Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis O. B. 2025 m. sausio 23 d. apie 17:28 val., kelyje Vievis-Kazokiškės-Paparčiai-Žasliai, 31 kilometre, Kaišiadorių r., vairavo motorinę transporto priemonę – mopedą be valstybinių numerių, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,56 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. sausio 23 d. namuose išgėrė 0,5 ltr. talpos degtinės butelį ir jam priklausančiu motoroleriu važiavo pas draugą į Žibavičių kaimą. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai ir jam nustatė girtumą. Motoroleris, kurį jis vairavo, nuosavybės teise priklauso jam. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Kadangi kaltinamasis O. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo O. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. I. paaiškino, kad jis 2025 m. sausio 23 d. dirbo Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose kartu su Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK reagavimo skyriaus patruliu Ž. R.. Patruliuojant kelyje Vievis-Kazokiškės-Paparčiai-Žasliai Nr. 4717, 31 kilometre, Kaišiadorių r. apie 17:28 val. buvo pastebėtas ir sustabdytas važiuojantis mopedas, kuris buvo be valstybinių numerių, kaip vėliau buvo nustatyta, mopedą vairavo O. B. neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs. Mopedas buvo be valstybinės techninės apžiūros, nedraustas civilinės atsakomybės draudimu. Nuo O. B. sklido, jautėsi alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Pirmo tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija, antro tikrinimo metu buvo nustatyta 2,56 promilės. Su padarytu pažeidimu O. B. pilnai sutiko, mopedas buvo nutransportuotas į saugomą aikštelę (b. l. 31-33).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo S. I. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. sausio 23 d. apie 17:28 val., Kaišiadorių r., kelyje Vievis-Kazokiškės-Paparčiai-Žasliai Nr. 4717, 31 kilometre, Lietuvos Respublikos pilietis O. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią transporto priemonę mopedą, be valstybinių numerių, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmo tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija, antro tikrinimo metu buvo nustatyta 2,56 promilės (b. l. 1-3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelias Vievis-Kazokiškės-Paparčiai-Žasliai, 31 kilometras, Kaišiadorių r. (b. l. 12-18).

Iš. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo, t. y. 2025 m. sausio 23 d. 17:28 val., metu O. B. nustatytas 2,69 promilių, antro patikrinimo, t. y. 2025 m. sausio 23 d. 17:46 val., nustatytas 2,56 promilių neblaivumas (b. l. 19).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad mopedas be valstybinių numerių, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, adresu Palomenės g. 9, Gudienos km., Kaišiadorių r. (b. l. 20).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš AB „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, kad pagal užklausą: identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), duomenų apie transporto priemonę nerasta (b. l. 23).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo O. B. parodymais, liudytojo S. I. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis O. B. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – mopedą be valstybinių numerių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 2,56 promilių (b. l. 19). Tokiais veiksmais kaltinamasis O. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo O. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas O. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. B. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), teisiamas pirmą kartą, praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 79-81), nedirba, Paparčių seniūnijos seniūnės charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 92), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 88). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Įvertinus visas šias aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28(1)1 straipsnio 1 dalyje, padarymą O. B. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, ir nustatomas artimas minimaliam bausmės dydis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl O. B. nustatytinas mažesnis už vidutinį įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. 2 (du) metai, šį terminą skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos –2025 m. sausio 23 d., apie tai pranešant AB „Regitra“.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, kaip jau minėta, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje padarymo, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019).

Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, požymius. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. B. vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – mopedą be valstybinių numerių, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Teismas pažymi, kad transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad O. B. vairuoto mopedo, be valstybinių numerių konfiskavimas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai) yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių paskirti transporto priemonės konfiskavimą būtų akivaizdžiai neproporcinga ir netikslinga, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam O. B. nusikalstamumui, jam priklausanti motorinė transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Kaltinamajam O. B. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Kauno apylinkės prokuratūros 1 skyriaus prokuroro 2025 m. sausio 31 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas mopedui be valstybinių numerių, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o po to – panaikintinas.

Daiktą, turintį reikšmės nusikatamai veikai tinti ir nagrinėti: CD su vaizdo ir garso įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad O. B. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti O. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti O. B. baudžiamojo poveikio priemonę – motorinės transporto priemonės – mopedo be valstybinių numerių, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

O. B. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

O. B. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą mopedui be valstybinių numerių, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio dalies dėl mopedo konfiskavimo vykdymo pradžios palikti nepakeistą, mopedo konfiskavimą pradėjus vykdyti - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikatamai veikai tinti ir nagrinėti: CD su vaizdo ir garso įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).