Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. I. ir jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio pagal verslo liudijimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 22 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR-N-1428-2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. 2020 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo S. N. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-1428-2020 (toliau – ir nutarimas), buvo paskirta 950 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių už padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra, už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 25 d., 3.20 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, krašto kelio Smilgiai–Pakruojis 15,53 kilometre, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 promilės girtumas, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

R. I. pateikė skundą teismui, kuriame nurodė, jog nesutinka su 2020 m. spalio 22 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR-N-1428-2020, ir prašo panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti minėtą nutarimą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 15 mėnesių. Skundu nurodė, kad alkotesteriu jam 2020 m. rugsėjo 25 d. 3.20 val. nustatytas 0,5 +/- 0,01 prom. girtumas, tačiau nedelsiant po įvykio lydint policijos pareigūnams nuvykus į medicinos įstaigą duoti kraujo mėginį, nustatyta 0,37 promilės alkoholio koncentracija kraujyje. Jo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, nes patikrinus neblaivumą vienu iš leistinų būdų – atlikus kraujo tyrimą, nustatyta, kad alkoholio kiekis kraujyje neviršija leistinos 0,4 promilės ribos. Netenkinus prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, prašo teismo įvertinti galimybę neskirti administracinio poveikio priemonės: nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nutarimu nebuvo įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi, geranoriškai teikė paaiškinimus, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, nustatytas neblaivumas nežymiai viršijantis leistiną normą, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, jo vairavimas nebuvo kuo nors skirtingas (pavojingas); jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, teisė vairuoti jam būtina vykdant individuali prekybos veiklą.

Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo palikti galioti nutarimą.

Teismo posėdžio metu skundą pateikusio R. I. atstovė advokatė nurodė, kad vertinant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, prašo teismo vadovautis specialisto išvadoje konstatuotu rezultatu dėl R. I. kraujyje buvusios alkoholio koncentracijos ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismui visgi nustačius esant administraciniam nusižengimui, prašo neskirti R. I. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Akivaizdu, kad nusižengimas yra mažareikšmis, kadangi net ir vadovaujantis alkotesterio parodymais, leistinas alkoholio kiekis viršytas labai nežymiai, tokio nusižengimo pavojingumas yra nedidelis. Tokiu atveju, kai riba tarp leistino ir neleistino kiekio yra tokia nedidelė, ir paties asmens suvokimas apie savo būklę yra labai sudėtingas. R. I. kėlėsi anksti ryte, atsikėlęs jautėsi blaivus, iš vakaro vartojo lengvą alkoholį. Todėl įvertinti savo būklę nesant specialių priemonių yra sudėtinga. Nėra asmens piktybiškumo. Paties pažeidėjo asmenybė vertintina teigiamai, nėra anksčiau baustas, prisipažino, bendradarbiavo su pareigūnais, gailisi dėl nusižengimo, padarė jį dėl neatsargumo. Pats pažeidimas nustatytas taikant policines priemones, o ne dėl įtarimą sukėlusio vairavimo. Netekęs teisės vairuoti negalėtų vykdyti savo veiklos – prekybos, o pagal amžių susirasti kitą darbą darbo rinkoje būtų sudėtinga. Vykdoma veikla yra šeimos veikla, ją vykdo kartu su sutuoktine, kuri neturi teisės vairuoti. Vien skirta bauda užtikrintų administracinių nuobaudų tikslų pasiekimą R. I. atžvilgiu, kadangi jam tai yra didelė suma. O teisės vairuoti turėjimas sudarytų galimybes dirbti, uždirbti ir sumokėti baudą.

R. I. teismo posėdyje paaiškino, kad iš vakaro prieš įvykį miegoti nuėjo apie 21 val., o ryte iš namų išvažiavo 3 valandą. Poilsio buvo gana mažai. Alkoholį – alų iš vakaro baigė gerti dar anksčiau iki nueidamas miegoti. Atsikėlęs jautėsi gerai, nesijautė neblaivus. Iš namų išvyko nieko nevalgęs. Vairuoja daug metų, tokios situacijos nėra buvę.

Institucijos, priėmusios nutarimą ir paskyrusios nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) <...> vairuotojai. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.

Minėto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Šiuo aspektu analizuojant administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad R. I. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARHJ-0200 buvo nustatytas 0,50 promiles atitinkantis girtumo laipsnis. Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1296555 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARHJ-0200 patikra buvo atlikta 2020 m. gegužės 25 d. ir galiojo iki 2020 m. lapkričio 5 d. R. I. inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas 2020 m. rugsėjo 25 d., kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog blaivumo nustatymo testas R. I. vertinamu atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Abejonių tuo, jog neblaivumo nustatymo testas policijos pareigūnų naudotu alkotesteriu buvo atliktas pažeidžiant šio testo atlikimui keliamus reikalavimus, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla, tokių abejonių nekelia ir skundą pateikęs asmuo. Remiantis nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, prieš tikrinant neblaivumą R. I. buvo paklausta, ar per paskutines 15 min. iki tikrinimo jis nevartojo alkoholio, gautas neigiamas atsakymas; tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Paaiškinime administracinio nusižengimo protokole R. I. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. apie pietus vartojo 6 laipsnių stiprumo alų.

Sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-719/2020). Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis R. I., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis tuo metu, kai jį vairuojantį sustabdė policijos pareigūnai. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-926/2020). Akivaizdu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, todėl medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą, nors nagrinėjamu atveju ir santykinai neilgą, laiko tarpą. Neabejotina, jog policijos pareigūnams sustabdžius asmenį ir alkotesteriu nustačius jo neblaivumą, jis patyrė stresą, dėl ko paprastai kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi, kvėpuoja greičiau, todėl išsiblaivo greičiau. Juolab, kai alkoholio koncentracija yra nedidelė, kaip nagrinėjamu atveju. Esant šiems duomenims spręstina, jog vien tai, kad vertinamu atveju R. I. pasitikrinus ligoninėje jam buvo nustatytas 0,37 promilių neblaivumo laipsnis, policijos pareigūnų atlikto testavimo rezultatų, nepaneigia. Pritartina tyrimą atlikusios institucijos išvadai, kad R. I. vertinamu atveju pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais padarydamas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl skundu teikiamas prašymas panaikinti 2020 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-1428-2020 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną atmestinas.

Parenkant poveikio priemonės (administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės) rūšį ir dydį būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad poveikio priemonė atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudų tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4/2013, Nr. 2AT-13/2013, Nr. 2AT-53/2014 ir kt.).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėdami bylas dėl poveikio priemonės sušvelninimo ar pernelyg švelnios poveikio priemonės paskyrimo teismai yra ne kartą konstatavę, kad poveikio priemonė gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos poveikio priemonės, naudai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-511/2016 ir kt.).

Atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. be jokių abejonių padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau jam nustatytas girtumo laipsnis (0,50 ‰ ± 0,01‰) nežymiai viršijo leistiną girtumo laipsnį. Iš atsakomybėn traukiamo asmens skundo, o taip pat jo paaiškinimų teismo posėdyje, matyti, kad jis alkoholį vartojo išvakarėse, o kitą dieną labai anksti ryte vairavo automobilį, nes nejuto jokių neblaivumo požymių. Iki aptariamo nusižengimo padarymo atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą 2018 m., tąkart jis buvo nubaustas už mažiau pavojingą KET pažeidimą. Anksčiau paskirta bauda yra sumokėta (nuo jos įvykdymo praėjęs ilgesnis kaip vienerių metų laikotarpis). Be to, atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą – prekybą ne maisto produktais, kuriai reikalinga teisė vairuoti. Kartu teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Visos šios aplinkybės (ypatingai atsakomybėn traukiamo asmens vairuotojo stažas, jo baustumas administracine tvarka, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis, kai alkoholio koncentracija kraujyje po beveik 40 minučių jau buvo sumažėjusi iki leistino vairuojant kiekio, ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors priimant nutarimą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau įvertinus administracinio nusižengimo protokole pateikto R. I. paaiškinimo turinį anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste, teismas jį vertina ne kaip padaryto nusižengimo neigimą siekiant išvengti administracinės atsakomybės, bet kaip abejonę (nesutikimą) dėl alkotesterio parodymų, kurią sukėlė paties asmens savo būklės suvokimas kaip tinkamos vairuoti ir noras šias abejones išsklaidyti atliekant alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje patikrinimą. Šiame kontekste sutiktina su atsakomybėm traukiamo asmens atstovės argumentu, kad tokiu atveju, kai riba tarp leistino ir neleistino kiekio yra tokia nedidelė, paties asmens suvokimas apie savo būklę yra sudėtingas.

Pažymėtina ir tai, kad atsakomybėn traukiamam asmeniui R. I. už nusižengimą paskirta pakankamai didelė bauda, kurią sumokėdamas pažeidėjas neabejotinai pajus didelius finansinius nepatogumus, o nuo nusižengimo, tuo pačiu ir nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo praėjęs laikotarpis yra pakankamas tam, kad atsakomybėn traukiamas asmuo suprastų ir patirtų realias neigiamas jo padaryto nusižengimo pasekmes.

Atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir iš esmės neprieštarauja, kad vietoje skundžiamu nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės būtų paskirta kita poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose). Tačiau ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. AN2-55-332/2017).

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad jos yra pakankamos ir reikšmingos tam, jog šiuo atveju būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti atsakomybėn traukiamam asmeniui R. I. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Institucija atsiliepime į skundą nenurodė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad šiuo konkrečiu atveju taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskiriant administracinio poveikio priemonės nebus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl skundžiamas nutarimas keičiamas panaikinant atsakomybėn traukiamam asmeniui R. I. paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 75-ANR_N-1428-2020 administracinio nusižengimo byloje – panaikinti šio nutarimo dalį, kuria R. I. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 (penkiolikai) mėnesių.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.