Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. D., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. D. yra mažamečių vaikų A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 4); ieškinio pateikimo metu ieškovė su vaikais gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10), šiuo metu jie gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) (b. l. 82-85); išvadą teikiančios institucijos pateiktame 2019 m. rugsėjo 16 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad namuose švaru, jauku, tvarkinga, vaikai turi savo atskiras erdves, kuriose žaidžia, mokosi, ilsisi, namuose yra visi vaikų poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys, maisto turi, sanitarinės sąlygos geros, patalynė švari, namuose didelis kiemas, vaikams daug erdvių, auginamos daržovės, vaikai jaučiasi saugūs ir laimingi, gyvendami su mama (b. l. 34); iš Mokinių registro – duomenų bazės išrašo matyti, kad A. D. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinę 4 valandų ugdymo grupę, o A. D. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 4 klasėje (b. l. 39-40); 2011 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu nutarta iš atsakovo A. D. išieškoti išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D. po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės (b. l. 47); iš ieškovės pateiktų kasos kvitų, sąskaitų matyti, kad ieškovė 2019 m. spalio – lapkričio mėnesį šeimos poreikiams tenkinti pirko maisto, buitines prekes, vaikams rūbų, vaistų, kanceliarinių prekių, iš viso už 231,91 Eur; apie 15 Eur kas mėnesį moka už elektrą; ieškovė už 60 Eur pirko kompiuterio stalą; durpių briketų už 41,65 Eur (b. l. 86-92); iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. liepos 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 37); Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad dirbdama įmonėje (duomenys neskelbtini), ieškovė gauna kintantį darbo užmokestį, vidutiniškai apie 500-600 Eur (b. l. 5-6); iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad ieškovei 2018 m. kovo – 2019 m. vasario mėnesiais išmokėtos ligos išmokos, iš viso 1929,35 Eur (b. l. 7); ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 74); iš antstolio informacinės sistemos registro duomenų matyti, jog antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje iš ieškovės yra vykdomi išieškojimai išieškotojui NEO Finance, AB, išieškotina suma 6498,58 Eur, ir išieškotojui Joniškio rajono savivaldybės administracijai, išieškotina suma 226,10 Eur (b. l. 75-78).

SODRA duomenų bazės duomenimis, atsakovas A. D. niekur nedirba (b. l. 36); iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad paskutinį kartą atsakovas oficialiai dirbo nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. sausio 14 d. pas individualią žemės ūkio veiklą vykdantį D. J. (b. l. 48-51); privalomai registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atsakovas neturi (b. l. 52-53); 2013 m. spalio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, dėl to, kad nuo 2001 m. birželio 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. vengė išlaikyti savo vaiką A. D. ir nesumokėjo 7996,14 Lt (2315,84 Eur) išlaikymo (b. l. 79-81); atsakovas administracine tvarka nebaustas (b. l. 38); iš Antstolio informacinės sistemos registro duomenų matyti, jog nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomas išieškojimas periodiniais mokėjimais iš atsakovo išieškotojai L. S., išieškoma suma nenurodyta; be to, pas antstolius atsakovo atžvilgiu vykdomas išieškojimas iš viso trylikoje vykdomųjų bylų, skolų suma 3038,77 Eur (b. l. 54-72).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos. Nustatyta, kad vaikų A. D. ir A. D. tėvai nesusituokę ir gyvena atskirai, vaikai nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškovė juos prižiūri, išlaiko ir auklėja, ieškovę su vaikais sieja tvirti emociniai ryšiai, ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti vaikų A. D. ir A. D. gyvenamąją vietą su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir padidinimo

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvienas vaikų sulauks pilnametystės.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vienam iš vaikų, t. y. A. D. 2011 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu išlaikymas iš atsakovo jau yra priteistas po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Šio teismo įsakymu pagrindu yra vykdomas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė padidinti nepilnamečiui vaikui A. D. priteistą išlaikymą nuo 115,85 Eur iki 200 Eur. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių bylose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia dėl 2011 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4960-79/2011 priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui A. D., gimusiai 2009 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini), padidinimo nuo 115,85 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo iš atsakovo A. D. priteisimo jo nepilnamečiam vaikui A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

Ieškovė, prašydama padidinti/priteisti vaikams išlaikymą, nurodo, kad kiekvienam vaikui kas mėnesį išlaikymui reikia 200 Eur, tikslindama vaikų poreikius detalizavo, kad kas mėnesį kiekvienam vaikui reikia 100 Eur rūbams ir avalynei, maistui – 50 Eur, būsto išlaikymo išlaidoms – 27 Eur, ugdymo priemonėms – 30 Eur, vaikų pramogoms – po 60 Eur, dukrai papildomai 12 Eur per mėnesį baseinui, iš viso apie 279 Eur. Teismui pateikti kvitai neatspindėjo ieškovės nurodytų kas mėnesį patiriamų išlaidų dydžio vaikams išlaikyti. Tačiau, kita vertus, teismas sprendžia, kad praėjus aštuoneriems metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio dukrai nustatymo, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė šalių vaiko amžius, mergaitė lanko mokyklą, todėl šios aplinkybės objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Natūralu, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo jo nepilnametei dukrai gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Be to, šalys susilaukė dar vieno vaiko, kuris lanko darželį ir prie kurio išlaikymo atsakovas taip pat neprisideda. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų prievolės išlaikyti vaikus negalima atsisakyti vykdyti.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti (didinti) išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė turi pastovų darbą, gauna kintantį darbo užmokestį apie 500-600 Eur, gauna 140 Eur dydžio išmoką vaikams, gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, transporto priemonių neturi. Atsakovo A. D. turtinė padėtis yra šiek tiek sunkesnė nei ieškovės. Nors jis yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, tačiau paskutinį kartą legaliai dirbo daugiau nei prieš trejus metus. Šiuo metu, kaip pats nurodė, dirba padienius darbus pas pažįstamus ūkininkus, gauna minimalų darbo užmokestį, vasarą uždirba daugiau. Pastovaus darbo atsakovas neieško, nes turi nemažai skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai. Atsakovas savo vardu registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovas savo negalėjimą teikti didesnio nei 100 Eur išlaikymo vaikams motyvuoja mažomis pajamomis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad atsakovas gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas dėjo bent kokias pastangas siekdamas legaliai įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas (pvz. dalyvavo darbo pokalbiuose, tobulino save ar siekė persikvalifikuoti, atliko kitus aktyvius veiksmus darbinėms pajamoms gauti). Priešingai, teismui jis aiškiai nurodė, kad užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nes dirbti legaliai netikslinga dėl vykdomų skolų išieškojimų. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei sveikatos būklę pajamas, iš kurių būtų galima teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu paneigti vaikų teisę gauti jų poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimu. Nagrinėjamu atveju, kaip tik šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, o tai lemia, jog nepaisant to, kad ji gauna šie tiek didesnes pajamas nei atsakovas, ieškovei tenka didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnamečius vaikus, kadangi gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Tačiau tai, kad atsakovo pajamos yra minimalios, nesuteikia atsakovui pagrindo dar didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei.

Atsakovas, išskyrus tai, kad vieną kartą nupirko dukrai kanceliarinių prekių, prie vaikų išlaikymo neprisideda. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas, privalo dėti maksimalias pastangas gauti pajamų ir teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

Vis dėlto proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių galimybes teikti vaikams išlaikymą, aktualus yra CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti detaliai įvertinamos ir paskirstomos racionaliai, tokiu atveju vaiko poreikiai taip pat tenkinami mažesne apimtimi.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį, Lietuvoje nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį atskaičius mokesčius, gaunamą valstybės paramos dydį vaikams, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas turi galimybes gauti didesnes pajamas ir teikti didesnį išlaikymą vaikams, tačiau prašymas padidinti dukrai priteistą išlaikymą nuo 115,85 Eur iki 200 Eur ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 200 Eur negali būti tenkintas visa apimtimi. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies: 2011 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4960-79/2011 nustatytas šalių nepilnamečiam vaikui A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydis nuo 115,85 Eur padidintinas iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. birželio 28 d.) iki dukters pilnametystės ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. D. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. birželio 28 d.) iki sūnaus pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė L. S. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti A. D. ir A. D. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.

Sprendimui įsiteisėjus, pripažintinas negaliojančiu 2011 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4960-79/2011 iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) iki vaiko pilnametystės.

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu nekyla ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais ir šiuos klausimus jie spręs gera valia. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė vaikų pas atsakovą neleidžią, atsakovas su vyresniąja dukra bendrauja gatvėje, su sūnumi iš viso neturi galimybės bendrauti, ieškovė atsakovo pas save į namus neįsileidžia. Nepaisant to, šalys neprašė teismo nustatyti konkrečios ir detalios bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos. Aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas atsakovo maksimalus bendravimas su vaikais, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, nurodytina, kad vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja maksimaliai bendru šalių sutarimu.

Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 3 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Šalims taip pat išaiškintina, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei, vadovaujantis 2019 m. gegužės 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-827-8054 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė 50 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl 66 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + (150 Eur-115,85 Eur =34,15) x 12 mėn. x 3 proc. = 66 Eur) žyminis mokestis šioje dalyje valstybei priteistinas iš atsakovo A. D. (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už neturtinį reikalavimą – gyvenamosios vietos nustatymą, dalį žyminio mokesčio, t. y. 50 Eur ieškovė valstybei sumokėjo, todėl kita dalis žyminio mokesčio – 50 Eur valstybei priteistinas iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio suma yra 116 Eur. Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistina 50,00 Eur žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu laikytina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 78,90 procentų. Iš 2019 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 171,21 Eur (b. l. 93). Kadangi ieškovė 50 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl 50 procentų jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteistina valstybei iš ieškovės, 50 procentų – iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl po 2,50 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovo ir iš ieškovės į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti 2011 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4960-79/2011 priteistą nepilnamečiam vaikui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2019 m. birželio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2019 m. birželio 28 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. D. ir A. D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nurodyti, kad vaikai A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) su skyrium gyvenančiu tėvu A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja maksimaliai bendru šalių sutarimu.

Sprendimui įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2011 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4960-79/2011 iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) iki vaiko pilnametystės

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. S. 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 116,00 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 2,50 Eur (du eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 85,61 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 61 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 2,50 Eur (du eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš ieškovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 85,61 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 61 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.