- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-618-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-09504-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolės Danguolės Smetonienė, Eigirdas Činka (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- AB „Panevėžio statybos trestas“
- Ieškovas
- G. B.
- Kategorijos
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-54-3-09504-2016-0
NUTARTIS
2017 m. liepos 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt. su tuo susijusių reikalavimų ir atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ priešieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas G. B. reikalavo panaikinti 2016-11-24 atsakovės vadovo įsakymu Nr. 179p jam skirtą drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo ir pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, bei, negrąžinant ieškovo į darbą, priteisti iš atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį skaičiuojant nuo 2016-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos,1000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo, atlyginimą; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priešieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atmesti. Atsakovė AB “Panevėžio statybos trestas“ pateikė priešieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo ir prašė panaikinti Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-01-02 sprendimą Nr.DGKS-4, kuriuo buvo panaikintas atsakovo vadovo 2016-10-12 įsakymas Nr.155-p paskirti ieškovui drausminę nuobaudą.Ieškovas nurodė, jog dirbo pas atsakovę vyresniojo sargo pareigose. Atsakovė siekė panaikinti ieškovo pareigybę, bet nemokėti įstatyme numatytų išmokų, dėl ko atleido ieškovą skiriant drausmines nuobaudas. 2016-10-12 ieškovui skirtas papeikimas už tariamai aplaidžiai vykdomas pareigas, nors darbo drausmės pažeidimo jis nepadarė, nuobauda skirta praleidus jos skyrimo terminą. Tai konstatavo darbo ginčų komisija 2017-01-02 sprendimu panaikindama skirtą nuobaudą. 2016-11-24 ieškovui skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo už tariamą dokumentų klastojimą, tariamą žinomai neteisingos informacijos teikimą. Šių pažeidimų jis taip pat nepadarė, jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip darbo drausmės pažeidimas, todėl ir nuobauda skirta nepagrįstai. Darbdavys tendencingai siekė atleisti ieškovą, todėl į darbą jis negali būti grąžintas. Atsakovės ginčijamas Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl 2016-10-12 ieškovui skirtos nuobaudos panaikinimo teisėtas ir pagrįstas.Atsakovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį dėl 2017-01-02 darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo tenkinti. Nurodė, kad 2017-01-02 sprendime darbo ginčų komisija nepagrįstai nurodė, jog darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą praleido jos skyrimo terminą ir kad darbuotojas nepadarė pažeidimo. 2016-10-12 drausminė nuobauda ieškovui skirta už netinkamą sargų darbo kontrolę, įvykių neregistravimą budėjimo žurnale ir nepranešimą apie juos pagal priklausomybę, nenuleisto šlagbaumo laikymą.2016-11-18 paaiškėjo, kad ieškovas atgalinėmis datomis darė įrašus žurnale, taip teikdamas neteisingą informaciją ir klaidindamas darbdavį. Tai darbdavys įvertino ir kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Todėl 2016-11-24 skirta nuobauda atleidimas iš darbo yra teisėta ir pagrįsta.
Pirmos instancijos teismo sprendimo išvados ir argumentai
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu nusprendė panaikinti ieškovui (darbuotojui) G. B. atsakovės (darbdavės) AB “Panevėžio statybos trestas“ 2016-11-24 vadovo įsakymu Nr. 179-p skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažinti 2003-08-14 darbo sutarties Nr. PST/1508, 2016-11-24 nutraukimą neteisėtu ir konstatuoti, kad nurodyta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti G. B. iš atsakovės AB “Panevėžio statybos trestas“ 1900,50 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. įskaitytinai bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 18,10 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant penkių darbo dienų savaitę nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įskaitytinai, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2003-08-18, o nuo 2009-10-19 vyresniojo sargo pareigose. Atsakovės vadovo 2016-10-12 įsakymu Nr. 155-p ieškovui už aplaidžiai vykdomas pareigas, saugant aikštelę (duomenys neskelbtini), skirta drausminė nuobauda - papeikimas. 2016-11-24 atsakovės vadovo įsakymu Nr. 179-p ieškovui už tai, kad jis per 12 mėn. padarė antrą drausmės pažeidimą, t.y. klastojo dokumentus, savivaliavo, darydamas dokumentuose prierašus, teikdamas paaiškinimus, teikė žinomai neteisingą informaciją, skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. 2017-01-02 Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-4 atsakovės 2016-10-12 įsakymu Nr. 155-p ieškovui skirta drausminė nuobauda - papeikimas panaikinta.Dėl 2016-10-12 skirtos drausminės nuobaudos teismas nurodė,jog iš atsakovės vadovo 2016-10-12 įsakymo Nr. 155-p matyti, kad drausminė nuobauda - papeikimas skirta už aplaidžiai vykdomas vyresniojo sargo pareigas, saugant aikštelę Tinklų g. 7, Panevėžys. Teismas iš esmės sutiko su 2017-01-02 Darbo ginčų komisijos sprendime Nr. DGKS-4 padarytomis išvadomis dėl šios drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui nepagrįstumo, pripažindamas, kad atsakovė neįrodė darbuotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltės. Atsakovė, kaltindama ieškovą netinkama sargų darbo kontrole (vyresniojo sargo pareiginių nuostatų 1.2 p.) (dėl 2016-09-05 ir 2016-09-17 įvykių), nenurodė kokių konkrečiai priemonių galėjo ir turėjo imtis ieškovas, siekdamas tinkamai įvykdyti šią pareigą (sargų kontrolę) ir tokiu būdu užkirsti kelią 2016-09-05 ir 2016-09-17 įvykiams.Iš paties darbdavio atstovo pranešimo sprendė, kad įvykių priežastys galėjo būti ne nurodytos ieškovo pareigos netinkamas vykdymas, bet aikštelėje sumontuotų vaizdo stebėjimo kamerų neveikimas, aikštelės blogas apšvietimas, jos aplinka, rakinamo užtvaro nebuvimas, t.y. veiksniai, nesusiję su atsakovo pareigomis. Pripažino,jog nepagrįstai atsakovas kaltino ieškovą 2016-09-05 ir 2016-09-17 įvykių neregistravimu budėjimo žurnale (vyresniojo sargo pareiginių nuostatų 2.4 p.), nepranešimu apie juos pagal priklausomybę (vyresniojo sargo pareiginių nuostatų 2.3 p.), nes bylos medžiaga patvirtina, kad įvykiai įvyko ne ieškovo budėjimo metu. Taigi, ne jis privalėjo įvykius registruoti žurnale, pranešti apie juos. Ieškovas nurodo, kad, jam sužinojus apie 2016-09-05 įvykį, asmeniui, kuriam turėjo būti apie jį pranešta (filialo „Gerbūsta“ mechanikui), jau buvo žinoma, o apie 2016-09-17 įvykį nebuvo žinoma ir pačiam ieškovui.Teismo vertinimu neįrodytas ir ieškovo galimo pareigų nevykdymo, nenuleidžiant šlagbaumo (vyresniojo sargo pareiginių nuostatų 2.5 p.). Byloje nėra nė vieno dokumento (akto, paaiškinimo, pranešimo ar kt.), patvirtinančio, kada konkrečiai, kuriuo laiku šlagbaumas nebuvo nuleistas. Nėra ir ieškovo paaiškinimo dėl tokio konkretaus fakto. Taigi, šie galimi pažeidimai tinkamai neužfiksuoti. Atsakovės atstovo abstraktūs paaiškinimai (2016-10-04 A. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad „dienos metu teritorijos užtvaras dažnai būdavo pakeltas“) apie šios pareigos nevykdymą negali būti pagrindas konstatuoti galimai padarytą tokį pažeidimą. 2016-11-25 D. K. tarnybinis pranešimas pateiktas jau po 2016-10-12 drausminės nuobaudos skyrimo. Pripažino, kad šis pažeidimas neįrodytas.Teismas sutiko su 2017-01-02 Darbo ginčų komisijos sprendime Nr. DGKS-4 padarytomis išvadomis, kad pagrindą 2016-10-12 skirtai drausminei nuobaudai naikinti sudaro ir šios drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas, nenurodant 2016-10-12 įsakyme už kokius konkrečiai veiksmus (neveikimą), kokių teisės aktų pažeidimą ieškovui skiriama drausminė nuobauda. Darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai ir kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo (DK 240 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės 2016-10-12 įsakyme nenurodytos. Tokiu būdu neįgyvendinama drausminės atsakomybės paskirtis, kadangi darbuotojui gali būti nežinoma, už ką konkrečiai jam taikoma atsakomybė ir kaip jis turi elgtis ateityje, siekdamas tinkamai atlikti savo darbo pareigas (DK 2, 35 straipsniai.). Be to, nei 2016-10-05 reikalavime Nr. 18-1787 pateikti raštišką paaiškinimą, nei 2016-10-04 tarnybiniame pranešime nėra konkretizuota, dėl kokio, kuriuo laiku padaryto darbo drausmės pažeidimo buvo prašoma pasiaiškinti. Tokiu būdu apribojant ieškovo galimybes gintis nuo kaltinimų bei darbdavio galimybes tinkamai ištirti pažeidimus ir paskirti teisingą nuobaudą (DK 238, 240 straipsniai.). Šie procedūriniai drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimai, teismo įvertinti kaip esminiai ir sudaro savarankišką pagrindą nuobaudai naikinti, net ir padarius priešingą išvadą dėl drausmės pažeidimų įrodymo (t.y. pripažinus, jog pažeidimai buvo padaryti).Dėl 2016-11-24 skirtos drausminės nuobaudos teismas sprendė, kad 2016-11-24 įsakymu Nr. 179-p ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo skirta už tai, kad jis per 12 mėn. padarė antrą drausmės pažeidimą (kurį darbdavys įvertino šiurkščiu), t.y. klastojo dokumentus, savivaliavo,darydamas dokumentuose prierašus,teikdamas paaiškinimus, teikė žinomai neteisingą informaciją.Teismas sutiko su ieškovu, jog žurnalo pildymo tvarka nebuvo nustatyta (t.y. nebuvo aišku, apie kokius konkrečiai įvykius turi būti daromi įrašai žurnale, kada konkrečiai jie turi būti padaromi (ar iškart, ar tik surinkus pilną informaciją),pripažino, kad ieškovo atlikti pataisymai, nepagrįstai atsakovės buvo įvertinti, kaip dokumentų klastojimas, savivaliavimas, žinomai neteisingos informacijos teikimas. Nenustatyta, kad ieškovo atlikti pataisymai yra melagingi, neatitinka tikrovės. Netinkamu darbo pareigų vykdymu, teismo vertinimu, galėjo būti pripažintas tik įrašų apie 2016-09-05 įvykį, apšvietimo neveikimą nepadarymas iškart tai nustačius, o ne jų vėlesnis pataisymas.Atsižvelgdamas į tai, jog nurodyti ieškovo veiksmai (neveikimas) (t.y. įrašų apie tam tikrus įvykius nepadarymas laiku) iš esmės jokių neigiamų pasekmių atsakovei nesukėlė, žurnalo pildymo tvarka aiškiai nebuvo nustatyta, įvertinęs šio pažeidimo pobūdį, sunkumą, darbuotojo siekimą ištaisyti klaidas (vėliau atliekant pataisymus), darbuotojo kaltę (neatsargumas), kt. reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad šis pažeidimas negali būti laikomas šiurkščiu (DK 235 straipsnis ) bei pagrindu skirti ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad ieškovui prieš tai nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, atleidimas iš darbo ieškovui negalėjo būti taikomas ir DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, o atsakovė turėjo teisę ieškovui skirti kitą švelnesnę drausminę nuobaudą arba nuobaudos neskirti.Civilinės atsakomybės kompensacinei funkcijai įgyvendinti nagrinėjamu atveju sprendė esant protingu, sąžiningu ir teisingu nustatyti ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį – 500 Eur ( CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkino, nes ieškovui už pavėluotą sumų išmokėjimą turi būti kompensuojama ne CK , bet darbo įstatymų nustatyta tvarka - mokant vidutinį darbo užmokestį iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė AB “Panevėžio statybos trestas“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.Apeliantė nurodo,jog nesutinka su teismas sprendimu, kad jis iš esmės sutinka su 2017-01-02 Darbo ginčų komisijos sprendime Nr. DGKS-4 padarytomis išvadomis, dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo ieškovui pagrįstumo, tuo pripažįstant , kad atsakovė neįrodė darbuotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltės.Su tokiais teismo argumentais nesutinka ir mano, kad jie yra nepagrįsti ir prašo vadovautis 2017-01-31 ieškinyje išdėstytais motyvai, kurie paneigia šiuos teismo argumentus, taip siekiant nebekartoti tų pačių motyvų apeliaciniame skunde, kurie jau yra išsakyti bylos procesiniame dokumente. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad atsakovė ieškovą kaltino netinkama sargų darbo kontrole (vyr. sargo pareiginių nuostatų 1.2 p.) (dėl 2016-09-05 ir 2016-09-17 įvykių), bet nenurodė kokių konkrečiai priemonių galėjo ir turėjo imtis ieškovas, siekdamas tinkamai įvykdyti šią pareigą (sargų kontrolę), ir tokiu būdu užkirsti kelią 2016-09-05 ir 2016-09-17 įvykiams. Mano, kad teismas tokias nepagrįstas išvadas padarė vertindamas 2016-10-04 A. V. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes „siaurąja prasme“,sargų darbo kontrolę išskirtinai siejant tik su 2016-09-05 ir 2016-09-17 įvykiais ir kad ieškovas jokiais veiksmais negalėjo užkirsti jiems kelio.Tokie motyvai yra nepagrįsti, nes 2016-10-04 A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog budėjimo žurnalas nebuvo pildomas, aikštelėje sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros neveikia, aikštelėje yra blogas apšvietimas, jos aplinka, rakinamo užrakto nebuvimas ir apie tai nefiksavimas budėjimo žurnale. Taigi, vertinant šias aplinkybes su vyr. sargo pareiginių nuostatų 1.2 p., 2.4 p., 4.1 p. yra matyti, kad ieškovas, kaip vyr. sargas, yra atsakingas ne tik už sargų kontrolę (nuostatų 1.2 p.) bet yra atsakingas už tinkamą teritorijos priežiūrą ir nepriekaištingą savo pareigų atlikimą (nuostatų 4.1 p.). Atsižvelgiant į tai, ieškovas (jei to nedaro kiti sargai) privalėjo kontroliuoti sargų darbą ir visas nurodytas aplinkybes privalėjo fiksuoti budėjimo žurnale t.y. ne tik fiksuoti apie įvykusius įvykius, bet ir dėl teritorijos priežiūros (kamerų neveikimą, netinkamą apšvietimą ir pan.), tačiau šios pareigos nevykdė. Teismo motyvai, jog nepagrįstai kaltino ieškovą dėl 2016-09-05 ir 2016-09-17 įvykių nefiksavimo žurnale, nes neva jie įvyko ne ieškovo budėjimo metu, todėl ne jis privalėjo įvykius registruoti žurnale, nepagrįsti.Atsižvelgiant į budėjimo žurnalą matyti, kad 2016-09-04 budėjo sargas G. N., o 2016-09-05 budėjimą perėmė ieškovas. Įvykis pastebėtas ir fiksuotas 2016-09-05, todėl ieškovui perimant budėjimą ir žinant, kad įvyko įvykis bei matydamas, jog kitas sargas jo nefiksavo žurnale, jis, kaip vyr. sargas ir būdamas atsakingas už kitų sargų kontrolę, privalėjo nurodyti sargui fiksuoti įvykį žurnale, arba pats jį turėjo užregistruoti žurnale, tačiau to nepadarė ir pažeidė pareiginių nuostatų 1.2 p., 2.4 p., 4.1 p. Dėl 2016-09-17 įvykio matyti, jog 2016-09-17 ir 2016-09-18 buvo savaitgalis (šeštadienis ir sekmadienis), o 2016-09-19 budėjimą perėmė ieškovas.Atsižvelgiant į pareiginių nuostatų 2.2 p., vyr. sargas priimdamas budėjimą, privalo apžiūrėti priimamą turtą, todėl jei jis šias pareigas būtų tinkamai vykdęs ir būtų apžiūrėjęs priimamą turtą, būtų pastebėjęs, jog buvo įsilaužta į automobilių bakus, kuomet buvo sugadintas bako kamštis ir jis buvo atidarytas bei sugadinta pakabinama kuro bako spyna (2016-09-19 mechaniko pranešimas). Taigi, neįvykdžius šios pareigos (apžiūrėti perimamą turtą) bei netinkamai kontroliuojant kitų sargų darbą bei nefiksuojant įvykio žurnale, ieškovas pažeidė pareiginių nuostatų 1.2 p., 2.2 p., 2.4 p., 4.1 p. Teismo motyvai, kad atsakovė neįrodė ieškovo galimo pareigų nevykdymo, nenuleidžiant šlagbaumo ir kad byloje nėra nei vieno dokumento (akto, paaiškinimo, pranešimo ar kt.), patvirtinančio, kada konkrečiai, kuriuo laiku šlagbaumas nebuvo nuleistas yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.Iš vyr. energetiko 2016-11-25 tarnybinio pranešimo yra matyti, kad 2016 m. liepos mėnesį, darbo metu, būdavo palikti atviri įvažiavimo vartai. Iš 2016-10-04 A. V. tarnybinio pranešimo yra matyti, kad dienos metu teritorijos užtvaras dažnai būdavo pakeltas. G. B., kuris budėjo tik dienos metu, ne kartą žodžiu buvo įspėtas dėl blogo pareigų atlikimo. Taigi šie du rašytiniai įrodymai parodo, kad šlagbaumas dažnai būdavo pakeltas, o į žodinius įspėjimus, jog ieškovas netinkamai vykdo savo pareigas, nereaguota.Teismo išvados apie nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimą, nenurodant 2016-10-12 įsakyme už kokius konkrečiai veiksmus (neveikimą), kokių teisės aktų pažeidimą ieškovui skiriama drausminė nuobauda yra nepagrįstos, jis nepagrįstai konstatavo, kad darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas neįvykdė ar vykdė netinkamai ir kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo (DK 240 straipsnio 3 dalis ).Minėta straipsnio dalis visiškai nenumato, jog skiriant drausminę nuobaudą, darbdavys būtent įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, privalo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas neįvykdė ar vykdė netinkamai ,kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė. Atkreipia dėmesį, kad įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, yra priimamas vėliau, kai darbuotojas jau yra aiškiai ir konkrečiai supažindinamas su dokumentais, dėl galimo drausmės pažeidimo, kuriuose yra nurodoma kokių darbo pareigų darbuotojas neįvykdė ar vykdė netinkamai ir kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė bei paimamas darbuotojo paaiškinimas t.y. darbuotojas supažindinamas apie kokį drausmės pažeidimą yra kalbama ir kas buvo pažeista, atliekama vykdant DK 240 straipsnio 1 dalies ,o ne 3 dalies nuostatas.2016-10-05 raštu Nr. 18-1787 buvo paprašyta raštiškai pasiaiškinti dėl A. V. tarnybiniame pranešime nurodytų aplaidžiai vykdomas pareigų ir prastos sargų darbo kontrolės. Minėtas tarnybinis pranešimas ieškovui buvo įteiktas su pareikalavimu raštiškai pasiaiškinti. 2016-10-04 A. V. tarnybiniame pranešime yra aiškiai nurodytos aplinkybės, kada, kur ir kas tinkamai neatliko savo pareigų, ko neatliko, kas nebuvo tinkamai pildoma ir kas buvo pažeista bei įvyko. Iš ieškovo 2016-10-06 paaiškinimo matyti, kad ieškovas suprato, kuo jis buvo kaltinamas, kokių pareigų neatliko ir kas buvo pažeista, nes pateikė aiškų ir išsamų paaiškinimą į kiekvieną A. V. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę. Taigi, vertinant visų įrodymų visetą, matyti, kad prieš skiriant ieškovui drausminę nuobaudą, jis buvo supažindintas su tuo kokiais drausmės pažeidimais jis kaltinamas, jis suprato apie kokius pažeidimus yra kalbama, todėl teismo motyvai, jog buvo pažeista ieškovo teisė į tinkamą gynybą yra nepagrįsti bei prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.Teismas tik sprendime išsakė argumentus dėl drausminės nuobaudos paskyrimo tikslų, o atsakovė anksčiau neturėjo galimybės pateikti teismui įrodymo, jog po papeikimo skyrimo tiek ieškovas, tiek kiti sargai pradėjo tinkamai vykdyti savo pareigas ir pradėjo pildyti žurnalą, todėl teismui teikia du žurnalo lapus, iš kurių matyti, kad po drausminės nuobaudos skyrimo, ieškovas pasitaisė ir tinkamai pradėjo vykdyti savo pareigas t.y. buvo pasiekti drausminės nuobaudos skyrimo tikslai, todėl prašo žurnalo lapus prijungti prie bylos.Teismo motyvus, kad ieškovas atliko taisymus žurnale vėliau, sužinojęs apie įvykius, dėl kurių atlikti pataisymai, po to, kai grafoje buvo pažymėta, jog įvykių nėra ir kad tai nebuvo neteisinga informacija, nieko klaidinti jis nesiekė, priešingai - siekė kruopščiai atlikti savo pareigas, vertina kaip nepagrįstus.Pats ieškovas pripažino, kad pataisymus atliko praėjus mėnesiui po įvykių, o ne kaip teigia teismas po to, kai sužinojo apie įvykius. Apie 2016-09- 05 įvykį ieškovas sužinojo tą pačią dieną, o apie 2016-09-17 įvykį, jei būtų tinkamai vykdęs savo pareigas ir būtų klausęs sargų, jis būtų sužinojęs 2016-09-19. Teismo argumentai, jog tokiais veiksmais ieškovas klaidinti nesiekė, neatitinka tikrovės.Teismo argumentai, kad žurnalo pildymo tvarka pas atsakovę nebuvo nustatyta nesuprantami. Nei viena teisės norma ar įmonės vidinis lokalinis teisės aktas nenumato, jog žurnalo pildymui reikia pravesti darbuotojui specialius mokymus. Tam nereikia jokių specialių žinių, o reikia užpildyti tik nurodytas grafas ir vadovautis pareigybiniais nuostatais. Tokį žurnalą puikiai galėtų užpildyti bet koks asmuo, kuris moka skaityti ir rašyti, o ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą.Pirmos instancijos teismas nesivadovavo 2012 m. pateikta žurnalo kopija, iš kurios matyti, jog ieškovas suprato ir žinojo, kaip reikia pildyti žurnalą ir apie kokius įvykius reikia daryti atžymas jame, nes dar 2012-04-20 bei 2012-04-24 žurnale yra jo įrašai apie įvykius, kuomet yra nurodyta, jog „nedega lempa virš administracijos“, „pakeista lempa 400 W „.Teismo argumentas, kad „tokiomis aplinkybėmis netinkamu darbo pareigų vykdymu, teismo vertinimu, galėjo būti pripažintas tik įrašų apie 2016-09-05 įvykį, apšvietimo neveikimą nepadarymas iškart tai nustačius, o ne jų vėlesnis pataisymas“, nesupranta. Teismas vertindamas drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimą sprendimo pradžioje pasisakė, kad įrašo, apie 2016-09-05 žurnale nepadarymas, kai ieškovas apie jį sužinojo, nėra pažeidimas, todėl drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai. Tačiau pats ieškovas pripažino, kad apie 2016-09-05 įvykį jis sužinojo tą pačią dieną, kai atvyko į darbą, nes matė policiją bei apie įvykį nepranešė mechanikui, nes jis jau žinojo, tačiau įrašo žurnale nepadarė, todėl teismo argumentai sprendimo pradžioje, kad pažeidimo nėra, o vėliau pateiktas argumentas, kad tokie veiksmai yra traktuotini pažeidimu - yra prieštaringi.Teismo argumentai, jog byloje nenustatyta, kad ieškovo atlikti pataisymai yra melagingi, neatitinka tikrovės bei yra nepagrįsti, nes teismas byloje neturėjo įrodymų, kad nuo 2016-09-28 iki 2016-10-07 tikrai „nedega teritorijos apšvietimas“, nes tokie faktai nebuvo fiksuoti žurnale,todėl konstatuoti,jog tai nėra dokumento klastojimas, yra teiginys neparemtas įrodymais. Atsiliepimu į skundą ieškovas prašo jį atmesti.Apeliantė nurodo, kad iš vyr. energetiko 2016-11-25 tarnybinio pranešimo yra matyti, kad 2016 m. liepos mėnesį, darbo metu, laikas nuo laiko būdavo palikti atviri įvažiavimo vartai. Tačiau prieštaraudamas teismo motyvams ir remdamasis vyr. energetiko 2016-11-25 tarnybiniu pranešimu kaip įrodymu, apeliantas nepasitikrino, kad 2016 metų liepos mėnesį ieškovas atostogavo ir minimų pažeidimų niekaip negalėjo padaryti. Toks atsakovo - apelianto neatsakingumas dar kartą įrodo, kad jokių tyrimų dėl neva tai darbo drausmės pažeidimų jis neatliko, neįsiskaitė į pateiktus ieškovo paaiškinimus dėl tarnybinių pranešimų skiriant nuobaudas, neatliko tyrimų iškilus ginčui, aklai patikėjo tarnybiniais pranešimais ir paskyrė nuobaudas, iš ko seka išvada, kad tiesiog taip reikėjo, o ar yra realūs ieškovo pažeidimai atsakovė nesidomėjo. Buvo siekiama atleisti ieškovą iš pareigų, todėl bandoma užsikabinti bent už „šiaudo“, kadangi nebuvo jokių realių pažeidimų už kuriuos ieškovui apeliantas galėtų skirti drausmines nuobaudas ir atleisti iš darbo. Dėl budėjimo žurnalo pildymo pastebi, jog daugybę metų žurnalas buvo pildomas kaip iki 2016 metų rugsėjo mėn. Atsakovė nurodo skunde, kad nesant įrašų žurnale, kad kažkas yra blogai, negali imtis priemonių, pašalinant atsiradusius gedimus, todėl ieškovo tokių pareigų nevykdymas yra tiesiogiai sietinas su įvykusiais įvykiais, nes kamerų neveikimas ir blogas apšvietimas, galėjo turėti tiesioginę įtaką įvykių atsiradimui, bet teigia,kad niekada niekas per visą jo darbo laiką nėra vartęs šio žurnalo, niekada nėra atvykę jokie atsakingi asmenys .Jei atsakovės teiginiai būtų teisingi per eilę metų tie „atsakingi asmenys“ atvykę susipažinti su žurnalo įrašais, būtų pastebėję, kad jų nėra ir darbdavys jau anksčiau būtų pareikalavęs, kad jie būtų daromi.Apeliantė teigia, kad jis suprato kokiais pažeidimais kaltinamas,ką rodo išsamus pasiaiškinimas į 2016-10-04 A. V. tarnybiniame pranešime nurodomus neva tai pažeidimus. Tačiau jis pateikė išsamų paaiškinimą būtent todėl, kad pažeidimų nepadarė ir paaiškino kiekvieną momentą, kad darbdaviui būtų aišku, kad kaltinimai neteisingi, kad reikalingas išsamus tyrimas. Tarnybinis pranešimas buvo bendrinio pobūdžio, o kad nustatyti tiesą jis plačiai pasisakė, tikėdamasis, kad atsakovė įvertins tai kas išdėstyta. Tačiau, į paaiškinimą nebuvo atsižvelgta, neatliktas patikrinimas, tik paskubėta nubausti.Dėl neva tai klastojimo nurodo,kad darbdavys liepė įrašyti į žurnalą įvykį,jis ir įrašė, nes negalėjo nepaklusti. Atsakovė nebent galėjo skirti nuobaudą už nelaiku padarytą įrašą, tačiau tokiu atveju nuobauda turėtu būti skirta sargui, kurio budėjimo metu įvyko įvykis ir jis nebuvo atžymėtas budėjimo žurnale.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 straipsnis), kaip minėta, nenustatęs absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomų argumentų pagrindu nėra (CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai), todėl pasisakoma tik dėl esminių skundo argumentų. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujų įrodymų – budėjimo žurnalo išrašų nepatvirtintas kopijas. Šie įrodymai nepriimami, nes , minėta , jų kopijos nepatvirtintos kaip to reikalauja CPK 114 straipsnio 2 dalis, o ,svarbiausia, nebuvo kliūčių juos pateikti pirmos instancijos teismo procese, nes juose nurodoma apie laikotarpį iki 2016-11-17( CPK 314 straipsnis). Iš didžiumos skundo argumentų matyti,jog apeliantė nesutinka su teismo atlikto įrodymų vertinimo išvadomis, vertina jas kaip nepagrįstas, pateikia savą jo vertinimo variantą. Kolegijos požiūriu, atsakovės nesutikimas su teismo vertinimu yra jos procesinė pozicija, ji teismui nėra privaloma, nes įrodymų vertinimas yra įrodinėjimo tikslo - teismo vidinio įsitikimo, kuris grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, priemonė. Kolegijos vertiniumu, bylos įrodymų vertinimo taisyklių pirmos instancijos teismas nepažeidė, jo išvados pagrįstos ir motyvuotos. Pasisakoma tik dėl pagrindinių nurodomų prieštaravimų dėl įrodymų įvertinimo teiginių. Apeliantės vertinimu 2016-10-04 A. V. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes teismui nebuvo pagrindo vertinti „siaurąja prasme“ sargų darbo kontrolę išskirtinai siejant tik su 2016-09-05 ir 2016-09-17 įvykiais ir kad ieškovas jokiais veiksmais negalėjo užkirsti jiems kelio.Su šiuo teiginiu nesutinkama. Bylos duomenimis nustatyta, jog iš ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinti pateikiant to pagrindu 2016-10-04 A. V. tarnybinį pranešimą. Pastarajame nurodyti konkretūs ieškovo pažeidimai- aprašant rugsėjo 5 ir 17 d. įvykius ( vagystę ir pasikėsinimą apvogti) nurodoma, kad informaciją apie juos jis iš ieškovo negavo, jis turi kontroliuoti sargų darbą, bet to tinkamai nedaro, pastabų žurnale nėra, dienos metu užtvaras “dažnai“ būdavo pakeltas.Ieškovas dėl šių aplinkybių pateikė paaiškinimą, iš teismo sprendimo matyti,jog teismas pasisakė dėl rugsėjo 5 ir 17 d. įvykių , dėl užtvaro, dėl žurnalo pildymo svarbos, motyvavo kodėl nusprendė dėl jų nesant ieškovo kaltės ar nesant pakankamų įrodymų pažeidimams įrodyti. Su motyvacija sutinkama, ji pagrįsta konkrečių įrodymų aptarimu ir įvertinimu.Dėl užtvaro nenuleidimo kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl to neįrodytumo, o skundo motyvas motyvai, kad ji prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams vertinamas kaip nepagrįstas.Teismas aptarė 2016-11-25 D. K. tarnybinį pranešimą( Darbo ginčų komisijos medžiaga ,b.l.69) ir pagrįstai nurodė į jo nekonkretumą. Be to, jis pateiktas po ieškovo atleidimo iš darbo, atsakovės darbuotojo, todėl jo įrodomoji vertė pati savaime , nesant kitų pagrįstų įrodymų, vertinama kaip nepakankama netinkamo pareigų neatlikimui įrodyti. Pastebima,jog ieškovas atsiliepime teigė 2016 metų liepą nedirbęs( atostogavo), bet dėl šio teiginio apeliantė papildomų duomenų šį teiginį paneigiančių nebeteikė.Jeigu vertinti, jog teismo sprendimo trūkumu apeliantės vertinumu yra tas, kad nepasisakyta, kad pažeidimu yra kitų sargų darbo netinkamas kontroliavimas, sprendžiama, jog šis argumentas nepakankamas.Pagal vyresniojo sargo pareiginių nuostatų 1.2 punktą vyresnysis sargas kontroliuoja sargų darbą. Vienok, šis teiginys be turinio. Nei šiuose nuostatuose, nei kituose teismui pateiktuose įrodymuose nėra niekaip atskleista( detalizuota) kokiu būdu( priemonėmis) vyr. sargas turi tai atlikti, kokių priemonių jis turėtų imtis, tarp jo pareigų kontrolės pareiga nenustatyta. Taigi, darbdaviui nenustačius kokius konkrečius veiksmus kontroliuojant kitų sargų darbą turėjo atlikti ieškovas, negalima buvo išvada dėl tokių veiksmų neatlikimo ir atitinkamai nustatytos darbinės pareigos nevykdymo.Rugsėjo 5 ir 17 d.vagystės( pasikėsinimas) atlikti ne ieškovo darbo metu , todėl neturi teisinės reikšmės ar apie juos įrašai atlikti, kadangi ne ieškovas, o įsibrovimų metu budėjęs sargas gali būti laikomas atsakingu neužkirtęs kelio nesankcionuotam patekimui į saugomą teritoriją.Kas dėl įrašų žurnale apie šiuo įvykius nebuvimo sutiktina, jog jie nebuvo atlikti, bet to vertinti kaip ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą nebuvo pagrindo.Dėl tinkamos drausminės nuobaudos parinkimo DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, jog, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Minėta,jog įsibrovimai atlikti ne ieškovo darbo metu. Jeigu ir sutikti su apeliante, jog ieškovas pastebėjęs kito sargo metu įvykusį įsibrovimą turėjo atlikti įrašą žurnale, kolegijos vertinimu, tai formalus pažeidimas, kurio nebuvo pagrindo dėl jo mažareikšmiškumo vertinti kaip darbo drausmės pažeidimą už kurį gali būti skirtina drausminė nuobauda – papeikimas. Iš K. G. paaiškinimo matyti, jog jis pats rugsėjo 5 d. pastebėjo vagystę ir iškvietė policiją, o apie rugsėjo 17 d. pasikėsinimą apvogti pastebėta tos pačios dienos ryte ( Darbo ginčo komisijos medžiagos lapas 31). Ieškovas gi į darbą atvyko tik rugsėjo 19 dieną. Pastebima ,jog budėjimo žurnalo forma, joje darytinų įrašų tvarka(kokie įrašai aprašomi, kada tai daroma, ar juos gali atlikti sargas nebudėjęs įvykio metu ir pan.), įrašų vertinimo būdas, forma , jų teisinė svarba niekaip neformalizuota.Nesant nustatytų konkrečių reikalavimų aptartų 69 punkte, kolegijos vertinimu, ypač kai įvykiai įvyko ne vyr.sargo budėjimo metu, jų neatidėliotinas neįrašymas budėjimo negalėjo būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas.Apibendrinant pasakytą, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad 2016-10-12 drausminė nuobauda-papeikimas paskirta nesant tam įstatyminio pagrindo.Konstatavus 2016-10-12 nuobaudos nepagrįstumą, neliko pagrindo svarstyti ir 2016-11-24 drausminės nuobaudos -atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nes nėra pakartotinumo požymio.Kolegija sutinka su teismo išvada,jog ieškovo veiksmai padarant įrašus budėjimo žurnale apie anksčiau įvykusius įrašus nėra šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ( DK 235 straipsnis).Atleidimo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo teisiniais pagrindais atsakovė nurodė DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą ( pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas), 6 punktą( atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas) ir 11 punktą( kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka).11 punkto sąlygos buvimo apeliantė nedetalizavo( neįrodinėjo), todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti,kad ji nustatyta.Savavaliavimu ir žinomai neteisingos informacijos teikimu ( 4 ir 6 punktai) atsakovė vertino vėlesnių nei tuoj po įvykio įrašų budėjimo žurnale padarymą, teiktus paaiškinimus.Pagrįsta teismo išvada, jog būtų prielaida spręsti dėl ieškovo atsakomybės už įrašus apie įvykius, atliekant juos ne vos tik juos nustačius, bet vėliau. Bet ši aplinkybė pati savaime nerodo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimoNepagrįsta tuo požiūriu kolegija vertina skunde pateikiamą teismo sprendimo kritiką. Teismas pagrįstai nurodė, jog patys įrašai (apie įsibrovimus) yra teisingi, to neginčija ir atsakovė. Teiginių apie kitų įrašų neteisingumą ( dėl teritorijos apšvietimo) atsakovė įrodymais nepagrindė, dėl kokių prielaidų ieškovas galėjo dėl to daryti žinomai klaidinančius įrašus nenurodė. Darbuotojo paaiškinimai, pateikti darbdavio nurodymu sprendžiant dėl drausminės nuobaudos skyrimo, yra jo pozicija su kuria darbdavys gali nesutikti, tačiau priešingas nei darbuotojo vertinimas nėra darbuotojo darbo drausmė pažeidimo įrodymu.Darbuotojo teisė pateikti pasiaiškinimą, nėra jo darbinė pareiga pagal darbo funkcijas, todėl paaiškinimo darbdaviui turinys, juo labiau teikti Darbo ginčų komisijai, teismui įrodymai, niekaip nesusijęs su darbo funkcijų atlikimu ir negali būti vertinamas kaip žinomai neteisingos informacijos teikimas pagal minėtos normos 6 punktą. Kolegijas sutinka, su skundo argumentais, jog įsakymuose, kuriais skirtos drausminės bendriausiais požymiais įvardyti pažeidimai už kuriuos darbdavys skyrė nuobaudas ir tas yra pakankama pagal DK 240 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, todėl teismo išvados dėl įsakymų nepakankamumo konkretumo, todėl ir esminio nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimo netinkamos, todėl ši teismo motyvacija šalintina, bet ši aplinkybė nėra pakankama, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas būtų naikinamas ( CPK 328 straipsnis), Kitus skundo argumentus kolegija vertina kaip neturinčius esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl nuobaudų skyrimo pagrįstumo, todėl dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti,Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.