- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- ATP-881-211/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07756-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus įgalioto asmens A. R. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. SAVAD-13N-61407608-16 dėl L. R. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. panaikintas ir byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybei, panaikinimo, nustatė :
Aprašomoji dalis
L. R. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 23 nutarimu Nr. SAVAD-13N-61407608-16 pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str., ir už tai jai paskirta administracinė nuobauda 31 EUR dydžio bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdama su minėtu nutarimu, pareiškėja L. R. (toliau – pareiškėja) pateikė skundą teismui, prašydama jį panaikinti. Skunde nurodė, kad administracinė nuobauda jai turėjo būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. nuostatas, kadangi rinkliavą, kurią nurodo kelio ženklai, ji buvo sumokėjusi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, skundžiamą nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai, motyvuodamas tuo, kad L. R. padarytas pažeidimas atitinka ne jai inkriminuotą Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str., bet minėtą 124¹ str. 4 d. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nesant Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundo arba nukentėjusiojo skundo, teismas negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėties.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimą. Nurodo, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) neįvykdė prievolės ant priekinio stiklo gerai matomoje vietoje pritvirtinti (užklijuoti) leidimą, suteikiantį teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu iki nurodytos datos, kadangi tokios teisės neturėjo. Pasak Institucijos, nutarimas priimtas tinkamai pritaikius norminius aktus kvalifikuojant L. R. padarytą pažeidimą, kadangi Kelių eismo taisyklėse kelio ženklo Nr. 531 sąvoka numato, kad tai Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo). Nuostatų 17.6 punktas numato, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) fiksuojamas tais atvejais kai rezervuotoje stovėjimo vietoje nepritvirtino (neužklijavo) leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodyti adresu, gerai matomoje vietoje taip, kad ant leidimo spausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko. Tokiu būdu Institucija teigia, kad vietinės rinkliavos nuostata nekonkuruoja su Kelių eismo taisyklėse numatyta taisykle, o išskiria skirtumus tarp panašių, bet ne identiškų ATPK 124¹ str. ir 124⁵ str. normų.
Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimų, nesant teisinio pagrindo grąžindamas bylos medžiagą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nepakeisdamas pats administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos L. R. ir nepaskirdamas jai nuobaudos. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, kokio pobūdžio ir kokios apimties tyrimas reikalingas šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja L. R. prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį. Teigia galimai savo neteisėtais veiksmais pažeidusi automobilio statymo tvarką, tačiau tikrai ne rinkliavos mokėjimo tvarką, kadangi rinkliavą pagal kelio ženklus ir įstatymų nuostatas buvo sumokėjusi. Pasak pareiškėjos, Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino visas administracinės bylos nagrinėjimo aplinkybes ir padarė išvadą, kad ši situacija susidarė ne dėl pastarosios kaltės, o dėl netinkamų, bylą tyrusių pareigūnų veiksmų aiškinantis administracinės bylos aplinkybes ir skiriant administracinę baudą, todėl gražino bylą organui (pareigūnui).
Institucija taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo sutinkantys su apeliaciniu skundu, jame nurodytais motyvais. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir apeliacinis skundas tenkintinas, priimant naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A11-5182/16-(1.1.56-SM3).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, ginčas kilo dėl galimai kelio ženklo Nr. 531 reikalavimų bei stovėjimo tvarkos pažeidimų. Pareiškėja L. R. pripažino, kad 2015-12-16, 20.32 val., Maironio g. 2, Vilniuje, nepastebėjusi ženklo pastatė automobilį „Mercedes Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėto kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja specialaus leidimo, leidžiančio transporto priemones statyti minėtoje stovėjimo vietoje, neturėjo, tačiau pastaroji tvirtino rinkliavą, kurią nurodė kelio ženklai, buvo sumokėjusi.
Pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų“ V skyrius reglamentuoja automobilių stovėjimo vietų rezervavimo tvarką ir numato, jog automobilių stovėjimo vietos rezervuojamos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, užsienio valstybių ambasadoms ir konsulatams, valstybės biudžetinėms įstaigoms, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir seniūnijoms prie jų buveinės (veiklos) vietų (19 p.). Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ sudaro su asmeniu, pageidaujančiu ir turinčiu teisę rezervuoti stovėjimo vietą, sutartį dėl automobilių stovėjimo vietos(-ų) rezervavimo, mokant nustatyto dydžio vietinę rinkliavą (20.3 p.) ir išduoda leidimą, suteikiantį pastarajam teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje (20.4 p.). Rezervuotos automobilių stovėjimo vietos žymimos pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą eismo organizavimo schemą (20.9 p.). Leidimą, suteikiantį teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu iki nurodytos datos, privalo pritvirtinti (užklijuoti) ant priekinio stiklo keleivio pusėje vidinėje apatinėje dalyje iš lauko gerai matomoje vietoje taip, kad ant leidimo spausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko (17.6 p.).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, o to neginčija ir pareiškėja, kad ji ant savo automobilio nebuvo pritvirtinusi (užklijavusi) leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu ir iki nurodytos datos, kadangi tokio leidimo neturėjo.
Atkreipiamas dėmesys, kad pagal KET kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ nurodo, kad tai yra stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimas. Tokiu būdu, vairuotojui nekyla pareiga sumokėti miesto (rajono) savivaldybės tarybos nustatytą rinkliavą už stovėjimą minėto kelio ženklo galiojimo zonoje. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos L. R. padarytas KET pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja automobilį paliko stovėti nesilaikydama kelio ženklo reikalavimų.
Nepagrįstas skundo ir tas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas bylą Institucijai, padarė procesinių teisės normų pažeidimų.
Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo bloginti pareiškėjos L. R. padėties, nes nėra pateiktas nei Institucijos, nei nukentėjusiojo skundas (ATPK 302 str. 2 d.). Be to, pareiškėjos padarytą pažeidimą kvalifikuojant pagal kitą ATPK straipsnį ir tokiu būdu surašant naują administracinio teisė pažeidimo protokolą, pastarajai į šį protokolą turėtų būti įrašytas administracinis nurodymas, kurio įvykdymas, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, leistų pareiškėjai patirti švelnesnes teisines pasekmes. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinių pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti organų pareigūnai, tai nėra teismo kompetencija.
Dėl nurodytų motyvų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus įgalioto asmens A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.