, t.y. 10 000 Lt bei dalį savo motinos pinigų, t.y. 2 000 Lt atsakovų turto pagerinimui, tačiau pripažintina, jog jokių įrodymų šiems argumentams pagrįsti ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Byloje esančios pažymos apie ieškovo gaunamas pajamas nepatvirtina, jog jos buvo panaudotos būtent atsakovų turto pagerinimui. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas atsakovų turto pagerinimo dydį grindžia kasos kvitais bei sąskaitos išrašais, kurie patvirtina, kad ieškovas remontui išleido 16 884,09 Lt (t. 1, b. l. 22-30, 33-38, 40-61). Ieškovas taip pat pateikė teismui trečiojo asmens L. S. ranka darytus įrašus apie 15 334,59 Lt išlaidas remontui (t. 1, b. l. 39), ieškovas taip pat savo atliktus darbus įvertino 5 050 Lt. Kolegija pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija laiko pagrįstomis bei įrodytomis tik 16 884,09 Lt išlaidas atsakovų turto pagerinimo išlaidas, kadangi šios išlaidos yra pagrįstos byloje surinktais rašytiniais įrodymais (kvitais, sąskaitų išrašas, kitais mokėjimą pagrindžiančiais dokumentais). Kadangi pajamos, investuotos į turto pagerinimą, laikytinos bendrąja jungtine ieškovo bei trečiojo asmens L. S. nuosavybe, atitinkamai ir išlaidos ginčo turto pagerinimui, dalintinos pusiau. Kolegija kritiškai vertina ieškovo pateiktus L. S. ranka rašytus išlaidų skaičiavimus 12 334,59 Lt sumai (t,. 1, b. l. 39). Šiuose paskaičiavimuose nėra nurodyta nei už ką mokėta, nei kada šie mokėjimai buvo atlikti. Tas pat pasakytina ir apie atsakovo atliktą savo darbų vertės išaiškinimą, kadangi šie pateikti faktai nepagrindžia kokios ir kada buvo patirtos išlaidos, ar jas patyrė būtent ieškovas ir būtent atsakovų namo remontui, kokia yra šių išlaidų kilmė. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą pilna apimtimi ir panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo. Tačiau, kolegijos vertinimu, yra pagrindas padidinti ieškovui iš atsakovų priteistą kompensaciją už ginčo namo pagerinimą 5 442,05 Lt suma, t.y. iki 8 442,05L Lt, kuri susidaro padalinus realias ir pagrįstas 16 884,09 Lt išlaidas atsakovų turtui pagerinti tarp ieškovo ir L. S. pusiau.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovo atlikti ginčo namo pagerinimai atsakovams nebuvo būtini, o namo antras aukštas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. Nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą iš dalies ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant ieškovui iš atsakovų priteistiną kompensaciją už atsakovų turto pagerinimą 5 442,05 Lt suma, t.y. iki 8 442,05 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir padidinus iš atsakovų ieškovui priteistiną kompensaciją iki 8 442,05 Lt (3 000 + 5 442,05), perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 22,2 proc. ieškinio sumos, o atmestų reikalavimų 77,8 proc., ieškovui iš atsakovų priteista žyminio mokesčio suma didintina iki 253,08 Lt (nuo 1 140 Lt) , taip pat didintinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki 288,60 Lt (nuo 1 300 Lt), t.y. iš viso iš atsakovų ieškovui priteistinos 541,68 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Kadangi iš ieškovo atsakovams pirmosios instancijos teisme būtų priteistos 1 167 Lt (nuo 1 500 Lt) bylinėjimosi išlaidos, atlikus priteistų sumų užskaitas, atsakovams iš ieškovo priteistinos po 312,66 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai pakeičiamos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei: iš ieškovo priteistinos 20,22 Lt išlaidos valstybei, o iš atsakovų išlaidos valstybei nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 500 Lt atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 1 040 Lt žyminį mokestį. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (patenkinta dalis nuo ginčijamos sumos sudaro 15,55 proc.), todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 77,75 Lt atstovavimo išlaidų ir 161,72 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, t.y. viso 239,47 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo skundą tenkinus tik iš dalies, iš ieškovo atsakovams priteistinos 422,25 bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priteistų sumų užskaitas, atsakovams iš ieškovo priteistinos po 91,39 Lt išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą ir padidinti priteistą ieškovui G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimą solidariai iki 8 442,05 Lt (aštuonių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 5 ct).
Priteisti iš ieškovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 312,66 Lt (tris šimtus dvylika litų 66 ct) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 20,22 Lt (dvidešimties litų 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovams D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 91,39 Lt (devyniasdešimt vieną litą 39 ct) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.