Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

– pagal BK 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir M. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė, taip pat bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė M. P. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 11 d.

Vadovaujantis BK 65–66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas M. P. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 11 d., išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

10. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. P. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. išsamiai apklausė nuteistąjį M. P., nukentėjusiąją Š. Ž., liudytojus A. J., V. P., R. S., G. S., įvertino byloje esančias specialistų išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išvardijo įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokolus, juose užfiksuotus duomenis, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, aptarė nukentėjusiosios protokolą–pareiškimą, (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus pateiktas pažymas, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Nuteistojo M. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

15. Atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas. Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2013).

17. Iš nukentėjusiosios Š. Ž. parodymų, duotų apylinkės teismo tiesiamajame posėdyje matyti, kad M. P. gyvenant su (duomenys neskelbtini) A. J., „[...] (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, […] jis (duomenys neskelbtini)”.

21. Nukentėjusioji parodymų patikrinimo vietoje protokole taip pat parodė gyvenamąsias vietas, esančias adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kuriose M. P. ją (duomenys neskelbtini) ir nurodė jos atžvilgiu daromų nusikalstamų veikų aplinkybes (1 t., b. l. 31-44).

22. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios Š. Ž. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad pats M. P. teisiamajame posėdyje neneigė, jog stengėsi (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją, jo (duomenys neskelbtini) kambaryje su Š. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo ir tai, kad „[…] (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 189-191, 195).

24. Liudytoja A. J. apklausta ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme taip pat patvirtino, kad „[...] (duomenys neskelbtini)” (1 t., b. l. 61-62; 2 t., b. l. 160-161). Taip pat nukentėjusiosios parodymus dėl (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų iš dalies patvirtino ir liudytoja R. S., kuri patvirtino, kad (duomenys neskelbtini)” (1 t., b. l. 67-68; 2 t., b. l. 163).

25. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien nukentėjusiųjų ar liudytojų, išskyrus BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, parodymais. Tačiau liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymų patikimumas yra būtina sąlyga tam, kad būtų išvengta neteisingo ar nepagrįsto asmens nuteisimo.

26. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nustatyta, kad nusikalstamos veikos aplinkybės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia, logiška grandine. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kaip minėta, visais atvejais sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, tačiau visais atvejais gauti duomenys turi būti vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti vientisą loginę grandinę.

27. Nagrinėjamu atveju, nors liudytojai A. J., R. S. ir G. S. nematė pačių įvykių, tačiau nukentėjusioji pasakojo liudytojai G. S., kad M. P. (seksualiai prievartavo) nukentėjusiąją, liudytoja A. J. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad po (duomenys neskelbtini) ir jie (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. S., patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad (duomenys neskelbtini) K., prašė (duomenys neskelbtini) greičiau grįžti (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini). Taigi, nukentėjusiosios ir liudytojų duoti parodymai sudaro vientisą loginę grandinę, neprieštarauja vieni kitiems. Be to, nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nenurodė (nedetalizavo) kuo būtent pasireiškė liudytojų parodymų prieštaringumas, ar kodėl jų duotus parodymus reikia vertinti išskirtinai nuteistojo naudai.

28. Vertinant tai, kad įvykio ir apklausų metu Š. Ž. buvo neseniai tik (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgiant į prieš ją įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nekyla abejonių, kad ji, jausdama gėdą ir baimę, tada, kai (duomenys neskelbtini) ją bandė ir pasikėsino seksualiai prievartauti, pasikėsino išžaginti galėjo ir nesikreipti pagalbos, kadangi ji tai sunkiai išgyveno. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nuteistojo seksualinio pobūdžio veiksmams nukentėjusioji Š. Ž. priešinosi taip, kaip galėjo, atsižvelgus į jos supratimą, gyvenimišką patirtį ir jai būdingus ypatumus, esant stresą keliančiai situacijai: į pirmuosius įtariamojo bandymus seksualiai prievartauti ji priešinosi, vėliau, pajutusi grėsmę, stengėsi (duomenys neskelbtini), būti kartu su (duomenys neskelbtini) K. ar drauge, liudytoja G. S. iki kada (duomenys neskelbtini). Apie su ja galimai atliekamus seksualinio pobūdžio veiksmus Š. Ž. delsė atskleisti suaugusiems dėl išgyvenamų jausmų, nuteistojo baimės, bei nenoro, kad visi sužinotų, ar iš (duomenys neskelbtini) būtų (duomenys neskelbtini). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nukentėjusiosios Š. Ž. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir nenuoseklius, juolab, kad kiti bylos įrodymai nukentėjusiosios parodymus ne paneigia, o patvirtina. Be to, (duomenys neskelbtini), liudytoja A. J. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nėra linkusi meluoti ar fantazuoti. Todėl nėra pagrindo ir kitų minėtų liudytojų parodymus vertinti išimtinai nuteistojo naudai. Duomenų, kad parodymus nukentėjusioji būtų davusi įtakota kitų asmenų, byloje nėra.

29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje teisingai nustatyta, jog nuteistojo M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį. M. P. atlikti veiksmai seksualiai prievartaujant kitokio sąlyčio būdu ir pasikėsinant išžaginti nukentėjusiąją buvo atlikti tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, nėra pagrindas teigti, kad apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ir savaime nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Dėl nuteistojo nuteisimo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį

30. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įsigijo, laikė, demonstravo, reklamavo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia alternatyviomis veikomis. Baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti pakanka bent vienos iš paminėtų alternatyvių veikų. Laikymu pripažintinas bet koks disponavimas pornografinio turinio dalyku (turėjimas su savimi, laikymas namuose ar kitoje vietoje, gabenimas, nešiojimas, turėjimas telefone, kompiuteryje ar USB atmintyje ir t. t.). Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad pagamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja arba platina pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ir nori taip veikti. Pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktą apibrėžimą pornografija – tai informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir t. y. pagrindinis tokios informacijos tikslas.

31. Iš 2019 m. birželio 24 d. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 170-171) matyti, kad M. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog „[...] (duomenys neskelbtini)“.

32. Tai, kad M. P. neneigia mėgstantis žiūrėti pornografinio tipo informaciją, naudodamasis pasaulinio interneto tinklu bei nešiojamais kompiuteriais „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, nenustatytu būdu įgijo 8 (aštuonis) failus su pornografinio turinio dalykais: 4 (keturis) video failus ir 4 (keturis) paveikslėlio tipo failus, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 (aštuoniolikos) metų amžiaus, ir laikė juos savo duomenų kaupiklyje „(duomenys neskelbtini)“, kietajame diske (duomenys neskelbtini), nešiojamo kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ standžiajame diske ir nešiojamo kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ standžiajame diske, patvirtina jo paties nurodytos aplinkybės bei kiti byloje esantys įrodymai.

33. Iš liudytojos A. J. parodymų, duotų apylinkės teisme (2 t., b. l. 162) matyti, kad liudytoja patvirtino, kad M. P. žiūrėdavo pornografinio turinio vaizdus (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kompiuterius bei paneigė, kad nei ji, nei (duomenys neskelbtini), kompiuterių pagalba, būtų žiūrėję ar parsisiuntę pornografinio turinio informaciją: „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) liudytoja A. J. papildomai nurodė, kad „(duomenys neskelbtini). Taip pat patvirtino, kad yra mačiusi M. P. žiūrinti pornografiją, (duomenys neskelbtini) tuo nesidomi: „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 149). Be to, (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji Š. Ž. patvirtino ir tai, kad „[...] jis jai jau anksčiau, (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini), rodė (duomenys neskelbtini) nuotrauką, kurioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis (nuteistasis) jai rodydamas nuotrauką pasakė, kad ji (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 24-25).

34. Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) spalvos nešiojamame kompiuteryje „(duomenys neskelbtini)“, modelis „(duomenys neskelbtini)“ su SD atminties kortele (kodas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) duomenų kaupiklyje „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini) spalvos nešiojamame kompiuteryje „(duomenys neskelbtini)“, modelis „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) spalvos duomenų kaupiklyje „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) spalvos duomenų kaupiklyje „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) spalvos duomenų kaupiklyje „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) spalvos kietajame diske „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) spalvos kietajame diske „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) buvo rasti galimai pornografinio turinio vaizdo įrašai (duomenys neskelbtini) vnt.) ir nuotraukos (duomenys neskelbtini) vnt.), kuriose yra galimai pavaizduoti vaikai (1 t., b. l. 93-105).

35. Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktose (duomenys neskelbtini) vaizdo failuose: asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus – 8 failuose (1 t., b. l. 111-112).

36. Iš (duomenys neskelbtini) Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų (specialistų) išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tyrimui pateiktose audiovizualinės (garso ir vaizdo) medžiagos vaizdo dokumentuose esanti vaizdinė medžiaga atitinka Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (1 t., b. l. 117-118).

37. Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) vnt. DVD, nešiojami kompiuteriai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, duomenų kaupikliai „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vnt. ir „(duomenys neskelbtini)“, kietasis diskas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 119-160).

38. Akivaizdu, kad įvertinus tiek nukentėjusiosios Š. Ž., tiek liudytojos A. J. parodymus, jos į (duomenys neskelbtini) nesisiuntė ir nežiūrėjo (nesidomėjo jais) pornografinio turinio vaizdo įrašų ar nuotraukų, kuriose (duomenys neskelbtini) lyties asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog kompiuteriais naudojosi visi, todėl baudžiamojoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis tuos failus parsisiuntė, paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Svarbu paminėti, kad iš liudytojos A. J. parodymų pastebėtina, kad nešiojami kompiuteriai (išskyrus (duomenys neskelbtini) priklausantį nešiojamąjį kompiuterį) ir stacionarus kompiuteris būdavo M. P. (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) būdavo (duomenys neskelbtini), tad be jo žinios niekas (duomenys neskelbtini). M. P. naudodavosi stacionariu ir nešiojamais kompiuteriais (patvirtino liudytoja A. J., nukentėjusioji Š. Ž. bei pats nuteistasis) Tiek liudytoja A. J., tiek nukentėjusioji Š. Ž. yra mačiusios kaip M. P. žiūri pornografija. Nuteistasis neneigė, kad jam patinka žiūrėti pornografinio turinio „vaizdus“, „(duomenys neskelbtini)“ būdu (duomenys neskelbtini). M. P. ir A. J. (duomenys neskelbtini) K. bei A., apeliacinės instancijos teismo manymu, patvirtinant liudytojai A. J., negalėjo taip pat atsisiųsti pornografinio turinio informacijos, nes jie (duomenys neskelbtini), be to, (duomenys neskelbtini) pas M. P. tik jam stebint. Kad kompiuteriuose buvo rasti pornografinio pobūdžio vaizdai (išskyrus (duomenys neskelbtini) nešiojamąjį kompiuterį) patvirtina byloje esančios specialistų – ekspertų išvados Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

39. Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad M. P. nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, naudodamasis pasaulinio interneto tinklu bei nešiojamais kompiuteriais „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nenustatytu būdu įgijo 8 (aštuonis) failus su pornografinio turinio dalykais: 4 (keturis) video failus ir 4 (keturis) paveikslėlio tipo failus, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 (aštuoniolikos) metų amžiaus bei laikė juos savo duomenų kaupiklyje „(duomenys neskelbtini)“, kietajame diske (duomenys neskelbtini), nešiojamo kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ standžiajame diske ir nešiojamo kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ standžiajame diske iki (duomenys neskelbtini), t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.

Dėl procesinių pažeidimų atliekant ikiteisminį tyrimą

40. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad prieš M. P. buvo naudojamas „spaudimas“ prisipažinti, nes tokiu atveju jis bus paleistas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad prieš M. P. iš vis būtų naudotas „spaudimas“ ar jis būtų tyrėjos duodamas parodymus, verčiamas prisipažinti. Apylinkės teisme liudytoja apklausus tyrėja V. P., ji nepatvirtino, kad prieš nuteistąjį būtų naudojamas „spaudimas“, raginimas prisipažinti, siūlant jį paleisti ir pan. Iš minėtos liudytojos parodymų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 195-196). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, M. P. (duomenys neskelbtini) buvo apklausiamas kaip įtariamasis, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, vėlesnių apklausų metų savo kaltę neigė, šį veiksmą įforminant tinkamai, laikantis baudžiamojo proceso nuostatų (1 t., b. l. 189-191, 195). Be to, priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, apklausiamas ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) papildomos apklausos protokolas) nurodė, kad „[...] negaliu paaiškinti, kodėl aš sutikau su pranešimu apie įtarimą ir pasakiau, kad sutinku su Š. parodymais“ (1 t., b. l. 191). Apie jo patirtą „spaudimą“ ikiteisminio tyrimo metu jis prakalbo tik jį apklausiant apylinkės teisme, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 171). Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nuteistasis paminėjo, kad pirmoje apklausoje buvo „šoko būsenoje“. Apylinkės teisme nuteistojo gynėjas nurodė, kad „[...] palaikau prašymą, mano ginamasis kažkiek buvo užsiminęs apie susiklosčiusią situaciją, taikant suėmimą. [...] Kita, siekiant procese išlaikyti mano ginamąjį suimtą, galimai daromas spaudimas, nes jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Tiesiogiai nerodomas spaudimas, bet jis patiria jį“ (2 t., b. l. 116). Pažymėtina ir tai, kad nei apylinkės teisme, nei ikiteisminiame tyrime nuteistojo gynėjas taip pat negalėjo nurodyti ar nuteistajam jį apklausiant buvo daromas „spaudimas“ ir pan. Taigi, laikantis BPK nuostatų M. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, išaiškintos įtariamojo teisės, buvo siūloma duoti parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai BPK 140, 187, 188 straipsnių, nustatančių įtariamojo sulaikymo ir apklausos taisykles, pažeidimų nagrinėjamu atveju nepadarė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pritartina apylinkės teismo skundžiamojo nuosprendžio argumentams, kad ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklausus M. P. jis buvo adekvatus, suprato kuo yra kaltinamas, todėl vertinti, kad jis iš tyrėjos patyrė „spaudimą“ nėra teisinio pagrindo.

41. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis M. P. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį dėl M. P. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – M. P. išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.