- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- 1-1022-604/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18163-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, Sodros duomenimis, nedirbantis,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2025-05-25 apie 09.40 val. kelyje Pirčiūpiai-Eišiškės 20.900 km šviesiu paros metu vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 128 punkto (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, prasilenkdamas su priešpriešine puse važiuojančiu automobiliu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė ta pačia kryptimi dešine puse dviračiu važiuojantį A. D., kuris nukritęs nuo dviračio šio kelių eismo įvykio metu patyrė sužalojimus: kairio žastikaulio priekinį išnirimą ir žastikaulio didžiosios šiurkštumos lūžį, vertinamus visumoje nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad įvykio dieną ryte mamai priklausančiu automobiliu važiavo iš Pabarės į Varėną nupirkti vaistų vaikams. Matomumas buvo geras, leistino greičio neviršijo, buvo blaivas. Prasilenkdamas su miškovežiu automobilio veidrodėliu kliudė šalia jo ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką, kuris nuo smūgio nukrito. Iškart sustojo, įvykio vietoje bendravo su dviratininku, šis skundėsi skausmu. Dviratį paliko vietoje ir nuvežė dviratininką į Eišiškių polikliniką. Ten nukentėjusįjį išleido ir nuvažiavo savo reikalais, susitarė susiskambinti kitą dieną. Nukentėjusysis pretenzijų jam nereiškė. Po to jam paskambino pažįstamas, sakė, kad įvykio vietoje yra policija. Su policija susisiekė ir paaiškino visą situaciją. Žalą nukentėjusiajam atlygino. Žalą Ligonių kasai pasižada atlyginti. Savo veiksmus vertina blogai ir labai gailisi, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos O. S. atsakomybei. Su mama sutaria gerai, jos prisiklauso. Yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, šeimoje dirba vienas. Kartą buvo baustas administracine tvarka už cigaretes, paskirtą baudą sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. B. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): policijos pareigūno Andrejaus Marmyš tarnybinis pranešimas, pranešimo registravimo duomenys, kelių eismo įvykio apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, alkotesterio parodymai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, medicininių dokumentų apžiūros protokolas, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, nukentėjusiojo A. D. parodymai, liudytojos O. M. parodymai, kaltinamojo A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.
Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis A. B. 2025-05-25 apie 09.40 val. kelio Pirčiūpiai-Eišiškės 20.900 km vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. nepasirinko saugaus greičio, prasilenkdamas su priešpriešine puse važiuojančiu automobiliu nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė ta pačia kryptimi dešine puse dviračiu važiuojantį A. D., kuris nukritęs nuo dviračio patyrė sužalojimus: kairio žastikaulio priekinį išnirimą ir žastikaulio didžiosios šiurkštumos lūžį, vertinamus visumoje nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Teisiamojo posėdžio metu O. S. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašyme ir teisiamojo posėdžio metu O. S. paaiškino, kad A. B. yra jos sūnus. Gyvena tame pačiame kaime atskirai, tačiau dažnai matosi ir bendrauja su sūnumi. Jų santykiai yra geri. Sūnus yra sukūręs šeimą, dažnai lankosi pas ją. Bendravo su sūnumi apie įvykį, jo veiksmus vertina neigiamai. Sūnus išvadas padarė, pasižadėjo tokių veiksmų nekartoti. Pati ji dirba. Sūnus jos prisiklauso, mano, kad gali daryti teigiamą poveikį sūnaus elgesiui ir užtikrinti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes gyvena viena ir gauna nedideles pajamas.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos - asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).
BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju A. B. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie neatsargių nusikaltimų. Nusikalstamą veiką A. B. padarė nebūdamas anksčiau teistas, 2021 metais baustas administracine tvarka už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, tačiau paskirtą administracinę nuobaudą yra įvykdęs, daugiau administracine tvarka nebaustas, per paskutinių 5 metų laikotarpį Kelių eismo taisyklių nėra pažeidęs. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, padarė tinkamas išvadas. Todėl spręstina, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Nusikalstama veika padaryta žala buvo atlyginta, nukentėjusysis žalos atlyginimo iš kaltinamojo nereikalauja. Civiliniai ieškiniai nepareikšti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvykio metu transporto priemonę kaltinamasis vairavo blaivas, iškart po įvykio suteikė pagalbą nukentėjusiajam. Taip pat bylos duomenimis, A. B. yra sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad A. B. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepažeidinės įstatymų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo mama O. S. pateikė teismui prašymą atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu O. S. iš esmės patvirtino kaltinamojo teigiamą asmenybę, apibūdino jį kaip atsakingą asmenį, visuomet atsižvelgiantį į jos nuomonę ir patarimus. Bylos duomenimis, O. S. yra neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nepradėti, administracine tvarka nebausta, dirbanti ir pagal darbo vietą charakterizuojama tik teigiamai, palaiko nuolatinius, artimus ir glaudžius santykius su kaltinamuoju, yra jo artima giminaitė. Todėl, teismo vertinimu, O. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, A. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. S. atsakomybėn. Atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek į laiduotojos teigiamas asmenybes, į padarytos nusikalstamos veikos atsitiktinį ir neatsargų pobūdį, teismas nemato pagrindo griežtinti taikytino laidavimo piniginiu užstatu ar nustatant ilgesnį laidavimo terminą, todėl aptariamu atveju taiko laidavimą be užstato ir nustato minimalų vienerių metų laidavimo terminą.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu – pagal laidavimą), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-186-648/2019, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.).
Pagal susiformavusią teismų praktiką, baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), transporto priemonės konfiskavimas (BK 72 straipsnis)) paprastai skiriamos nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju A. B. padarė neatsargų nusikaltimą, pripažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam nereiškia, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad padaryta žala jam iš esmės buvo atlyginta. A. B. pažeidė tik vieną Kelių eismo taisyklių reikalavimą, o padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, įvykis įvyko daugiau dėl kaltinamojo neatidumo ir neapdairumo, dėmesio stokos. Transporto priemonę jis vairavo turėdamas teisę vairuoti, būdamas blaivas, nustatyto greičio neviršijo, iškart po įvykio pasiūlė pagalbą nukentėjusiajam. Pastebėtina, kad neblaivumas iškart po eismo įvykio buvo nustatytas ne kaltinamajam, o nukentėjusiajam, be to, duodamas policijos pareigūnams pirminius paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes nukentėjusysis klaidino policijos pareigūnus apie kaltinamojo elgesį iškart po eismo įvykio, nurodė, kad kaltinamasis jam pagalbos nesuteikė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau vėliau patvirtino faktą, kad kaltinamojo buvo nuvežtas į Eišiškių polikliniką. Akcentuotina ir tai, kad A. B. teisiamas pirmą kartą, 2021 metais baustas administracine tvarka už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, tačiau paskirtą administracinę nuobaudą yra įvykdęs, daugiau administracine tvarka nebaustas, per paskutinių 5 metų laikotarpį Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimų nėra pažeidęs. Taip pat bylos duomenimis, A. B. yra sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, Sodros duomenimis, nuolat nedirba, verčiasi individualia veikla, duomenų apie kokius nors neigiamus jo įpročius ar priklausomybes nėra. Šių aplinkybių visuma rodo, A. B. nėra piktybinis teisės aktų reikalavimų pažeidėjas, o jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, juolab jis nebuvo abejingas padarytai nusikalstamai veikai, savo veiksmus vertina kritiškai. Todėl atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą teismas baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis) ar transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis) - kaltinamajam netaiko. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika vis tik buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, taip pat į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos A. B. jokių įstatyme įtvirtintų sankcijų ar turtinių įpareigojimų nepatirs, teismas taiko kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, sukėlusi nesunkias pasekmes, kad kaltinamasis pripažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, savo elgesį vertina neigiamai, anksčiau nebuvo teistas, teismo vertinimu, teigiamai paveikti kaltinamąjį pakaks minimalios 10 MGL (500 Eur) įmokos, nustatant šiai įmokai sumokėti šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Dėl daiktinių įrodymų
Nuosprendžiui įsiteisėjus, plastikinės šukės sunaikinamos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninė laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. S. atsakomybei be užstato ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. B. nutraukti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Taikant BK 71 straipsnį, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šiai įmokai sumokėti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, plastikines šukes sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Išaiškinti A. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai O. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.