- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-184-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08635-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- D. S., Z. J., D. K., E. M., H. J., I. O. K., J. M., J. Š., O. L., M. M., G. U., S. S., D. B., G. S., A. S., R. A., J. G., J. K., L. M., G. B. M., A. D., K. P., M. S., M. L., G. A., B. D., R. B., K. B., A. M., S. P., J. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. G. ir 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui G. K. dėl 2017 m. gruodžio 21 d. pakartotinio Visuotinio 250 daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys byloje - D. S., Z. J., D. K., E. M., H. J., I. O. K., J. M., J. Š., O. L., M. M., G. U., S. S., D. B., G. S., A. S., E. M., R. A., J. G., J. K., L. M., G. B. M., A. D., K. P., M. S., M. L., M. M., G. A., J. M., B. D., R. B., K. B., A. M., S. P., J. R.. A. P., J. K., G. G., P. Z., A. P., Z. R., J. B., A. P. K., B. G., R. K., R. V. C., A. A. V., O. V., V. T., R. M. K., A. A. Š., G. S., G. G., J. M., S. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės L. G. ir 250-oji daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydamos panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
2.1. 2017 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas pakartotinis visuotinis 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – bendrija) narių susirinkimas. Susirinkimas yra neįvykęs, nes nedalyvavo pakankamas narių kiekis, t.y atvyko 56 bendrijos nariai. Susirinkimo metu paskelbus susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimus, pirmininkaujančiuoju išrinkus atsakovą (bendrijos narės A. K. įgaliotą asmenį), iš salės pasišalino 4 nariai, todėl susirinkime liko 52 nariai, t.y. nebuvo kvorumo.
2.2. Pakartotinio visuotinio susirinkimo darbotvarkė buvo papildyta aštuntu klausimu - dėl bendrijos nepriklausomo audito atlikimo, bet balsuojant atskirai pagal kiekvieną darbotvarkės klausimą, nė vienam klausimui, išskyrus dėl nepriklausomo audito atlikimui, nebuvo pritarta. Todėl laikytina, kad nepritarta visiems septyniems darbotvarkės klausimams. Tai reiškia, kad pakartotinio visuotinio susirinkimo sprendimai yra priimti remiantis prielaidomis bei formaliais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. K. atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti.
4. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Ginčijamas pakartotinio visuotinio susirinkimo sprendimas buvo priimtas esant bendrijos narių kvorumui. Vienašališkai ir asmeniškai atsakovas jokio sprendimo nepriiminėjo. Pati bendrijos pirmininkė, ieškovė L. G., paskelbė, kad susirinkime yra kvorumas, todėl nebuvo pagrindo tuo abejoti.
4.2. Susirinkime buvo pateikti 19-os bendrijos narių pareiškimai (su nuomonėmis susirinkimo klausimais). Susirinkimo metu iš visų darbotvarkės klausimų, buvo priimtas vienintelis sprendimas dėl nepriklausomo bendrijos veiklos audito atlikimo. Šiuo sprendimu nepažeidžiami jokie bendrijos interesai. Priešingai, būtent bendrijos nariai siekė gauti atsakymus į klausimus dėl bendrijos veiklos skaidrumo bei surinktų lėšų panaudojimo.
4.3. Net jeigu sprendimas būtų laikomas priimtu nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pats sprendimas neturėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes jis nepažeidžia nei imperatyvių įstatymo normų, nei protingumo bei sąžiningumo principų. Be to, aplinkybė, ginčijamą sprendimą priėmę bendrijos nariai nepritarė daugumai kitų darbotvarkės klausimų, nėra pagrindas naikinti patį sprendimą.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo G. U. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
6.1. Bendrijos aukščiausiojo valdymo organo sprendimą gali skųsti arba bendrijos narys, arba daugiabučio namo patalpų savininkai, arba valdymo organai, tačiau ne pati bendrija, nes ji neturi teisinio subjektiškumo. Be to, šioje byloje atsakovu patrauktas asmuo nėra nei daugiabučio namo patalpų savininkas, nei bendrijos narys, o tik bendrijos narės A. K. įgaliotas atstovas, todėl ji yra netinkamas atsakovas byloje.
6.2. Bendrijos pirmininkė galimai piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, nes bendrijoje yra konfliktas tarp jos narių ir bendrijos valdymo organų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas, kuriame patvirtinta, kad bendrijos pirmininkė (ieškovė L. G.) nevykdo jai įstatymo nustatytų pareigų, buvo pradėtas vykdyti tik praėjus metams po jo priėmimo. Todėl yra suprantami balsavusiųjų raštu asmenų veiksmai – neperduodant savo biuletenių bendrijos pirmininkei. Taigi, ieškinio argumentai apie neva formalių balsavimo raštu reikalavimų nesilaikymą, yra nepagrįsti. Be to, bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai negali pažeisti bendrijos interesų, nes narių priimti sprendimai laikomi pačios bendrijos priimtais sprendimais.
Atsiliepimas
7. Tretieji asmenys O. V., V. T., R. M. K., A. A. Š., G. S., G. G., J. M., S. Š., R. A. T., A. G., A. A. V., E. M., P. Z., G. G., L. M., G. B. M., R. A., J. K., M. L., K. P., A. D., E. M., A. S., atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydami, kad ginčijamas sprendimas nepažeidžia jų teisių ir interesų.
8. Tretieji asmenys J. Š., H. J., I. O. K., J. M., D. K., E. M., atsiliepimuose nurodė iš esmės sutinkantys su ieškiniu.
9. Tretieji asmenys D. S., Z. J., O. L., M. M., S. S., D. B., G. S., J. G., M. S., M. M., G. A., J. M. B. D., R. B., K. B., A. M., S. P., J. R., A. P., J. K., A. P., Z. R., J. B., A. P. K., B. G., R. K., R. V. C., L. Ž., A. A. V., nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės L. G. atsakovo G. K. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens G. U. naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą 226,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
11. Nustatė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. įvyko 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo 72 nariai (pateikiant 19 bendrijos narių balsavimo raštu pranešimus), ir susirinkimo pirmininku išrinktas atsakovas G. K.. Minėto susirinkimo metu buvo pritarta bendrijos ūkinės-finansinės veiklos nepriklausomo audito atlikimui.
12. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju bendrija (juridinis asmuo) neturi teisinio subjektiškumo reikšti atsakovui reikalavimo dėl bendrijos organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes atsakovas nėra asmuo turintis tokią kompetenciją. Ieškovė L. G., kuri yra faktinė kitos ieškovės bendrijos pirmininkė, nors ir teigia, kad laiko save bendraieškove (fiziniu asmeniu), tačiau iš jos pozicijos ir argumentų akivaizdu, kad ji iš esmės atstovauja bendriją. Pažymėtina, jog bendrijos aukščiausiasis valdymo organas priėmė sprendimą, kurį gali skųsti arba bendrijos narys, arba daugiabučiame name esančių patalpų savininkai, arba valdymo organai, bet ne pati bendrija.
13. Konkrečiu atveju ieškiniu siekiama ne apginti konkrečias bendrijos (juridinio asmens) ir/ar bendrijos narių ir/ar daugiabučio namo gyventojų teises ir interesus, bet įmanomomis priemonėmis išvengti bendrijos audito, galinčio atskleisti jos valdymo organų galimai netinkamus ar neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, jog ieškiniu nėra ginamos bendrijos (juridinio asmens) ir/ar bendrijos narių (juridinio asmens dalyvių) teisės, bet priešingai, yra veikiama prieš bendrijos (juridinio asmens) ir jos narių (juridinio asmens dalyvių) interesus, iš esmės ginant bendrijos (juridinio asmens) valdymo organų, konkrečiai pirmininkės interesus, nes dauguma bendrijos narių pritaria, jog ūkinės-finansinės veiklos nepriklausomas auditas yra būtinas.
Šalies argumentai
14. Ieškovė L. G., teigdama, kad atsakovas pažeidė jos teises ir interesus, viena vertus, patvirtino teismui, kad ginčijamas sprendimas priimtas visuotinio susirinkimo, kuriame būtent ji pati paskelbė apie kvorumo buvimą, metu, kita vertus, ji nepateikė leistinais įrodymais pagrįstų argumentų, kaip atsakovo veiksmais buvo pažeistos jos teisės.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovu byloje yra laikomas asmuo, nesantis nei daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininku, nei bendrijos (juridinio asmens) nariu, tik vienos narės A. P. K. įgaliotu atstovu, kuris veikė atstovaujamos bendrijos narės interesais. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu G. K. turėtų būti laikomas atsakingu už bendrijos aukščiausiojo valdymo organo priimtą ginčijamą sprendimą. Tokie įrodymai teismui nepateikti.
16. Apibendrindamas išdėstytą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esant netinkamam ieškovui 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijai ir netinkamam atsakovui G. K., bei ieškovei L. G. neįrodžius, kaip atsakovo veiksmais pažeistos jos, kaip bendrijos narės, teisės ir interesai, ieškinys laikytas nepagrįstu ir buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas pritarė byloje dalyvaujančių asmenų išsakytai nuomonei, kad už nepagrįstai teikiamą ieškinį, bylinėjimosi išlaidas turi dengti išimtinai tik ieškovė L. G., nes išlaidų dengimas bendrijos narių sąskaita ir iš bendrijos biudžeto neatitiktų teisingumo bei protingumo principų. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė iš L. G. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. K. naudai, 650 Eur bylinėjimo išlaidų trečiojo asmens G. U. naudai, bei 226,26 Eur dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliantė L. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą - ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
19.1. 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkime priimti sprendimai yra negaliojantys, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, bendrijos steigimo dokumentams, pažeidžia susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarką. Jo metu negalėjo būti priimti sprendimai, kadangi: 1) nesilaikyta balsavimo iš anksto tvarkos, todėl 2) nebuvo susirinkimo kvorumo, be to 3) pakartotinio susirinkimo metu buvo neteisėtai papildyta darbotvarkė.
19.2. Atsakovas nebūdamas daugiabučio namo savininkų įgaliotu atstotu, į pakartotinį susirinkimą atsinešė 17 pranešimų, kuriuos laikė išankstinio balsavimo raštu biuleteniais., tačiau šie pranešimai pateikti tik po to, kai buvo suskaičiuota, kad į susirinkimą atvyko 56 bendrijos nariai, todėl neužteko narių kvorumui ir susirinkimo pavedimui. Atsakovas siekdamas sudaryti kvorumą padavė atsineštus pranešimus ir pats pasisiūlė būti pakartotinio susirinkimo pirmininku, bei pravesti susirinkimą, todėl susirinkimo protokolą surašė ir pasirašė jis pats su išrinkta sekretore. Protokole atsakovas nurodė, kad 19 bendrijos narių savo nuomonę išreiškė raštu balsuodami iš anksto dėl klausimų, kurie buvo svarstomi visuotiniame susirinkime. Taigi, atsakovas savo neteisėtais veiksmais siekė įtraukti kuo daugiau bendrijos narių balsų ir sąmoningai klaidingai nurodė neva raštu balsavusių narių skaičių, nors tiek jų net nebuvo.
19.3. Pranešimų atnešimas į susirinkimą, kai nėra jokios galimybės patikrinti, ar tikrai nurodytas asmuo iš tikrųjų užpildė ir pasirašė pranešimą, negali būti laikomas tinkamu išankstinės nuomonės raštu pareiškimas. Pranešimus atsakovas G. K. atnešė tiesiog paprastai, o ne užklijuotose vokuose, ir padavė juos bendrijos pirmininkei, kuri neturėjo galimybės identifikuoti pasirašiusių asmenų, o kai kurie pranešimai iš viso buvo be parašų. Atsakovas neturėjo jokių įgaliojimų pateikti kitų bendrijos narių raštu išreikštą nuomonę ir dar nesilaikant tokios išankstinės nuomonės raštu pareiškimo tvarkos, kokį numato Bendrijos įstatų 37 punktas, todėl susirinkimo metu pateikti pranešimai negalėjo būti registruojami visuotinio pakartotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai negalėjo būti įskaitomi į balsavimo rezultatus. Toks išankstinis nuomonės raštu pareiškimas yra negaliojantis, kaip prieštaraujantis Bendrijos įstatams, kadangi pateiktas ne pagal nustatytą tvarką. Be to, pranešimai adresuoti ne pakartotiniam susirinkimui, o tiesiog 250 DNSB visuotiniam susirinkimui. Taigi, iš pranešimo turinio galima daryti išvadą, kad jie buvo parengti pirminiam visuotiniam susirinkimui, nes adresuoti būtent visuotiniam susirinkimui ir jame numatytas klausimas (4 kl.) papildyti susirinkimo darbotvarkę (kas leidžiama tik pirminio susirinkimo metu).
19.4. Taip pat, 7 pranešimai yra be datų, keli ne pilnai užpildyti arba klaidingai užpildyti. Taigi, pranešimai negalėjo būti pripažinti tinkamais ir vadovautis jose nurodytais duomenimis – neva tai narių išreikšta nuomone, balsavimu.
19.5. Kiekvienam bendrijos nariui turėtų būti svarbu, kaip veikia Bendrija, kaip atlieka savo funkcijas, kaip yra organizuojami susirinkimai ar nėra daromi pažeidimai organizuojant susirinkimus, nes kiekvieno bendrijos nario pareiga yra dalyvauti susirinkimuose ir kiekvieno nario teisė yra balsuoti. Nesvarbu, kad apeliantė yra bendrijos pirmininkė, tačiau ji yra ir bendrijos narė, kuri atvykusi į susirinkimą tikėjosi sklandaus ir teisingo (teisėto) jo pravedimo, o ne susidurti su daugybe pažeidimų, į kuriuos atsakovas prašo nekreipti dėmesio (kitaip sakant „užmerkti akis“), nes svarbiausia yra atlikti auditą, ir to jis siekia bet kokiais būdais. L. G., kaip bendrijos narė, neturi jokio intereso ir jai nesvarbu ar bus atliktas auditas, ar ne, apeliantei svarbu, kad bendrijos visuotiniai susirinkimai būtų teisėti, kad nebūtų jokių pažeidimų juos organizuojant, juose balsuojant ir priimant sprendimus. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai visą bylos dėmesį sutelkė tik į tai, kad buvo nubalsuota dėl bendrijos audito ir kad tai neva nepalanku bendrijos pirmininkei ir automatiškai nepalanku apeliantei L. G., todėl ji ir pareiškė tokį ieškinį.
19.6. Ieškiniu yra siekiama pripažinti, kad pakartotinis susirinkimas įvyko neteisėtai, kad buvo pažeista bendrijos narių registravimo į susirinkimą tvarka, kad atnešti į susirinkimą pranešimai negalėjo būti laikomi bendrijos narių balsais, kad susirinkimo metu nebuvo kvorumo, ir kad būtent dėl visų šių pažeidimų susirinkimas net negalėjo įvykti ir todėl negalėjo būti priimti sprendimai. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrijos pirmininkės pareigų tinkamo ar netinkamo atlikimo, byloje bendrijos pirmininkė, kaip valdymo organas, net nebuvo įtraukta į bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas labai daug dėmesio skyrė būtent bendrijos pirmininkei ir jos funkcijų atlikimui. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo šiame sprendime konstatuoti aplinkybių susijusių su bendrijos pirmininkės veikla ir jos noro/nenoro atlikti bendrijoje auditą – tai nebuvo bylos esmė, byloje ginčas buvo ne dėl bendrijos pirmininkės ir jos veiksmų.
19.7. L. G. tik prisijungė prie ieškinio, kurį pareiškė 250-oji bendrija. Apeliantės prisijungimo tikslas buvo toks, kad ieškinys nebūtų atmestas vien dėl netinkamo ieškovo byloje, ir kad teismas įvertintų visus buvusius pažeidimus priimant sprendimus 2017 m. gruodžio 21 d. susirinkimo metu. Tačiau teismas net nepasisakė keliamais klausimais teismo sprendime, kurie yra svarbūs ir aktualūs visiems bendrijos nariams, ir tokiu būdu neišnagrinėjo bylos iš esmės, o bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš vienos bendrijos narės – ieškovės L. G.. Apeliantės nuomone, tokia teismo pozicija nėra pagrįsta ir teisinga, kadangi byla liečia visus bendrijos narius. Taip pat atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad atsakovui G. K. atstovavo advokatas, jis rašė atsiliepimą ir dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kuriuose byla buvo išnagrinėta iš esmė. Advokato išlaidos sudaro 500 Eur. Tuo tarpu trečiajam asmeniui G. U. atstovavo advokato padėjėjas G. U., jis surašė tik atsiliepimą į ieškinį ir dalyvavo tik viename 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje, kuriame net nebuvo byla nagrinėjama iš esmės. Advokato padėjėjo išlaidos sudaro 650 Eur. Apeliantės nuomone šios išlaidos yra nepagrįstai didelės, palyginus su atsakovo advokato pateiktomis išlaidomis, atsižvelgiant į darbų apimtį. Be to, G. U. yra padėjėjas, ne advokatas, o jų išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, už teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamos 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Taigi, yra pagrindas atmesti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų arba svarstyti klausimą dėl jų sumažinimo.
Atsiliepimas
20. Atsakovas G. K. atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą. Taip pat, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
21.1. Niekas iš susirinkime dalyvavusių ir nedalyvavusių bendrijos narių, išskyrus bendrijos pirmininkę, susirinkimo sprendimo dėl audito teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Tuo tarpu, teismui pateiktu ieškiniu veikiama prieš bendrijos ir jos narių interesus, išimtinai ginant bendrijos pirmininkės interesus, kadangi sprendimas atlikti auditą sukelia būtent bendrijos pirmininkei pareigas numatytas DNSB įstatyme. Tiek dauguma trečiųjų asmenų, tiek liudytojų pasisakydami teismo posėdyje nurodė, kad negauna informacijos iš bendrijos pirmininkės, nepasitiki ja, nori bendrijos nepriklausomo audito ir jį siekia padaryti jau nuo 2015 m., todėl skundžiamame sprendime šios aplinkybės yra tinkamai įvertintos.
21.2. Ieškovės argumentai dėl atsakovo neva neteisėtų veiksmų (išankstinių balsavimo biuletenių pateikimo) neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl pirmosios instancijos teismas atskirai dėl jų pasisakyti ir neturėjo.
21.3. Apeliaciniame skunde yra pateikiamos naujos, tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie tai, jog atsakovas išankstinio balsavimo biuletenius susirinkimui pateikė tik po to, kai buvo suskaičiuoti atvykę bendrijos nariai ir buvo pasakyta, kad atvykusių 56 neužtenka susirinkimo kvorumui. Atsakovas išankstinius balsavimo biuletenius pateikė bendrijos pirmininkei registruodamasis į bendrijos narių susirinkimo dalyvius. Pati ieškovė L. G. (bendrijos pirmininkė), priėmusi šiuos dokumentus, juos įvertino ir bendrijos narių susirinkimo pradžioje paskelbė, jog yra kvorumas. Byloje yra pateiktas bendrijos narių susirinkimo garso įrašas, kuriame girdima, kaip L. G. patvirtina, kad susirinkimo kvorumas yra.
Atsiliepimas
21.4. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjama civilinė byla yra apie atsakovo neva neteisėtus veiksmus, kurie įtakojo bendrijos narių susirinkimo įvykimą ir balsavimą bei priimtus sprendimus, kurie yra skundžiami šioje byloje. Ieškiniu yra prašoma panaikinti sprendimus, t. y. ginčo nagrinėjimo metu sprendžiama, ar juridinio asmens organo sprendimas yra teisėtas ir ar sukėlė neigiamų padarinių pačiam juridiniam asmeniui, jo dalyviams ar viešajam interesui. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, įvertino byloje esančius įrodymus, tarp šalių susiklosčiusius santykius, jiems taikomas teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
21.5. Iš byloje esančių dokumentų nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas turėtų būti laikomas atsakingu už bendrijos aukščiausiojo valdymo organo priimtus ginčijamus sprendimus. Atsakovas yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes jis nėra nei daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkas, nei bendrijos (juridinio asmens) narys, tik vienos bendrijos narės A. P. K. įgaliotu atstovu, kuris veikė atstovaujamos bendrijos narės interesais.
21.6. Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai nurodoma, kad atsakovo atstovas ruošė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimas nebuvo ruošiamas atsakovo atstovo advokato R. R., jis į šią civilinę bylą įstojo vėliau, kai jau buvo paruoštas ir pirmosios instancijos teismui pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Dėl šios priežasties yra netinkamas atsakovo ir trečiojo asmens atstovų honorarų dydžių palyginimas, siekiant parodyti, kad atsakovas už atsiliepimo ir atstovavimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose paslaugas sumokėjo mažiau negu tretysis asmuo už atsiliepimo paruošimą ir atstovavimą viename posėdyje.
22. Tretieji asmenys A. A. V., R. A., D. B. ir D. S. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, o iš L. G. išieškoti visas su apeliacija susijusias teismo, atsakovo, trečiųjų asmenų ir kitų bendrijos narių išlaidas.
23. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Vilniaus apylinkės teismo sprendimas teisingas, nes visoje bylos medžiagoje pateikti duomenys įrodo, kad visuotiniame susirinkime visi bendrijos nariai veikė bendrijos naudai, nepadarydami jokios žalos bendrijai. Vilniaus apylinkės teismas teisingai įvertino, kad L. G. ieškinyje gina ne bendrijos narių, o savo asmeninius interesus. Ji stengiasi nuslėpti galimai neteisėtus savo veiksmus bendrijos narių ir/ar bendrijos atžvilgiu.
23.2. Bendrijos pirmininkės L. G. skundas yra niekinis, nes ji neturėjo jokių bendrijos narių įgaliojimų bendrijos vardu pateikti ieškinį ir neturi jokių įgaliojimų bendrijos vardu pateikti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teisme L. G. neįrodė, kad atstovauja bendriją ir gina bendrijos narių interesus. Tik trys iš trečiųjų asmenų sutiko su jos ieškiniu, o posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokie faktai lėmė jų apsisprendimą. Dauguma trečiųjų asmenų ir liudininkų pripažino L. G. ieškinį nepagrįstu ir su juo nesutinka.
23.3. Visuotiniam 2017 m. gruodžio 21 d. susirinkimui raštu pateikta bendrijos narių nuomonė, patvirtinta jų pačių parašais. Ieškovė teisme nenuginčijo jų teisėtumo. Priešingai, ji kaip bendrijos pirmininkė turėjo ginti bendrijos narių interesus ir visais teisiniais būdais siekti, kad ir raštu pateikta bendrijos narių nuomonė, susirinkime būtų ?vertinta.
Atsiliepimas
24. Tretieji asmenys D. K., H. J., I. O. K., J. M., J. Š., M. M., K. P., A. P. atsiliepimu prašo tenkinti apeliantės L. G. apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą, o ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
25. Trečiasis asmuo G. U. atsiliepime prašo atmesti apeliantės L. G. apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apeliantės trečiojo asmens G. U. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
26. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Šalies argumentai
26.1. Ieškiniu buvo prašoma panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. vykusio pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo metu priimtus sprendimus. Šiame susirinkime buvo priimti įvairūs sprendimai, tačiau pagrindinis, kurį akcentuoja ir apeliantė, yra susirinkimo metu priimtas sprendimas atlikti bendrijos ūkinės-finansinės veiklos nepriklausomą auditą. Šis sprendimas turi įtakos apeliantės kaip bendrijos vadovės veiklos įvertinimui ir visoms iš to galimai kilsiančioms pasekmėms. Taigi, priešingai nei nurodo savo apeliaciniame skunde apeliantė, pagrindinis materialusis teisinis rezultatas yra siekis išvengti bendrijos ūkinės-finansinės veiklos nepriklausomo audito.
26.2. Bendrija juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. rugpjūčio 18 d. Taigi bendrijos narių susirinkimas pirmą kartą buvo suorganizuotas tik po 23 bendrijos veiklos metų, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Todėl teigtina, kad bendrijoje turėjo būti suorganizuoti mažiausiai 23 Bendrijos narių susirinkimai. Suorganizuoti bendrijos narių susirinkimą apeliantė buvo įpareigota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A51-76575/17(3.3.10.2-EM4), kurį bendrija pateikė civilinėje byloje įpareigota teismo. Be to, 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-77801004-16 administracinė komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos skyrė apeliantei administracinę nuobaudą už netinkamą bendrijos veiklos organizavimą bei už bendrijos narių susirinkimų nešaukimą. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai esą ieškiniu yra siekiama užtikrinti bendrijos veiklos teisėtumą mažų mažiausiai neatitinka tikrovės, kadangi ieškiniu siekiama. Be to, šiai dienai apeliantės įgaliojimai eiti bendrijos pirmininkės pareigas yra pasibaigę. Tą patvirtina civilinėje byloje esantis VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas. Iš šio išrašo matyti, jog apeliantės išrinkimo data yra 2016 m. birželio 1 d. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Bendrijos pirmininkas yra renkamas 3 metų laikotarpiui, tai reiškia, kad apeliantės įgaliojimai pasibaigė 2019 m. birželio 1 d., tačiau apeliantė neorganizuoja bendrijos narių susirinkimo, kuriame būtų renkamas naujas bendrijos pirmininkas.
26.3. Tiek civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu, tiek vertinant apeliacinio skundo argumentus nėra aišku, kaip ginčijamo susirinkimo metu buvo pažeistos jos teisės, kokios teisės buvo pažeistos, visiškai nėra atskleista, kodėl dėl konkretaus tariamos (šiuo atveju net neįvardytos) teisės pažeidimo turėtų būti panaikinti visi 2017 m. gruodžio 21 d. pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimti sprendimai ir, kas yra svarbiausia, kodėl atsakovu yra patrauktas fizinis asmuo, kuris nėra nei bendrijos narys, nei daugiabučiame name esančio buto savininkas, t. y. asmuo, kuris tiesiog yra bendrijos nario atstovas pagal įgaliojimą.
26.4. Sprendimas atlikti bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos nepriklausomą auditą nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesams. Priešingai, priimtas sprendimas suteikia galimybę ilgą laiką nuo bendrijos veiklos nušalintiems bendrijos nariams patikrinti kaip apeliantė ir siauras jai lojalių asmenų ratas (bendrijos valdyba bei įgaliotinai) vykdė bendrijos ūkinę ir finansinę veiklą. 2017 m. gruodžio 21 d. susirinkimo metu priimti sprendimai rodo, kad bendrijos narių siekis yra išsiaiškinti apeliantės vykdytos veiklos teisėtumą, gaunant objektyvius nepriklausomus duomenis. Gavus šiuos duomenis ketinama organizuoti sekantį bendrijos narių susirinkimą, kuriame apeliantei būtų suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir tik po to būtų sprendžiama dėl jos kaip bendrijos pirmininkės ateities.
26.5. Teismo parinktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modelis, kuriuo visos oponuojančios pusės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos vien tik iš apeliantės, yra visiškai pagrįstas, logiškas atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Apeliantė, veikdama kaip bendrijos pirmininkė, piktnaudžiaudama savo kaip bendrijos pirmininkės teisėmis, be bendrijos narių sutikimo kreipėsi į teismą bendrijos vardu, gindama iš esmės ne narių, o savo pačios interesus. Todėl apeliantės siekis kilusius nuostolius dėl akivaizdžiai nepagrįsto teismo proceso iniciavimo perkelti kitiems bendrijos nariams, kurie nė vienas neprisidėjo prie apeliantės inicijuoto teisminio proceso, yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neteisėtas.
26.6. Maksimalus rekomenduojamas dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą tuo metu buvo 2 316,75 Eur, kadangi trečiajam asmeniui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, tai minėta suma mažintina 20 proc. - maksimalus rekomenduojamas dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 1 853,40 Eur. Trečiasis asmuo už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei pateikimą ir atstovavimą 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje viso sumokėjo 650 Eur, t. y. beveik tris kartus mažesnę sumą nei nustatyta rekomendacijose. Todėl apeliantės argumentai dėl trečiajam asmeniui priteistų per didelių išlaidų už teisines paslaugas šioje civilinėje yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 21 d. įvyko pakartotinis 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo svarstomi klausimai dėl 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimo pirmininko, sekretorės ir balsų skaičiavimo komisijos rinkimų, bendrijos pirmininkės ataskaitos apie 2016 m. bendrijos ūkinę veiklą patvirtinimas, bendrijos revizorės ataskaitos apie 2016 m. bendrijos finansinę veiklą patvirtinimo, bendrijos naudojimo objektų atnaujinimo 2017 m. metinio (ūkinio) plano patvirtinimo, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio plano patvirtinimo, šildymo sezono paruošiamųjų darbų, bendrojo naudojimo patalpų vėdinimo kanalų ir vamzdynų bei šiukšlių šalintuvų dezinfekcijos, bendrijos ūkinės-finansinės veiklos nepriklausomo audito atlikimo. Minėto susirinkimo protokole buvo nurodoma, kad pakartotinio visuotinio susirinkimo metu sutikrinus dalyvių skaičių, iš 72 bendrijos narių balsavimo teisę turėjo 53 bendrijos nariai, 19 bendrijos narių savo nuomonę išreiškę raštu, Bendrijos pirmininkė L. G. pareiškė, kad susirinkimui kvorumo užtenka ir susirinkimas turi vykti ta pačia dienotvarke, kuro buvo numatyta 2017 m. gruodžio 2 d. visuotiniame susirinkime. Susirinkime nutarta: 1) bendrijos susirinkimo 2017 m. gruodžio 21 d. pirmininkų patvirtinti G. K., sekretore S. Š., balsų skaičiavimo komisijos nariais – T. K., R. A. ir B. M., pritarta dienotvarkės papildymui klausimu – svarstyti dėl 250-osios DNSB ūkinės-finansinės veiklos nepriklausomo audito atlikimo; 2) Nepatvirtinti bendrijos pirmininkės L. G. ataskaitos apie 2016 m. bendrijos ūkinę veiklą; 3) nepatvirtinti bendrijos revizorės R. P. ataskaitos apie 2016 m. bendrijos finansinę veiklą; 4) atlikti 250-osios DNSB ūkinės-finansinės veiklos nepriklausomą auditą už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2017 m. imtinai (u- 6 metus); įpareigoti bendrijos narius R. A. ir susirinkimo pirmininką G. K. pasirinkti įmonę priklausomam auditui atlikti; po audito išvadų pateikimo bendrijos pirmininkę L. G. įpareigoti šaukti visuotinį bendrijos susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl bendrijos pirmininkės ir 5 valdybos narių tinkamumo eiti pareigas.
30. 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė L. G. ir 250-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, atstovaujama pirmininkės L. G., kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. K. prašydamos panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. pakartotinio susirinkimo sprendimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes jis yra pareikštas netinkamos ieškovės ir netinkam atsakovui, bei priteisė iš ieškovės L. G. atsakovo G. K. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens G. U. naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą 226,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Apeliantė L. G. su teismo sprendimu nesutinka, todėl apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
31. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai pavyzdžiui, ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.).
32. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje.
33. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra konstitucinė teisė, expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) išplaukianti iš Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiamas šios konstitucinės teisės absoliutumas ir universalumas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).
34. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra reglamentuota ir civilinio proceso įstatymo lygmeniu – CPK 5 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).
35. Kaip minėta pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškinys yra pareikštas netinkamos ieškovės (gyvenamųjų namų savininkų bendrijos). Apeliantė L. G. su tokiu teismo argumentu nesutinka ir nurodo, kad ji pateikė ieškinį siekdama apginti bendrijos interesus. Tokie apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes byloje susidaro situacija, kai daugiabučių namų savininkų bendrija ieškiniu prašo panaikinti daugiabučio namo savininkų bendrijos priimtus nutarimus. Tuo tarpu, DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato, kad teisę apskųsti visuotinio susirinkimo ir kitus patalpų savininkų sprendimus, turi bendrijų nariai, o ne pati bendrija. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog konkrečiu atveju bendrija (juridinis asmuo) neturi teisinio subjektiškumo reikšti atsakovui reikalavimo dėl bendrijos organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, todėl ji yra netinkama ieškovė byloje.
36. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškiniu prašomus panaikinti sprendimus priėmė daugiabučių namų bendrijos aukščiausias valdymo organas – susirinkimas. Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovu byloje yra nurodomas asmuo, kuris yra tik vienos iš narių įgaliotas atstovas (veikė narės interesais), o ne daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkas ar bendrijos narys. Apeliantės nuomone, būtent atsakovas G. K. yra trauktinas atsakovu byloje, todėl kad būtent dėl jo neteisėtų veiksmų, atnešant į susirinkimą pranešimus su bendrijos narių balsavimais, pakartotiniame susirinkime, susidarė kvorumas ir buvo neteisėtai priimti nutarimai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, nes byloje pareikštas reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakovu G. K., t. y. šiuo atveju atsakovas nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas subjektas. Kaip minėta ieškiniu prašoma panaikinti bendrijos susirinkimo nutarimus, tačiau juos panaikinus atsakovui tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, o taip pat ieškinys byloje negalėtų būti tenkinamas, nes jį patenkinus (panaikinus bendrijos susirinkimo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimus), jis sukeltų teisines pasekmes juridiniam asmeniui (bendrijai), kuris nėra įtrauktas byloje atsakovu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui ir pagrįstai byloje iš esmės nepasisakė dėl susirinkimo nutarimų teisėtumo.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1272/2001). Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007).
39. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo argumentus dėl jo dalyvavimo byloje atsakovu, 2018 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo posėdžio metu kėlė klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje. Teismas klausė ieškovų, ar jų nuomone G. K. yra vienintelis asmuo, kuris gali būti byloje traukiamas atsakovu, tačiau ieškovų atstovas teigė, kad byloje atsakovu traukiamas būtent G. K. ir savo nuomonės nepakeitė net atidėjus teismo posėdį bei teismui pasiūlius apsvarstyti šalių procesinių padėčių klausimą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teisme buvo realiai įgyvendinta ieškovo teisė byloje pakeisti netinkamą šalį tinkama.
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
41. Vadovaujanti CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
42. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovės L. G. atsakovo G. K. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens G. U. naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nurodo, kad tik prisijungė prie ieškinio, kurį pareiškė 250-oji bendrija, tačiau byla liečia visus bendrijos narius, todėl nėra teisinga situacija, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš ieškovės L. G.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu, nes bendrijos ieškinys, prie kurio prisidėjo L. G. buvo pareikštas atstovaujant būtent pačiai bendrijos pirmininkei L. G.. Byloje nėra duomenų, jog bendrija būtų priėmusi sprendimą įpareigoti bendrijos pirmininkę kreiptis į teismą. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bylinėjimosi išlaidų dengimas bendrijos narių sąskaita ir iš bendrijos biudžeto neatitiktų teisingumo bei protingumo principų.
43. Kita vertus, apeliantė teigia, kad yra pagrindas sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nes trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, palyginus su atsakovo advokato pateiktomis išlaidomis, atsižvelgiant į darbų apimtį. Konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo G. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, jog atsakovo ir trečiojo asmens atstovų honorarų dydžių palyginimas, siekiant parodyti, kad atsakovas už atsiliepimo ir atstovavimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose paslaugas sumokėjo mažiau negu trečiasis asmuo už atsiliepimo paruošimą ir atstovavimą viename posėdyje, yra netinkamas. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), o ne lyginti tarpusavyje prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžius. Kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo G. U., maksimalus rekomenduojamas dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą tuo metu buvo 2 316,75 Eur, kadangi trečiajam asmeniui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, tai minėta suma mažintina 20 proc. - maksimalus rekomenduojamas dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 1 853,40 Eur. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo pateikė prašymus priteisti daug mažesnes bylinėjimosi išlaidų sumas negu buvo galima maksimaliai reikalauti pagal rekomendacijas, o ieškovė nenurodė jokio teisinio pagrindo prašomas priteisti sumas sumažinti, todėl apeliantės prašymas sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą yra atmestinas kaip nepagrįstas.
44. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos sprendimui panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas ir teismų praktiką, todėl nustatęs, jog ieškinys yra pareikštas netinkamos ieškovės ir netinkamam atsakovui pagrįstai tokį ieškinį atmetė.
Dėl apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
45. Atsakovas prašo priteisti jam 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą už kurį sumokėta 2019 m. liepos 1 d. buvo 1 216,41 Eur, todėl darytina išvada, kad atsakovo prašoma priteisti suma neviršija rekomendacijose numatytos sumos ir atmetus apeliantės skundą yra pagrindas šią sumą priteisti atsakovo naudai iš apeliantės L. G..
46. Tretysis asmuo G. U. pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, jog sumokėjo 550 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rekomendacijose numatyta maksimali suma, kuri jai gali būti priteisiama yra 1 370,30 Eur, todėl darytina išvada, kad prašoma priteisti suma neviršija rekomendacijose numatytos maksimalios sumos ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, dokumento parengimo laiką priteisiama trečiojo asmens naudai iš apeliantės L. G..
47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tretieji asmenys A. A. V., R. A., D. B. ir D. S. taip pat prašo priteisti jiems išlaidas už atsiliepimo parengimą, tačiau jokių duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė. Be to, iš pateikto atsiliepimo nustatyta, kad tretieji asmenys rengdami atsiliepimą nebuvo atstovaujami advokato ar advokato padėjėjo, todėl trečiųjų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jų naudai yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 550 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.