Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Toli namai“ ieškinį atsakovui T. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2026-01-13 teisme priimtu ieškiniu ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Algsta“ atstovo A. S., prašo priteisti iš atsakovo T. Ž., buvusio bankrutavusios UAB „Toli namai“ vadovo, 335 474,68 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nutartis iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjo 2025-07-17. 2025-07-29 buvęs vadovas perdavė nemokumo administratoriui įmonės apskaitos dokumentus, iš jų ir įmonės debitorių sąrašą, įmonės finansinę atskaitomybę (balansą) bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną ir buvo nustatyta, kad, būdamas bendrovės direktoriumi ir valdydamas 40 proc. bendrovės akcijų, atsakovas T. Ž., kaip atskaitingas asmuo, liko skolingas įmonei 335 474,68 Eur. Per įmonės veiklos laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2025-03-31, kol buvo vykdoma įmonės veikla, atsakovas mokėjimo pavedimais ir per banką įmonės veiklai išėmė 1 346 178,07 Eur, iš kurių 1 009 635,39 Eur yra pateisinti įmonės apskaitos dokumentais, atsiskaitant už prekes ir kitas paslaugas, tačiau 335 540,68 Eur nėra pateisinti jokiais apskaitos dokumentais ir į įmonės kasą, baigus įmonės veiklą, nebuvo grąžinti. Ši suma užfiksuota finansinės atskaitomybės dokumentuose kaip gautinos sumos ir įsipareigojimai. Atsakovas privalėjo nepanaudotą sumą grąžinti arba pateikti pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, surašydamas juos į avanso ataskaitą. Mano, kad deliktine atsakomybė įrodyta, kad vadovas, kaip bonus pater familia standartą atitinkantis žmogus, turėjo imtis visų veiksmų, kad įmonės apskaita būtų tvarkoma pagal nuostatus, o pinigai, už kuriuos nebuvo įsigyta medžiagų, būtų reikalaujama tvarka laiku grąžinami į kasą ir nebūtų priežastimi, dėl kurios įmonė patyrė nuostolių (b. l. 1–4).

Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas T. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad iš esmės sutinka su ieškovės reikalavimu dėl apskaitoje užfiksuotos 335 474,68 Eur sumos, papildomų dokumentų, kurie pagrįstų visų lėšų panaudojimą, pateikti negali, tačiau nurodo, kad visos lėšos buvo naudojamos bendrovės veiklos laikotarpiu vykdant įmonės ūkinę­ komercinę veiklą, kad neturėjo jokio tikslo pasisavinti lėšų ar veikti prieš bendrovės interesus. Paaiškino, kad bendrovės finansinius sunkumus lėmė objektyvios ekonominės aplinkybės: mokesčių aplinkos pokyčiai (PVM tarifo padidėjimas), darbo užmokesčio augimas, žymus žaliavų, prekių ir komunalinių paslaugų brangimas, taip pat paskutiniu veiklos laikotarpiu reikšmingai sumažėjęs klientų srautas, tai sąlygojo apyvartos kritimą ir likvidumo problemas. Pripažįsta, kad susidariusi situacija taip pat buvo susijusi su nepakankama apskaitos kontrole, tačiau ne su tyčiniais, nesąžiningais ar piktybiškais veiksmais. Nurodo, kad veikė sąžiningai, siekdamas išlaikyti bendrovės veiklą, darbo vietas bei atsiskaityti su kreditoriais, ir neturėjo tikslo ar ketinimo sukelti bendrovės nemokumą ar bankrotą. Akcentuoja, kad nemokumas atsirado dėl susiklosčiusių ekonominių ir finansinių aplinkybių bei veiklos rizikos, o ne dėl atsakovo tyčinių veiksmų. Prašo teismo įvertinti, kad ginčas kilo dėl atsiskaitymo ir apskaitos klausimų bei sudėtingos finansinės situacijos, o ne dėl tyčinio žalos padarymo, ir neformuluoti išvadų dėl tyčinių, nesąžiningų ar piktybiškų atsakovo veiksmų (b. l. 87–88).

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis ieškovės atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad UAB „Toli namai“ buvo įsteigta 2020-07-02, nuo įsteigimo dienos iki 2025-07-17 atsakovas T. Ž. vykdė direktoriaus pareigas, įmonė vertėsi pagaminto maisto teikimo renginiams ir kitų maitinimo paslaugų veikla (b. l. 5–7). 2025-07-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Toli namai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Algsta“, nutartis įsiteisėjo 2025-07-17 (b. l. 8–11, „Liteko“ duomenys).

Atsakovo 2025-03-31 avanso apyskaitoje nurodyta, kad iš atsakovo gauta 485 Eur suma, avanso likutis 335 540,68 Eur (b. l. 81).

Apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2025-07-31 pagal sąskaitą Nr. 2435 nurodyta, kad atsakovas išėmė iš įmonės sąskaitos 1 345 176,07 Eur, 1 009 635,39 Eur panaudojo sumokėti už įvairias paslaugas ir prekes įvairiems ūkio subjektams, liko 335 540,68 Eur skola (b. l. 15–78).

2025-07-17 įmonė turėjo 349 253 Eur gautinų sumų ir įsipareigojimų, iš jų 335 474,68 Eur buvo skolingas atsakingas asmuo, t. y. atsakovas T. Ž. (b. l. 12). Pagal 2025-07-17 balansą, įmonė turėjo turto už 484 474 Eur, iš jo 349 319 Eur per vienus metus gautinų sumų, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 345 001 Eur sumą; įmonės grynieji nuostoliai padidėjo nuo 7 713 Eur iki 80 789 Eur (b. l. 13–14).

2025-09-30 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorės įgaliotas asmuo pasiūlė atsakovui į įmonės sąskaitą iki 2025-10-20 sumokėti 335 474,80 Eur, nurodė, kad pasiūlymo nevykdymo atveju kreipsis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 79–80).

Remiantis „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2025-11-12 nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ieškovės bankroto byloje patvirtintas 287 297,12 Eur kreditorių sąrašas, nutartis įsiteisėjo 2025-11-21 (civilinė byla Nr. eB2-193-524/2026, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Tinkamai apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas atsakovas T. Ž. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pažymėjo, kad iš esmės su ieškiniu sutinka, patvirtino, kad lėšos buvo naudojamos bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, neturėjo tikslo lėšas pasisavinti ar veikti prieš bendrovės interesus, veikė sąžiningai ir rūpestingai, siekdamas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, prašė įvertinti jo nurodytas aplinkybes ir neformuluoti išvadų dėl tyčinių, nesąžiningų ar piktybiškų atsakovo veiksmų (b. l. 101).

2026-03-27 teismo posėdyje ieškovės atstovas A. S., palaikydamas raštu išdėstytus paaiškinimus, nurodė, kad įmonė buvo didelė, srautai dideli, atsakovas išsigrynindavo įvairias pinigų sumas, jomis atsiskaitydavo su tiekėjais, tačiau ieškinio sumai pateisinti dokumentų nepateikė, aiškindamas, kad buvo išsiblaškęs, neišsaugojo. Pažymi, kad atsakovo psichologinė būsena labai keista, su juo neišeina susikalbėti, dėl pinigų panaudojimo sakė, kad viskas panaudota įmonės tikslams. Buhalterinę apskaitą vedusi įmonė nurodė, kad viskas, ką jiems pateikė, buvo suvesta į apskaitą. Nurodė, kad įmonės buhalterija buvo vedama tvarkingai, iš pateiktų dokumentų ir buvo nustatytas trūkumas. Ieškovės atstovo teigimu, įmonė nebankrutuotų, jeigu nebūtų piniginių lėšų trūkumo, nes kreditinių reikalavimų yra už 287 297,12 Eur. Atsakovas turto neturi, bankroto byloje atlikti praktiškai visi likvidavimo veiksmai, yra dar vienas ginčas dėl šiltnamio nuosavybės, jame dalyvauja ieškovė.

Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

Šioje byloje leistinais rašytiniais įrodymais – apyvartos žiniaraščiais, avansinės apyskaitos duomenimis, balansu, sudarytu pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, įrodyta, kad atsakovas, įmonės vadovas, negrąžino įmonei 335 474,68 Eur išgrynintos sumos ir nepateikė jokių įrodymų, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, pavyzdžiui, prekėms, paslaugoms apmokėti. Atsakovo raštu išdėstyti teiginiai, jog visos lėšos buvo naudojamos bendrovės veiklos laikotarpiu vykdant įmonės ūkinę­ komercinę veiklą, kad ginčas kilo dėl atsiskaitymo ir apskaitos klausimų bei sudėtingos finansinės situacijos, nepatvirtinti kitais bylai pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai. Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 str. 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.) pagrindu. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų, kaip antai Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalių, 2.83 straipsnio 3 dalies, 2.87 straipsnio 7 dalies, pagrindu; už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009, 2009-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2020-09-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-421/2020, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Premium konsultacijos“ v. P. Ž., R. T., bylos Nr. 3K-3-14/2013 ir kt.).

Taigi įmonės vadovas yra verslininkas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, be to, įmonės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Įmonės apskaitą organizuoja įmonės vadovas, jis turi užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, taip pat vadovas užtikrina, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis (Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis). Taigi įmonė kasos darbą turi organizuoti atsižvelgdama į įmonės vadovo nustatytą kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką. Kasa yra vieta, kurioje atliekamos įmonės kasos operacijos ir laikomi pinigai. Grynųjų pinigų priėmimas į įmonės kasą ir išmokėjimas iš jos laikomas kasos operacijomis. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo įmonės vadovo patvirtinti asmenys. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Nagrinėjamu atveju pats vadovas ir buvo atsakingu asmeniu, kurio žinioje buvo dokumentais nepagrįstas įmonės pinigų likutis.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2022-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-469/2022 ir kt.).

Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina, jog pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą, jų perdavimą. Byloje įrodyta, kad bankroto byloje deklaruotos piniginės lėšos ir kasa neperduota ir niekaip nepagrįstas lėšų panaudojimas. Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuotas atsakovas T. Ž. nei ieškovei, nei teismui nepateikė jokių argumentų ir įrodymų dėl ieškinio dalyko, kad įrodytų savo teiginį, jog visos lėšos buvo naudojamos bendrovės veiklos laikotarpiu vykdant įmonės ūkinę­ komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškove, kad atsakovas neišsaugojo įmonei priklausančio turto (grynųjų pinigų iš kasos) ir yra atsakingas už minėto turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą administratorei (CK 6.246–6.248 str.). Šiuo atveju konstatuotina, kad šis turtas nebuvo perduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – buvusio direktoriaus ir atsakingo asmens – T. Ž. kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), todėl jis turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą – 335 474,68 Eur, nurodytą ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose (CK 6.246–6.249, 6.263 straipsniai).

Esant nurodytiems argumentams, faktinei ir teisinei situacijai, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 335 474,68 Eur žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 str. 2 d. nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 335 474,68 Eur sumos nuo 2026-01-13 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1, 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 3 491 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nėra (CPK 88 straipsnis).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu iš atsakovo priteistinos 3 491 Eur teismo išlaidos valstybei.

Dėl procesinio dokumento įteikimo

Teismo sprendimas ir kiti procesiniai dokumentai įteiktini byloje nustatytomis elektroninio ryšio priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 2, 9, 10 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259 ir 260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo T. Ž. ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Toli namai“ 335 474,68 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 68 centus ) žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 335 474,68 Eur, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-01-13) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. Ž. 3 491 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) teismo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5662.

Teismo sprendimą ir kitus procesinius dokumentus įteikti byloje nustatytomis elektroninio ryšio priemonėmis.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.