Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei S. G., ieškovės S. G. atstovui advokatui Antanui Danieliui, atsakovui G. G., atsakovo G. G. atstovei advokatei Onai Vitartienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. patikslintą ieškinį atsakovui G. G., tretieji asmenys G. G., D. J. Š., AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Prienų rajono savivaldybės administracija, dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2) Palikti ieškovei santuokinę G. pavardę.

8) Nustatyti, kad ieškovė tarpusavio išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Rezoliucinė dalis

- Palikti ieškovei santuokinę G. pavardę.

- Nepilnametės dukros K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove S. G. pagal jos gyvenamąją vietą.

- Nustatyti, kad uzufrukto teise K. G. skirtas lėšas tvarko S. G., o G. G. skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko G. G..

- Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

- Nustatyti, kad tarpusavio išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalauja.

- Suteikti atsakovui G. G. uzufrukto teise naudotis 2/3 dalimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki šalių dukra G. G. sulauks pilnametystės.

- Priteisti iš G. G. 72 Lt žyminio mokesčio valstybei ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

- Priteisti iš S. G. 22 Lt ir iš G. G. 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą dalyje dėl leidimo G. G. uzufrukto teise naudotis 2/3 dalimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatant kokiose konkrečiai patalpose ir kuriam bendrasavininkui priklausančiose patalpose atsakovas gali gyventi su nepilnamete dukra G. G. bei tikslu išspręsti apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus dėl santuokoje rekonstruoto gyvenamojo namo dalies ar kompensacijos priteisimo, įpareigojant namo bendrasavininkes S. G. ir/ar J. Š. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją po šio namo rekonstrukcijos.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (t 3, b.l. 3-7):

1) Nepilnametė G. G. neturi civilinio procesinio veiksnumo, todėl ji be teisinio pagrindo įtraukta į bylą kaip dalyvaujantis byloje asmuo. Remiantis teismų praktika nepilnametis vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjamas ginčas, nėra dalyvaujantis byloje asmuo. Šios kategorijos bylose vaikų teisėms ir interesams teisme atstovauja vaiko teisių apsaugos institucijos -vaikų teisių apsaugos tarnybos. Teismas sprendime dėl šių motyvų nepasisakė, todėl tokie veiksmai šiurkščiai pažeidė nepilnametės dukros interesus, o tuo pačiu tiek nacionalinės, tiek ir tarptautinės teisės normas. Tai, kad dukra turėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, gavo visus procesinius dokumentus, neigiamai veikė ir veikia nepilnametės mergaitės psichologinę būseną. Atsakovo nuomone tai šiurkštus proceso pažeidimas ir teismo sprendimas dėl procesinių teisės normų pažeidimo naikintinas.

2) Atsiliepime į ieškovės S. G. patikslintą ieškinį bei teismo posėdžių metu pateikė teismui prašymą išreikalauti iš ieškovės, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, bendrasavininkės, pateikti teismui po šio namo rekonstrukcijos atsakovo iniciatyva proceso eigoje atliktų kadastrinių matavimų teisinės registracijos dokumentus. Teismas be jokių motyvų atmetė atsakovo prašymus įpareigoti ieškovę S. G. ir tretįjį asmenį J. Š. (bendrasavininkę) pateikti teismui santuokoje rekonstruoto gyvenamojo namo, kuris nuosavybės teise priklauso nurodytiems asmenims, teisinės registracijos dokumentus, pripažinti J. Š. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. O tai atsakovui atėmė galimybę ginti jo turtines teises pareiškiant priešieškinį, nes neatlikus gyvenamojo namo teisinės registracijos po rekonstrukcijos, nėra juridinio pagrindo kelti reikalavimo dėl namo oficialios vertės padidėjimo.

Atsakovas nurodo, kad remiantis LR CPK 376 str. 1 d., teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, kad teisingai būtų išspręsta byla. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimus dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Prienų rajono apylinkės teismas pažeidė ir LR CPK 376 str. 1 d., 3 d.

4) Teismui be jokių motyvų atmetus prašymą pripažinti trečiojo asmens J. Š. dalyvavimą būtinu, nebuvo galimybės spręsti klausimo dėl ieškovės ir atsakovo, kaip sutuoktinių, kreditorių šios pilietės atžvilgiu, klausimo. Tai, kad ieškovės ir J. Š. nuosavybės teise priklausančio namo rekonstrukcijai buvo imta tikslinė paskola, įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

6) Teismas suteikė atsakovui uzufrukto teise naudotis 2/3 gyvenamojo namo, esančio V.Kudirkos g. 18, Prienai. Tačiau gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra du: ieškovė S. G. ir J. Š.. Bendrasavininkės nėra nusistačiusios kokiomis konkrečiai patalpomis jos naudojasi, todėl neaišku kurios savininkės 2/3 gyvenamojo namo jis su nepilnamete dukra gali naudotis uzufrukto teise, kokiose patalpose gali gyventi.

Nesant namo teisinės registracijos po jo rekonstrukcijos, nėra galimybės išspręsti klausimo kokios iš viso patalpos yra šiame name, kokiomis patalpomis leidžiama naudotis atsakovui su nepilnamete dukra, o tai reiškia, kad teismas neišsprendė nepilnametės G. G. gyvenamosios vietos nustatymo klausimo.

7) Teismas nepatenkino prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės, o tai rodo teismo šališkumą atsakovo atžvilgiu.

Ieškovės teigimu, teismas nepažeidė procesinės teisės normų įtraukdamas G. G. į bylos nagrinėjimą. Be to, teismui išaiškinus, kad apklausus nepilnametį vaiką, jos dalyvavimas byloje nėra būtinas, pats ją vesdavosi į posėdžius, dukrai aiškino, kad jai reikia dalyvauti teismo posėdžiuose.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo D. J. Š. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Sprendimas pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Teismas teisingai trečiuoju asmeniu įtraukė G. G. , nes buvo sprendžiamas klausimas dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas buvo suteikęs atsakovui galimybę teikti įrodymus, susijusius su gyvenamojo namo rekonstrukcija, tačiau atsakovas įrodymų nepateikė, todėl teismas pagrįstai savo išvadas pagrindė surinktų įrodymų visetu.

Teismas pagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens dalyvavimas byloje nėra būtinas, nes atsakovas negali gauti J. Š. priklausančios nuosavybės, namo rekonstrukcija atlikta gavus kreditą, o kreditą grąžina S. G. ir J. Š.. Be to, atsakovas nepareiškė trečiajam asmeniui pretenzijų dėl kompensacijos gavimo.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl nepilnamečio vaiko nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų procesinės padėties tėvų santuokos nutraukimo byloje, kurioje pareikštas reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nepilnametė dukra G. G. neturi civilinio procesinio veiksnumo, todėl ji be teisinio pagrindo įtraukta į bylą kaip dalyvaujantis byloje asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.59 straipsnį ieškovas, kuris kelia santuokos nutraukimo civilinę bylą (būtent tokia yra nagrinėjama byla), be kitų, su sutuoktinių tarpusavio teisėmis bei pareigomis susijusių reikalavimų (dėl bendro turto padalijimo, tarpusavio išlaikymo), tuo atveju, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, kartu turi reikšti ir reikalavimus dėl su jais susijusių klausimų – gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) jų išlaikymo – išsprendimo. Kadangi pagal šią įstatymo nuostatą visi nurodyti reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje (santuokos nutraukimo) byloje, tai paprastai pateikiamas vienas ieškinio pareiškimas. Jame ieškovu pagal pagrindinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo yra sutuoktinis, o ieškovu pagal reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (jo dydžio ir (ar) formos peržiūrėjimo, jeigu išlaikymas jau priteistas) – nepilnametis vaikas (nes jo išlaikymo prievolė vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui), kurio procesinę teisę pareikšti ieškinį santuokos nutraukimo byloje įgyvendina vienas iš tėvų ar kitas asmuo, turintis tam teisę pagal įstatymą (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Taigi, santuokos nutraukimo byloje, kurioje, be kita ko, pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų priteisimo ar peržiūrėjimo, CPK 38 straipsnio 2 dalis dėl tokio nepilnamečio vaiko įtraukimo dalyvauti į bylą yra įgyvendinama nepilnametį vaiką, kurio vardu ir interesais pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo, ieškinyje nurodant ieškovu, o priimant teismo sprendimą išlaikymo klausimu – teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kaip yra išspręstas šis ieškovo nepilnamečio vaiko reikalavimas – patenkinamas visiškai ar iš dalies arba atmetamas.

Vaiko kaip ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje klausimas reglamentuojamas CPK 380 straipsnyje, kuriame reikalaujama, kad vaikas tiesiogiai būtų išklausytas bet kuriuo su vaiku susijusiu klausimu, bet esama išimčių, kai vaiko nuomonė gali būti sužinoma netiesiogiai. Šioje normoje nedetalizuota, kaip tai sprendžiama šeimos byloje dėl santuokos nutraukimo, kurioje, be kita ko, nagrinėjamas nepilnamečio vaiko reikalavimas dėl išlaikymo, kurį jo vardu pareiškia vienas iš tėvų ar kitas asmuo, turintis tam teisę pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl su nepilnamečiu vaiku susijusiais klausimais įstatyme nurodyta susitarti tėvams, o šį susitarimą kontroliuoja ir patvirtina teismas, taip pat į susiklosčiusią praktiką, jog ieškovai nepilnamečiai vaikai į santuokos nutraukimo bylas nekviečiami, nėra pagrindo kiekvienu atveju ieškovus nepilnamečius vaikus (taip pat nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų) būtinai kviesti dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose, be su vaiku susijusių klausimų (reikalavimų dėl vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos nustatymo), dar yra nagrinėjami tėvų santuokos nutraukimo, jų bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, tarpusavio išlaikymo ir kiti klausimai. Įgyvendinant CPK 380 straipsnio nuostatas (taip pat šio straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimo apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu pateikimo bei įforminimo) svarbu gauti ir įvertinti informaciją bei nepilnamečio vaiko nuomonę su juo susijusiais klausimais. Nuomonė pareiškiama teismui, bet ji gali būti pateikiama ir per atstovus – tėvus, globėjus, vaikų teises įgyvendinančias institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010).

Nagrinėjamu atveju, ieškovei inicijuojant santuokos nutraukimo civilinę bylą, be reikalavimo dėl bendro turto padalijimo, kartu buvo reiškiami ir dėl su sutuoktinių nepilnamete dukra G. G. susiję reikalavimai dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinys teismui buvo paduotas 2008 m. lapkričio 21 d., t. y. kai nepilnametei ginčo šalių dukrai jau buvo keturiolika metų. Taigi jau pirmosios instancijos teismui buvo teisinis pagrindas spręsti dėl tokios nepilnametės įtraukimo į procesą pagal CPK 38 straipsnio 2 dalies taisykles ieškove. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad nepilnametė dukra negalėjo būti įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu.

Kita vertus, tai, kad nepilnametė šalių dukra į bylos nagrinėjimą dėl reikalavimų nustatyti jos gyvenamąją vietą ir išlaikymą nebuvo įtraukta ieškove, o tik trečiuoju asmeniu, nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą. Šioje santuokos nutraukimo byloje dėl su nepilnamete ginčo šalių dukra G. G. susijusių klausimų pirmosios instancijos teismas išanalizavo įrodymus, juos įvertino ir pateikė faktines išvadas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ir bylos duomenų matyti, kad nepilnametė dukra dėl su ja susijusių klausimų teisme išreiškė savo nuomonę bei išdėstė faktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kaip yra išspręsti šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir išlaikymo reikalavimai. Tai rodo, kad, nors vaikas nebuvo ieškinyje formaliai nurodytas ieškovu, o nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų į procesą buvo įtrauktas tik trečiuoju asmeniu, CPK 38, 380 straipsnių nuostatos iš esmės įvykdytos ir dukros teisės dėl jos ne visai tikslios procesinės padėties pažeistos nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog apelianto argumentai dėl nepilnametės dukros įtraukimo į bylos nagrinėjimą atmestini.

Dėl atsakovo teisės į kompensaciją už ieškovės asmeninio turto pagerinimą

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, kad jam priklauso kompensacija už ieškovės asmeninio turto pagerinimą. Nors atsakovas savo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nebuvo suformulavęs priešieškinio forma, tačiau atsižvelgiant į tai, jog santuokos nutraukimo byloje turto padalijimo klausimas yra vienas iš privalomai nagrinėjamų (CK 3.59 str.), atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, atsiliepime į ieškinį galėjo pateikti savo turtinių klausimų sprendimo tarp sutuoktinių variantą ir šia savo teise pasinaudojo.

Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad atsakovas yra prisidėjęs prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių 2/3 dalių gyvenamojo namo pagerinimo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad atsakovas yra prisidėjęs prie gyvenamojo namo pagerinimo, be to, neginčijo, jog šeima į namo pagerinimą yra įdėjusi apie 200000,- Lt bendrų lėšų, siūlė atsakovui sumokėti 100000,- Lt (T.II, 166-167 b.l.). Šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.). Be to, CPK 187 straipsnis numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Iš ieškovės pozicijos pirmosios instancijos teisme aiškiai matyti, kad ji pripažino, jog atsakovas yra prisidėjęs prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo 2/3 dalių pagerinimo, patvirtino, kad į namo pagerinimą bendrų lėšų buvo įdėta apie 200000,- Lt, sutiko jam sumokėti 100000,- Lt kompensaciją. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu paskyrus ir atlikus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybinę-ekonominę ekspertizę, nustatyta, kad rekonstrukcijos ir remonto darbų kaina 495306,40 Lt be PVM mokesčio. Abejoti eksperto išvada dėl darbų kainos teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl ja vadovaujasi apskaičiuodama atsakovui priklausančios išmokėti kompensacijos dydį.

Atsižvelgdama į tai, jog šalys nepateikė jokių oficialių dokumentų, kad remonto darbų atlikimui samdė rangovus, kurie yra PVM mokėtojai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalys pridėtinės vertės mokesčio išlaidų, vykdant gyvenamojo namo pagerinimo darbus nepatyrė, todėl prie eksperto nustatytos rekonstrukcijos ir remonto darbų kainos 495306,40 Lt PVM išlaidų neprideda.

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso tik 2/3 dalys gyvenamojo namo, todėl akivaizdu, kad jos namo dalių pagerinimas kainavo 2/3 x 495306,40 Lt = 330204,27 Lt. Ieškovė gyvenamojo namo pagerinimui 2005 m. liepos yra paėmusi 34754,40 eurų (120000,- Lt) asmeninį kreditą. Nors už šią paskolą yra laidavęs atsakovas, tačiau tai nereiškia, kad kredito pinigai yra bendros sutuoktinių lėšos, panaudotos ieškovės asmeninio turto pagerinimui. Jeigu ieškovė laiku ir tinkamai vykdys savo asmeninius kreditinius įsipareigojimus bankui, jokių neigiamų padarinių laiduotojui (atsakovui) neatsiras. Be to, jeigu ieškovė netinkamai vykdys savo įsipareigojimus bankui ir laiduotojas turės už ieškovę įvykdyti ir įvykdys prievolę, jam pereis visos kreditoriaus teisės (CK 6.83 str.) ir jis galės ieškovei reikšti reikalavimus ieškovei atskiroje byloje.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad iš 330204,27 Lt, panaudotų ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies pagerinimui, 120000,- Lt kredito lėšos pripažintinos ieškovės asmeninėmis lėšomis. Likusi 210204,27 Lt (330204,27 – 120000,00) suma pripažintina bendromis sutuoktinių lėšomis, panaudotomis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies pagerinimui.

Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė savo teisės į kompensaciją dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies pagerinimo, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos (ieškovės paaiškinimų, ekspertizės išvadų ir pan.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodytas 210204,27 sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies pagerinimui, todėl atsakovui priteistina 105102,14 Lt kompensacija (iš esmės su tokio dydžio kompensacija sutiko ir ieškovė).

Atsižvelgdama į tai, jog kompensacijos suma yra didelė, o ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 4000,- Lt, teisėjų kolegija sprendžia, kad kompensacijos išmokėjimas išdėstytinas per metų laikotarpį, mokant kompensaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo lygiomis dalimis kas mėnesį.

Atsakovo argumentai, kad jam priklauso didesnė kompensacija iš ieškovės atmestini, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovės turto pagerinimui panaudojo daugiau sutuoktinių bendrų ar savo asmeninių lėšų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismui nepripažinus trečiojo asmens J. Š. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nebuvo galimybės spręsti ieškovės ir atsakovo, kaip trečiojo asmens kreditorių, klausimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens procesinis statusas lemia, kad nagrinėjamoje byloje tiesiogiai su juo susiję klausimai nenagrinėjami, o tik byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms nagrinėjant kitą bylą. Nei ieškovė, nei atsakovas, santuokos nutraukimo byloje savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui pareiškę nebuvo, trečiasis asmuo apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, jokių procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė.

Dėl uzufrukto nustatymo, kai nėra nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarka

Apeliantas nurodo, kad teismui suteikus teisę atsakovui uzufrukto teise naudotis 2/3 dalimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kai namo bendrasavininkės nėra nusistačiusios kokiomis konkrečiai patalpomis jos naudojasi, neaišku kokiomis 2/3 dalimis gyvenamojo namo jis su nepilnamete dukra gali naudotis uzufrukto teise. Be to, nesant namo teisinės registracijos po jo rekonstrukcijos, nėra galimybės išspręsti klausimo kokios iš viso patalpos yra šiame name, kokiomis patalpomis leidžiama naudotis atsakovui su nepilnamete dukra, o tai reiškia, kad teismas neišsprendė nepilnametės G. G. gyvenamosios vietos nustatymo klausimo.

Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei (2/3 dalys) ir jos mamai (1/3 dalis). Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra nustatyta. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi, nesant tarp bendraturčių ginčo ir nenustačius naudojimosi namu tvarkos, jos abi turi teisę naudotis visu gyvenamuoju namu bendrai. Nustačius atsakovui uzufrukto teisę į ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės namo dalį, jis įgijo tokias pačias teises valdyti ir naudotis namu kaip ir ieškovė, t.y. su bendrasavininke (J. Š.) visu namu bendrai. Jeigu tarp bendrasavininkės J. Š., iš vienos pusės, ir ieškovės, kaip bendrasavininkės, bei atsakovo, kaip ieškovės dalies uzufruktoriaus, iš kitos pusės, kils ginčai dėl namo naudojimosi tvarkos, šalys galės kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos namu nustatymo (CK 4.75 str. 1 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas uzufrukto nustatymo dalyje atmestinas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t.y. tik iš dalies reikalavimą dėl kompensacijos už ieškovės turto pagerinimą priteisimo, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme vienai iš kitos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš ieškovės S. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovui G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 105102,14 Lt (vieno šimto penkių tūkstančių vieno šimto dviejų litų 14 ct) kompensaciją, kurią ieškovė turi išmokėti per metus laiko nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo mokant lygiomis dalimis kas mėnesį.

Kitoje dalyje Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.