Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Raimundo Jurgaičio ir Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. P. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. P. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. iki 2015 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuomojamo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kambaryje, pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomumu nuo jo bei panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Š. Ž., t. y. prievarta ją nuogai nurengdamas, nemažiau 7 kartus glostė nukentėjusiosios Š. Ž. krūtinę, lytinius organus, kišo pirštus į nukentėjusiosios makštį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2018 m. rugsėjo mėn. 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuomojame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomumu nuo jo bei panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Š. Ž., t. y. prievarta ją nuogai nurengdamas, nemažiau 7 kartus glostė nukentėjusiosios Š. Ž. krūtinę, lytinius organus, kišo pirštus į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai Š. Ž. mergystės plėvės pažeidimą, tokiais savo veiksmais tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja Š. Ž. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu.

2. Be to, M. P. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2018 m. spalio 6 d. apie 13 val. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, virtuvėje, pasinaudodamas nukentėjusiosios Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomumu nuo jo ir palaužta nukentėjusiosios Š. Ž. valia dėl nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. vykdyto jos seksualinio prievartavimo, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. paėmęs į glėbį Š. Ž. persimetė ją per petį ir nusinešęs į kambarį paguldė ant lovos, nuogai išrengė, nuplėšė liemenuką, paguldė ant nugaros, pats nuogai nusirengė, jėga praskėtęs nukentėjusiosios Š. Ž. kojas laižė jos lytinius organus, nukentėjusiajai jį nustūmus, užgulė ją visu savo kūnu ir bandė įkišti savo lytinį organą į Š. Ž. makštį, tačiau nukentėjusiajai muistantis ir judant nepavyko įkišti lytinio organo į makštį, tada atsisėdęs ant Š. Ž. krūtinės masturbavosi, po to pasislinkęs prie veido bandė įkišti lytinį organą į nukentėjusiosios burną, lietė savo lytiniu organu lūpas, Š. Ž. priešinantis, muistantis, sukant galvą ir dengiantis rankomis burną, jis atitraukdamas jos rankas, ranka spausdamas kaklą bandė įkišti savo lytinį organą į burną, nepavykus įkišti lytinio organo į burną, sėdėdamas ant nukentėjusiosios krūtinės masturbavosi, po to atsiklaupęs prie jos kojų, žiūrėdamas į jos lytinius organus masturbavosi, kol išsiliejo sperma, tokiais veiksmais tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja Š. Ž. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu.

3. Be to, M. P. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2018 m. spalio 6 d. apie 13 val. bute (duomenys neskelbtini), Šiauliai, virtuvėje, pasinaudodamas nukentėjusiosios Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomumu nuo jo ir palaužta nukentėjusiosios Š. Ž. valia dėl nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. vykdyto jos seksualinio prievartavimo, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. paėmęs į glėbį Š. Ž. persimetė ją per petį ir nusinešęs į kambarį paguldė ant lovos, nuogai išrengė, nuplėšė liemenuką, paguldė ant nugaros, pats nuogai nusirengė, jėga praskėtęs nukentėjusiosios Š. Ž. kojas laižė jos lytinius organus, nukentėjusiajai jį nustūmus, užgulė ją visu savo kūnu ir bandė įkišti savo lytinį organą į Š. Ž. makštį, tokiu būdu pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja Š. Ž. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji Š. Ž. muistėsi ir judėjo.

4. Be to, M. P. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2018 m. lapkričio 22 d. apie 7 val. bute (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pasinaudodamas nukentėjusiosios Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomumu nuo jo ir palaužta nukentėjusiosios Š. Ž. valia dėl nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. spalio 6 d. vykdyto jos seksualinio prievartavimo, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. išėjusią iš vonios nukentėjusiąją koridoriuje suėmęs už rankų dilbių įstūmė atbulą į kambarį, užrakinęs kambario duris pargriovė ją ant sofos lovos ant nugaros, panaudodamas jėgą numovė pižamines kelnes, praskėtęs rankomis jos kojas bandė kišti pirštus į jos lytinius organus, tačiau Š. Ž. jį nustūmė ir spyrė jam į lytinius organus, nukentėjusiajai bandant atsikelti vėl ją pargriovė ant sofos lovos ir užgulęs ją nuogu savo kūnu bandė įkišti savo lytinį organą į jos lytinius organus, tačiau nukentėjusiajai Š. Ž. priešinantis, muistantis, stumiant rankomis nuo savęs, nepavykus įkišti savo lytinio organo į nukentėjusiosios Š. Ž. lytinius organus, atsisėdo ant Š. Ž. krūtinės ir pakėlęs marškinėlius glostė, spaudė jos krūtinę, prikišo savo lytinį organą nukentėjusiajai prie lūpų sakydamas „imk į burną“, nukentėjusiajai Š. Ž. nesutikus, nulipo nuo jos, atsistojo priešais ją, sėdinčią ant sofos – lovos ir vėl kišo prie lūpų savo lytinį organą liepdamas imti į burną, tokiais veiksmais pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja Š. Ž. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai Š. Ž. dėl kairės plaštakos odos nubrozdinimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji Š. Ž. aktyviai priešinosi rankomis užsidengdama veidą bei M. P. išgirdo, kad bute pradėjo vaikščioti atsikėlę K.ir A. J..

5. Be to, M. P. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2018 m. lapkričio 22 d. apie 7 val. bute (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pasinaudodamas nukentėjusiosios Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomumu nuo jo ir palaužta nukentėjusiosios Š. Ž. valia dėl nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. spalio 6 d. vykdyto jos seksualinio prievartavimo, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. išėjusią iš vonios nukentėjusiąją koridoriuje suėmęs už rankų dilbių įstūmė atbulą į kambarį, užrakinęs kambario duris pargriovė ją ant sofos lovos ant nugaros, panaudodamas jėgą numovė pižamines kelnes, praskėtęs rankomis jos kojas bandė kišti pirštus į jos lytinius organus, tačiau jį Š. Ž. nustūmė ir spyrė jam į lytinius organus po to nukentėjusiajai bandant atsikelti vėl ją pargriovė ant sofos lovos ir užgulęs ją nuogu savo kūnu bandė įkišti savo lytinį organą į jos lytinius organus, tokiais savo veiksmais pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja Š. Ž. prieš jos valią bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai Š. Ž. dėl kairės plaštakos odos nubrozdinimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji Š. Ž. priešinosi, muistėsi, rankomis jį nustūmė nuo savęs.

6. Be to, M. P. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. 21.29 val. iki 2018 m. lapkričio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, naudodamasis pasaulinio interneto tinklu bei nešiojamais kompiuteriais „A“ ir „A“, s.n. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgijo 8 failus su pornografinio turinio dalykais: 4 video failus „C. H. T. – P.mp4“, „S.C.P..“, „S.C.P.“, „N. S. R. R. L. L. – P..mp4“, ir 4 paveikslėlio tipo failus „www. (duomenys neskelbtini).jpg“ „.(duomenys neskelbtini).jpg“-20“, „duomenys neskelbtini).jpg“, „C. H. T. jpg“, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus, ir laikė juos savo duomenų kaupiklyje „S“, kietajame diske HGST, nešiojamo kompiuterio „A” standžiajame diske ir nešiojamo kompiuterio „A” standžiajame diske iki 2018 m. lapkričio 22 d., tai yra įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus.

7. M. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2018 m. lapkričio 22 d. 16.45 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi įtariamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi įtariamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 23 d. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi kaltinamajam M. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 23 d. Teismas, pratęsdamas M. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, konstatavo, kad M. P., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, bandyti paveikti nukentėjusiąją Š. Ž. bei gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai).

8. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, kaltinamojo M. P. gynėjas advokatas M. Švažas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria kaltinamajam M. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams.

8.1 Skunde kaltinamojo M. P. gynėjas nurodo, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, tai yra paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.

8.2 Teigia, kad kardomoji priemonė - suėmimas nėra auklėjamoji priemonė, todėl ji turėtų būti skiriama ne deklaratyviai nurodant suėmimo pagrindus, bet preciziškai atsižvelgus į bylos aplinkybes. Taip pat skunde mini Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

8.3 Pažymi, kad teismas, tęsdamas suėmimą, turėjo nurodyti suėmimo skyrimo sąlygas (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir suėmimo skyrimo pagrindą (pagrindus) bei motyvus dėl kiekvieno pagrindo. Teigia, kad turėjo būti nurodyti motyvai, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pažymėjo, kad BPK 121 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, spręsdamas, ar reikia tęsti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės, tačiau į šias privalomas aplinkybes teismas neatsižvelgė.

9. Teismo posėdžio metu kaltinamojo M. P. gynėjas advokatas M. Švažas prašė jo skundą tenkinti, o prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

10. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos taikymo terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant dėl kardomųjų priemonių taikymo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, byloje esantys duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiosios Š. Ž., liudytojų G. S., A. J. parodymai, specialisto išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, iš dalies paties įtariamojo M. P. parodymai ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

11. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, ar darys naujus nusikaltimus. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pratęsiant kaltinamajam M. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas konstatavo, kad yra šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose.

12. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas suėmimo terminas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. kaltinamas dviejų sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieno apysunkio (BK 11 straipsnio 4 dalis) tyčinių nusikaltimų padarymu bei pasikėsinimu padaryti tris sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus, už kuriuos numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau ši aplinkybė padidina tikimybę, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamasis M. P. yra išsituokęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, iki sulaikymo gyveno nuomojamame bute, deklaruota gyvenamoji vieta prie Šiaulių miesto savivaldybės. M. P. nuomojamame bute gyveno su A. J., su kuria augina du sūnus, tačiau jie nėra susituokę. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų M. P. darbinę veiklą, t. y. M. P. iki sulaikymo nuolatinio darbo bei legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Kaltinamasis M. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis dirba pagal autorines sutartis namuose, prižiūri kelis internetinius puslapius, tačiau minėtą aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pasak liudytojos A. J., M. P. važinėjo dirbti į Vokietiją, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. Taip pat M. P. praeityje teistas už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. P. būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

14. Skiriant suėmimą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą ar pratęsdami jo terminą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. P. kaltinamas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nukentėjusiosios Š. Ž., kuri yra jo podukra ir su kuria iki sulaikymo gyveno viename bute, atžvilgiu. Kaltinamasis M. P. iki sulaikymo gyveno su nukentėjusiosios Š. Ž. motina A. J., su kuria augina du sūnus. M. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažįsta, nukentėjusiosios Š. Ž. ir jo parodymai yra prieštaringi. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad dar ikiteisminio tyrimo metu M. P. per kitus asmenis galimai darė poveikį nukentėjusiajai Š. Ž., kad ji atsiimtų kaltinimus M. P. atžvilgiu (bylos duomenimis nustatyta, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose esančio telefono buvo skambinta liudytojai A. J.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtos aplinkybės byloja apie pakankamai didelę riziką, jog kaltinamasis M. P. gali trukdyti procesui, t. y. gali bandyti susisiekti su nukentėjusiąja, liudytojais bei bandyti juos paveikti, kad jie pakeistų jį kaltinančius parodymus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 1 punktas).

15. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, M. P. kaltinamas dviejų sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieno apysunkio (BK 11 straipsnio 4 dalis) tyčinių nusikaltimų padarymu bei pasikėsinimu padaryti tris sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus to paties asmens – Š. Ž., su kuria siejo bendras gyvenamasis plotas, atžvilgiu. Už minėtų nusikaltimų padarymą numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis M. P. praeityje teistas už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis M. P. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo M. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas, teistumas išnykęs, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos), kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį M. P. į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamajam M. P. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, tai yra užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese, netrukdomas procesas, užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms. Apygardos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų kardomosios priemonės pratęsimui reikšmingų aplinkybių visumą, pažymi, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrįstas ir vertinant viešąjį interesą yra proporcingas su kaltinamojo patiriamais suvaržymais.

17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl ją naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. P. (M. P.) gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.