Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-530/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
1A-186-530/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-71236-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas, Danutė Giačaitė
Nukentėjusysis
J. B.
Advokatai
Singrida Samoškienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-530/2016;Teisminio proceso Nr. 1-01-1-71236-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M., jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, laiduotojai O. M.,

nukentėjusiajai J. B.,specialistui G. A. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės (toliau – nukentėjusioji) J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.

A. M. perduotas O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)., atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

Nukentėjusios J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš A. M. priteista 100 Eur (vienas šimtas eurų) turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta kaltinus jį tuo, kad 2015 m. spalio 3 d. apie 15.39 val. Kaune, Linkuvos g. vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties sankryža su Eržvilko g., važiuodamas atbulas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 101 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, dėl to parbloškė važiuojamąją dalį kirtusią pėsčiąją J. B., padarydamas jai kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas O. M. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Šalies argumentai

3. Nukentėjusioji J. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2016 m. gruodžio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį – iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ jai priteisti 500 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos iš atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltininko A. M. solidariai. Tuo atveju, jei teismas nutartų iš naujo vertinti jos sveikatos sutrikdymo mastą, prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti papildomą teismo medicininę komisijinę ekspertizę, pavedant ją atlikti VTMT Kauno skyriaus ekspertams, dalyvaujant gydytojams specialistams.

3.1. Skunde nukentėjusioji nurodė, jog teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, neteisingai įvertino įrodymus ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atmesdamas jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir iš dalies tenkindamas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137 su vėlesniais pakeitimais, 11 straipsnis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

3.2. Nukentėjusiosios teigimu, draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudiko atlygintos ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas - papildomu, subsidiariu.

3.3. Nukentėjusioji teigė, jog iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad iki 2015 m. spalio 3 d. 15.39 val., ji pati savarankiškai vaikščiojo ir nors sirgo lėtinėmis ligomis, tačiau pati save apsitarnavo. Šiuo metu gali judėti tik invalido vežimėlio pagalba ir tik lygiu paviršiumi nemanevruojant, išvykti į lauką nėra jokios galimybės. Iš to išplaukia visos pasekmės, kurios vertintinos kaip neturtinė žala. Nukentėjusiosios nuomone, iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas šioje byloje įvertino tik tuos kriterijus, kurie reikšmingi mažinant patirtos neturtinės žalos dydį pinigine išraiška. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino žalos pasekmių, neatsižvelgė į pasekmių sunkumą, jų reikšmę, palyginti su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingais kriterijais. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, kuria buvo įvertintas neturtinės žalos dydis, teismas iš viso nepasisakė dėl nusikalstama veika sukeltų ypač sunkių ir galimai jau neatkuriamų pasekmių – negalimumo vaikščioti. Tokios ypatingai sunkios pasekmės yra pagrindas nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį, juolab, kad tam ir neprieštarauja ir teismo komentuojama, skundžiamame nuosprendyje nurodyta teismo praktika. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. M. buvo prašoma priteisti solidariai 2000 eurų neturtinės ir 500 eurų turtinės žalos. AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškininį reikalavimą tenkino iš dalies ir išmokėjo 1000 eurų už patirtą neturtinę žalą. Tačiau teismas likusią ieškininio reikalavimo dalį, t. y. 1000 eurų neturtinės ir 500 eurų turtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė nepalankiai, t. y. neturtinės žalos nepriteisė, o dėl turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. M. priteisė tiktai 100 eurų, ką galima vertinti kaip 1 mėnesio patiriamų išlaidų kompensavimą.

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Nukentėjusioji savo skunde teigė, jog jei aukštesnysis teismas spręstų, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė patirtą neturtinę žalą, tuomet turėtų iš naujo būti vertinamas jos sveikatos sutrikdymo mastas, paskiriant medicininę komisijinę ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo medicinos ekspertams, dalyvaujat gydytojams traumatologui, ortopedui reabilitologui. Šiuo metu yra nauji duomenys apie ilgalaikį sveikatos sutrikdymą, kuris nebuvo įvertintas eksperto, todėl turėtų būti užduodami ir nauji klausimai: 1) Kokius kūno sužalojimus J. B. patyrė nagrinėjamo eismo įvykio metu, koks jų mechanizmas ir lokalizacija? 2) Ar tai, kad iki šiol negali pati savarankiškai vaikščioti yra 2015 m. spalio 3 d. eismo jvykio metu patirtos traumos ar jos įsisenėjusių ir progresuojančių ligų pasekmė ? 3) Koks J. B. sveikatos sutrikdymo mastas dėl sužalojimų patirtų nagrinėjamo eismo įvykio metu ?

3.6. Kauno apygardos teisme 2017 m. vasario 1 d. buvo gautas antrasis nukentėjusiosios apeliacinis skundas, dėl kurio pasisakytina, jog subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenumatyta teisė paduoti antrąjį skundą ar paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais. Tai, kad pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti, akcentuojama ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2011, Nr. 2K-422/2014). Tačiau apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu gali pateikti teismui įvairių prašymų, todėl pateiktas skundas, nagrinėjamu atveju, vertinamas kaip prašymas, juolab, kad kartu su juo pateikta visa eilė medicininių dokumentų išrašų kopijų, susijusių ir pagrindžiančių apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

4. Nukentėjusioji J. B. prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė tenkinti skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, o likusioje dalyje atmesti. Asmuo kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiosios J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamosios bylos nutraukimo BK 40 str. pagrindais nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga, daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo A. M. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už skundo ribų patikrina bylą apeliacinio skundo ribose.

7. Dėl sveikatos sutrikdymo masto. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkesnis sveikatos sutrikdymas, nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu ir tai patvirtino apeliacinės instancijos teismo išreikalauti medicininiai dokumentai, jų kopijos, bei specialisto G. A. C. duoti paaiškinimai, kad nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto nekeičia pateikti nukentėjusiosios ir teismo išreikalauti medicininiai dokumentai. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 p., ankstesnių ligų paūmėjimas negali turėti įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Iš gautų medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusioji buvo operuota – atlikta kairio blauzdikaulio osteosintezė plokštelėmis ir sraigtais. Be komplikacijų. Pooperacinė eiga sklandi ( epikrizė iš medicininių dokumentų). Specialisto išvadoje nurodoma, kad įvykio metu buvo padaryta nukentėjusiajai kairio blauzdikaulio vidinio, išorinio krumplių lūžis; kojų nubrozdijimai. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( t.1.b.l.21). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas G. A. C. susipažinęs su nukentėjusiosios pateiktais bei teismo išreikalautais medicininiais dokumentais, patvirtino anksčiau duotas išvadas ir nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina tik tą faktą, kad dar iki traumos nukentėjusioji sirgo įvairiomis netrauminės kilmės ligomis, dėl kurių pasireiškia simptomai kojose. Duomenys apie sunkumą vaikščioti , nervų sistemą ir jos patologiją yra nustatyti anksčiau nei trauma( t.2b.l.105-106). Todėl esant šių įrodymų visumai, teisėjų kolegija sprendė, kad skirti teismo medicininę ekspertizę netikslinga, o skundo dalis dėl neva neteisingai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, atmestina kaip nepagrįsta.

8. Dėl civilinio ieškinio. Apeliantė iš esmės nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas jos pareikštas civilinis ieškinys. Apeliantės teigimu, jai priteistina iš civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ 500 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos. Mano, kad teismas siekdamas sudrausminti kaltininką ateityje, privalėjo jos prašomą 1000 Eur neturtinės žalos ir dalį – 500 Eur –priteisti iš kaltininko, tai yra iš A. M..

9. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, taip pat neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

10. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai J. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (T 1 b. l. 21). Dėl avarijos metu patirtos traumos pastarajai buvo taikytas stacionarinis, ambulatorinis, reabilitacinis gydymas (T 1 b. l. 22-31): stacionare nukentėjusioji buvo gydyta nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. spalio 23 d., gydymo metu jai buvo atlikta operacija, buvo gydoma ambulatoriškai, nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. sausio 17 d. taikytas reabilitacinis gydymas.

11. Kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtus duomenis, pripažįsta, kad nukentėjusioji J. B. patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, po eismo įvykio metu patirtos traumos nukentėjusioji pradėjo naudotis invalido vežimėliu, tačiau, kolegijos nuomone, priešingai nei skunde teigia apeliantė, apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, įvertino pateiktus medicinos ir kitus dokumentus. Byloje yra duomenys, kad A. M. buvo savo atsakomybę apdraudęs privalomuoju transporto priemonių draudimu ir dėl to nukentėjusiajai J. B. draudimo bendrovė išmokėjo 3000 Eur sumą, neturtinei žalai atlyginti. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, dažniausiai priteisiama nuo 579 eurų iki 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys Nr. 2K-22/2010, 2K-215/2010, 2K-382/2008, 2K-280/2010; 2K-35-895/2017; ). Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai J. B. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiajai nustatyta piniginė kompensacija, kurią sumokėjo draudimas – 3000 Eur, šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes ir ją didinti nėra jokio teisinio pagrindo. Sutiktina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, kai yra sužalojama žmogaus sveikata, nustatyti patirtų dvasinių ir fizinių kančių, nepatogumų išraišką pinigine verte yra sudėtinga, tačiau kiekvienu atveju yra atsižvelgiama į suformuotą teismų praktiką, bei į tai kaip pasekmės įtakoja asmens gyvenimo kokybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės sveiktos būklę įtakojo ne vien įvykusios avarijos pasekmės, bet ir iki traumos buvę neurologiniai susirgimai. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto paaiškinimų, medicininiuose dokumentuose duomenų apie įvykio metu sužalotą stuburą, nugaros smegenų ar periferinės nervų sistemos pakenkimus, nėra. Medicininių duomenų, kad nukentėjusioji dėl įvykio galėjo prarasti gebėjimą vaikščioti, nėra. Taip pat pažymima, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų apie neįgalumo lygį (ar jo pokyčius), įtakotą minėto eismo įvykio, ką nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nėra pateikta iš Socialinės paramos skyriaus duomenų apie specialiųjų poreikių lygį (ar jo pokyčius), atsiradusį po eismo įvykio, kas taip pat leistų objektyviai vertinti J. B. sveikatos būklės pakitimus po eismo įvykio. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje, nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pirmos instancijos teismas įvertinęs A. M. asmenį: nedirba, antros grupės invalidas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jo turtinę padėtį, elgesį po eismo įvykio, atsiprašymą dėl įvykusio eismo įvykio ir kitas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog draudimo bendrovės išmokėta 3000 Eur neturtinė žala yra pakankama ir adekvati patirtiems padariniams ir dėl šių aplinkybių pagrįstai iš A. M. neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė.

12. Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Asmeniui dėl sveikatos sužalojimo padarytos žalos nustatymo principinės nuostatos įtvirtintos CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

13. Nukentėjusiajai J. B. skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinamojo priteista 100 Eur turtinė žala, o likusi ieškinio dalis atmesta kaip nepagrįsta. Apylinkės teismo nuosprendyje, pagrįstai konstatuota, jog prie civilinio ieškinio pridėti vaistų įsigijimo kasos čekiai, pagrindžiantys patirtą turtinę žalą, susiję ne tik su patirta trauma, bet ir su nukentėjusios J. B. kitų ligų gydymu, kaip peršalimo ligos bei lėtinės ligos, kurios taip pat yra susijusios vertebrogeninės kilmės skausmais, progresuojančiais osteoartroziniais pažeidimais. Pirmos instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad pritaria civilinio atsakovo draudimo bendrovės pozicijai, jog iš pateiktų įvairių vaistinių kasos čekių ( t.1.b.l. 98-100) matyti, jog nukentėjusioji nurodė pirkusi medikamentus už 152,97 eurų vertės, tačiau didžioji jų dalis nėra susijusi su patirta trauma, o su įsisenėjusių ligų gydymu. Tačiau pirmos instancijos teismas sprendė, kad po patirtų traumų J. B. reikėjo priežiūros, reikėjo vykti į gydymo įstaigas, todėl iš A. M. J. B. naudai priteisė 100 eurų. Iš draudimo bendrovės išmokėti 40.09 Eur, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka įrodytos patirtos žalos atlygintiną sumą, kuri galėjo būti pagrįstai išleista dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių šalinimo, t. y. kojos kelio gydymosi (medicininių priemonių, vaistų, geresnio maisto pirkimo), todėl teismas sprendžia, kad bendra (140.09 Eur) suma yra įrodyta, ji atitinka realias išlaidas, siekiant sklandaus potrauminio ir pooperacinio gydymosi rezultato. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors nukentėjusioji ir prašė priteisti didesnę sumą turtinės žalos atlyginimo, tačiau įrodymų patvirtinančių patirtas išlaidas ( pagerintą maistą, kelionės išlaidas ir panašiai) nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi protingumo, sąžiningumo principu ir priteisė tik protingų išlaidų vertę.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nukentėjusiosios J. B. apeliacinis skundas atmetamas.

15. Byloje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo A. M., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas netenkintinas, kadangi BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl šių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. M. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios J. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendį.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas