Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietrusa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartiescivilinėje byloje Nr. eB2-667-856/2016, kuria patenkintas pareiškėjosuždarosios akcinės bendrovės „Deska“pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietrusa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjos UAB „Deska“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi pareiškėja teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių tinkamą pranešimų apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimo faktą, todėl buvo pažeista ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinė neteisminė ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo tvarka. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Teismas paskubėjo priimti skundžiamą nutartį, kadangi byloje esančių duomenų visuma nesuponuoja tokio radikalaus sprendimo priėmimo būtinybės.Teismas pažeidė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat civilinio proceso kodekso normas, kadangi dėl atsakovės vadovo atostogų (nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. birželio 12 d.) jai nebuvo tinkamai įteikti teismo procesiniai dokumentai, taip pat ji negalėjo pateikti teismui atsikirtimų ir paaiškinimų.Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės nemokumą, kadangi atsakovė yra iki galo atsiskaičiusi su Valstybine mokesčių inspekcija, ketina atsiskaityti su Valstybinio socialiniu draudimu. Skolų padengimo procesas vyksta tolygiai, pagal sudarytą planą, iš esmės liko atsiskaityti su dviem kreditoriais, vienas iš kurių yra pareiškėja.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus.Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės buveinės adresas iki 2016 m. gegužės 4 d. buvo V. Grinkevičiaus g. 20-47, Šiauliai, o nuo 2016 m. gegužės 5 d. – Pikeliškės g. 45, Šiauliai. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl skolų sumokėjimo kreditoriams, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstoliai, vadovaudamiesi ĮBĮ nuostatomis, užbaigė vykdyti jų žinioje esančias vykdomąsias bylas ir vykdomuosius dokumentus perdavė teismui, nagrinėjančiam atsakovės bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „Lietrusa“ iškelta bankroto byla.Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad buvo pažeista ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinė neteisminė ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo tvarka, kadangi pareiškėja teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių tinkamą pranešimų apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas laiko šiuos apeliantės argumentus nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.

Nagrinėjant šiuos skundo argumentus pirmiausiai pabrėžtina tai, kad ne viename savo procesiniame sprendime tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas yra pabrėžę, kad bankroto procese yra itin aktualūs civilinio proceso principai, nustatantys, jogšalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastisetc. (CPK 7, 8 straipsniai, 42 straipsnio 5 dalis).

Antra, bylos medžiaga rodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė yra skolinga pareiškėjai 7150,13 Eur pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-8435-883/2013), kuris Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, o kasacine tvarka nebuvo skundžiamas. Beje, pati apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad iš esmės liko atsiskaityti su dviem kreditoriais, vienas iš kurių yra pareiškėja. Taigi apeliantė dar 2013 metais žinojo apie savo pradelstą skolą pareiškėjai, o taip pat apie šios reiškiamas pretenzijas, tačiau ne tik nevykdė pareigos atsiskaityti, betir nebendradarbiavo su ja. Tai patvirtinatiek pirmosios instancijos teismo nustatytos tiek ir kitos žemiau šioje nutartyje pateikiamos aplinkybės.

Trečia, Lietuvos teismu informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d.nutartimi jau buvo patenkinęs pareiškėjos UAB „Sodbeta“ ir trečiojo asmens UAB „Deska“ reikalavimus ir buvo iškėlęsatsakovei UAB „Lietrusa“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-753-372/2015). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartyje konstatavęs, kad nebuvo laikytasi tvarkos, reglamentuojančios pranešimoskolininkui apie inicijuojamą bankroto bylos iškėlimą, pirmosios instancijos sprendimą panaikino ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtu (civilinė byla Nr. 2-1902-330/2015).Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pakartotinai sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimoapeliantei, apie pareiškėjos ketinimus remtis įmonių bankroto procesu jai taip pat buvo gerai žinoma iš esmės jau 2015 m. – nagrinėjant šį klausimą pirmąjį kartą. Tuo tarpu įrodymų, kad po pirmojo proceso su pareiškėja buvo atsiskaityta ar buvo susitarta dėl skolos mokėjimo atidėjimoetc. – nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta.

Ketvirta, čia taip pat pažymėtina tai, kad pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį / antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Pagal CK 2.49 straipsnio 2 dalį, jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti šio asmens buveine. Be to, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta jo buveinės adresu, jeigu pastarasis aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 straipsnio 2 dalis, 2.49 straipsnio 3 dalis).

Penkta, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės UAB „Lietrusa“ metinėje finansinėje atskaitoje, sudarytoje 2015 m. balandžio 30 d. ir patvirtintoje 2015 m. gegužės 5 d., už ataskaitinį laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., įmonės buveinės adresas buvo nurodytas V. Grinkevičiaus g. 20-47, Šiauliai. Šis buveinės adresas buvo pakeistas naujuoju – Pikeliškės g. 45, Šiauliai, – UAB „Lietrusa“ vienintelio akcininko 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu. Tačiaupagal viešuosius Juridinių asmenų registro duomenisprašymas dėl buveinės adreso pakeitimo įregistravimo šiam registrui buvo pateiktas 2016 m. balandžio 29 d., pakeitimas įregistruotas – 2016 m. gegužės 4 d. Taigi darytina išvada, jogvisiems žinomas apeliantės buveinės adresas iki 2016 m. gegužės 4 d. buvo V. Grinkevičiaus g. 20-47, Šiauliai, o nuo 2016 m. gegužės 5 d. – Pikeliškės g. 45, Šiauliai.

Šešta, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja apelianteiUAB „Lietrusa“ pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimosiuntė ne vieną kartą: 2015 m. kovo 25 d. šį pranešimą siuntė abiem aukščiau nurodytas atsakovės adresais (siuntos Nr. RN006465081LT); pakartotinai pranešimą apie tokį ketinimą apelianteituometiniu jos buveinės adresupareiškėja išsiuntė 2015 m. balandžio 21 d. (siuntos Nr. RN948756796LT), tačiau siunta 2015 m. gegužės 28 d. buvo grąžinta siuntėjui; 2016 m. balandžio 27 d. pareiškėjaatsakovei dar kartą išsiuntė šį pranešimą tuometiniu jos buveinės adresu (siuntos Nr. RN271246775LT), tačiau siunta taip pat buvo grąžinta siuntėjui (2016 m. gegužės 31 d.); 2016 m. balandžio 21 d. tiek buvusiu, tiek dabartiniu apeliantėsbuveinės adresaisbuvo išsiųstas tokspareiškėjos pranešimas, kuris 2016 m. balandžio 2 d. taip pat jai grįžo neįteiktas.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas byloje nustatytasfaktines aplinkybes, sprendžia, jog teismas turėjo pagrindą priimti pareiškėjos UAB „Deska“pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimoatsakovei UAB „Lietrusa“ir šį klausimą nagrinėti.

Kaip žinoma, bankroto byla iškeliama, nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip jos būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis,vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant tokio pareiškimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.,ĮBĮ 9 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės finansinius dokumentus, konstatavo pastarosios nemokumą. Tuo tarpuatskirajame skundeiš viso nėra ginčijamos šios teismo nustatytos aplinkybės. Teigdama, jog skolų padengimo procesas vyksta tolygiai, pagal sudarytą planą, jog iš esmės liko atsiskaityti su dviem kreditoriais, vienas iš kurių yra pareiškėja – apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ir šiuos argumentusbei paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas (CPK 306 str. 2 d., 314 str.).Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, atsakovės susidariusius įsiskolinimus kreditoriams – antstoliai CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu užbaigė vykdyti jų žinioje buvusias vykdomąsias bylas taip ir neišieškoję iš atsakovėsskolas, o vykdomuosius dokumentus perdavė teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą.

Apeliantė, be kita ko, tvirtina, kad jai nebuvo tinkamai įteikti taip pat ir teismo procesiniai dokumentai, todėl ji negalėjo pateikti atsikirtimų, paaiškinimų ir taip buvo pažeistos jos proceso teisės. Teigia, kadUAB „Lietrusa“ vadovas nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. birželio 12 d. atostogavo. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog atsakovei teismo procesiniai dokumentai jos buveinės,tai yra, tinkamu adresu,buvo siųsti du kartus, tačiau grįžo neįteikti, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarką, taip pat CPK 246 straipsnio nuostatas. Be to, priėmus šį atskirąjį skundą, atsakovei buvo užtikrinta teisė apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, taip pat yra ir fakto instancija, išdėstytivisus, jos įsitikinimu, svarbius argumentus, pateikti naujus įrodymus (CPK 314 str.).

Apibendrindamas tai, kas nustatyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę – nustatė ir teisingai įvertino visas esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui išspręsti turinčias aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaikė aktualias normas, ir pagrįstai atsakovei UAB „Lietrusa“ iškėlė bankroto bylą, todėl naikinti ar keisti šią teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (ĮBĮ 9 str. 7 d.,2 str. 8 d., CPK 296 str. 1 d. 1 p.,185 str., 263 str. 1 d.). Kiti atskirajame skunde, o taip pat atsiliepime į jį nurodytiargumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako(CPK338 str.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovas yra pajėgus įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimtacivilinėje bylojeNr. 3K-3-358/2008).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartįpalikti nepakeistą.