Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusio asmens D. G. atstovui advokatui Aleksandrui Gogolevui (Aleksandr Gogolev),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-99842585-17,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 57 Eur bauda. D. G. nubausta už tai, kad ji 2016 m. spalio 18 d. 18.26 val. Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 13, pastatė automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdama specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje vietoje, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto ir 1 priedo 531 punkto reikalavimus.

Nesutikdama su šiuo nutarimu, D. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad 2016 m. spalio 18 d. vairavo automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant namo buvo būtina trumpam sustoti, o vienintelė galimybė sustoti buvo L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje. Netrukus po sustojimo grįžusi prie automobilio pamatė 2016 m. spalio 18 d. pranešimą Nr. R0422477, kuriame nurodyta, kad automobilis pastatytas rezervuotoje vietoje be specialaus leidimo, o šis pažeidimas užtraukia baudą pagal ATPK 124⁵ straipsnį. Dėl neaiškių priežasčių 2017 m. kovo 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime administracinė atsakomybė jai pritaikyta jau pagal kitą straipsnį, t. y. ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį. Nurodytoje vietoje automobilio sustojimas ir stovėjimas nėra draudžiamas, be to, jokie ženklai nenumatė kaip toje vietoje ji turėjo sustoti ar stovėti. D. G. nuomone, ji administracinėn atsakomybėn galėjo būti traukiama tik pagal ATPK 124⁵ straipsnį, kaip buvo nurodyta paliktame pranešime. Ji nepadarė veikos, už kuriuos administracinė atsakomybė numatyta ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, todėl skundžiamas nutarimas priimtas be pagrindo ir yra neteisėtas. D. G. skunde taip pat pažymi, kad už tariamą 2016 m. spalio 18 d. pažeidimą protokolas surašytas tik 2017 m. kovo 17 d. Pagal ATPK 35 straipsnį administracinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Nors ATPK 35 straipsnio 4 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, tačiau tam būtinos atitinkamos sąlygos: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. D. G. nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo jokių objektyvių sąlygų terminui skirti nuobaudą pratęsti. Be to, jai nebuvo pateiktas joks nutarimas pratęsti minėtą terminą. Kadangi nuo 2016 m. spalio 18 d. iki skundžiamo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo priėmimo praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Atsiliepimu į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad ATPK 124¹ straipsnio 4 dalis buvo pritaikyta pagrįstai, kadangi KET 1 priedo „Kelio ženklai“ V skyriaus „Nurodomieji kelio ženklai“ nuostatose aiškiai reglamentuota, kad kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ žymi stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, tvirtinamais už priekinio stiklo. D. G. tokio leidimo neturėjo, todėl, statydama automobilį minėtoje vietoje, pažeidė stovėjimo tvarką ir minėto kelio ženklo reikalavimus. Stovėjimas minėtoje vietoje neturint išduoto specialaus leidimo atitinka KET pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, o ne 124⁵ straipsnyje. Tokios nuomonės laikomasi iš teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-881-211/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-104-276/2014). Be to, skundo argumentas, kad skundžiamas nutarimas priimtas suėjus šešių mėnesių senaties terminui, yra nepagrįstas. Protokolą surašiusi pareigūnė tik 2017 m. kovo 15 d. gavo duomenis asmens, kuris minėtą dieną valdė (naudojosi) automobiliu VW Touran. Ištyrus užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, protokolo surašymo dieną (2017 m. kovo 17 d.), atsižvelgiant į ATPK 35 straipsnio nuostatas, buvo priimtas sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams iki 2017 m. spalio 18 d., šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Teismo posėdyje D. G. atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog iš esmės nėra ginčo, kad terminą galima pratęsti, tačiau turi būti objektyvios priežastys. Nutarime, kuriuo tas terminas buvo pratęstas, priežasčių visai nenurodyta. Patys pareigūnai nesiskubino aiškintis pažeidimo aplinkybių. Paskutinėmis dienomis išsiuntė administracinį nurodymą vienam asmeniui, o paaiškėjus, kad vairavo ne tas asmuo, surašė nurodymą kitam asmeniui. Be to, tas nutarimas nėra registruotas, neaišku, kada jis surašytas. Gavusi D. G. 2017 m. gegužės 10 d. prašymą dėl administracinės bylos teisenos nutraukimo, institucija, matyt, bandė išsisukti iš padėties ir pratęsė terminą. Taip pat D. G. atstovas teisme patvirtino, kad dėl nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Šioje byloje nėra ginčo dėl skundžiamame nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. D. G. 2016 m. spalio 18 d. 18.26 val. Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 13, pastatė automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdama specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje vietoje. Šiais savo veiksmas D. G. pažeidė KET 8 punkto ir 1 priedo 531 punkto reikalavimus. D. G. nesutinka su tuo, kad šis jos padarytas KET pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose KET draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. D. G. teigimu, ji nagrinėjamu atveju galėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Teismas nesutinka su šiais D. G. argumentais. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal KET, kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ nurodo, jog tai yra stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimas, todėl vairuotojui nekyla pareiga sumokėti miesto (rajono) savivaldybės tarybos nustatytą rinkliavą už stovėjimą minėto kelio ženklo galiojimo zonoje. Vairuotojui, palikusiam automobilį stovėti minėto kelio ženklo galiojimo zonoje, neturint specialaus leidimo, administracinė atsakomybė kyla pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-881-211/2016). Taigi nagrinėjamu atveju D. G. padarytas KET pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.

Dėl bylos nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas buvo pratęstas laiku – 2017 m. kovo 17 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 15). Kaip teisingai pažymima skunde, pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį minėtas terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. D. G. teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo jokių objektyvių priežasčių pratęsti minėtą terminą. Teismas nesutinka ir su šiais skundo argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog minėtas terminas gali būti pratęstas ir dėl kitų priežasčių, o ne būtinai dėl su pačiu administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu susijusių priežasčių. D. G. ir jos atstovas yra teisūs, teigdami, kad sprendimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą priimtas šiam terminui beveik suėjus. Tačiau negalima daryti išvados, kad pats sprendimas yra nemotyvuotas arba priimtas atgaline data. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad tik 2017 m. kovo 15 d. buvo gauti duomenys asmens (D. G.), kuris administracinio teisės pažeidimo metu valdė kitam asmeniui priklausantį automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas nesutinka su D. G. atstovo teiginiais, kad patys pareigūnai nesiskubino išsiaiškinti šių aplinkybių. Iš tiesų, pats KET taisyklių pažeidimo faktas užfiksuotas 2016 m. spalio 18 d., o sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą priimtas tik 2017 m. kovo 17 d. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis pažeidimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, todėl pagal ATPK 260² straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonių savininkui (valdytojui). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „N.“ (b. l. 7). Byloje pateiktas A. G. 2017 m. kovo 10 d. paaiškinimas, kad jis 2016 m. spalio 18 d. šio automobilio nevairavo, nes tą dieną juo naudojosi D. G.. Šios aplinkybės patvirtina, kad asmens, kuris nurodytą dieną naudojosi automobiliu, nustatymui objektyviai reikėjo laiko. Be to, šiame kontekste svarbi aplinkybė yra ta, kad KET taisyklių pažeidimas buvo užfiksuotas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo kita institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat turėjo objektyvią įtaką šios administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo trukmei. Taigi daryti išvados, kad patys pažeidimą tiriantys pareigūnai nesiskubino išsiaiškinti, kas nurodytą dieną vairavo minėtą transporto priemonę, pagrindo nėra. D. G. atstovo teiginiai dėl 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą priėmimo atgaline data paremti objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, todėl laikytini nepagrįstais. Aplinkybė, kad šis sprendimas nebuvo iš karto išsiųstas D. G., nereiškia, jog jis buvo priimtas atgaline data, 2017 m. gegužės 5 d. gavus D. G. prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai vilkino tyrimą, todėl nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas pagrįstai ir teisėtai.

Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai D. G. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nepraleidusi administracinės nuobaudos skyrimo termino, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.