Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1266-653/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-02
Bylos Nr.
2A-1266-653/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11892-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Atsakovas
UAB „G4S Lietuva“
Trečiasis asmuo
UAB „Toro servisas“
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1266-653/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11892-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.1, 121.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės,

rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ir atsakovo UAB „G4S Lietuva“ apeliacinius skundus dėl 2011-05-02 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1182-535/2011 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „G4S Lietuva“, kur trečiasis asmuo UAB „Toro servisas“, dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15748,48 Lt žalai atlyginti bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo nurodė, kad 2006 11 20 ADB „Reso Europa“, kurios teisių perėmėjas yra ieškovas, ir trečiasis asmuo sudarė įmonių turto draudimo sutartį. 2007 10 12 apie 7 val.10 min. aptikta, kad įsibrovus į Toro autoserviso patalpas, esančias Šilutės pl. 79/35, Klaipėda , buvo pavogtas ir sugadintas draudėjui priklausantis turtas. Dėl šio įvykio 2010 03 25 ieškovas, vadovaudamasis 2009 05 25 Klaipėdos m. apylinkės teismo sprendimu, išmokėjo trečiajam asmeniui 22132,11 Lt dydžio draudimo išmoką. 2007 10 12 įvykio metu apgadintas ir apvogtas patalpas saugojo UAB „Falc security“ (nuo 2007 12 22 UAB „G4S Lietuva“), sutartis 2002 11 04 Nr.TS04161. Ieškovas nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles pagal sutartį, nesilaikė sutarties 2.2.1p., 2.2.5p., 2.3p. reikalavimų. Klaipėdos m. apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1320-740/2009 nustatė, kad vagystės naktį – 2007 10 12 1val.5min. užfiksuotas pirmasis apsaugos suveikimo signalas, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad apie šį suveikimą saugos tarnyba būtų informavusi UAB ‚Prekybos namai Toro“ atstovus, taip pat nėra duomenų, kad saugos tarnyba realiai išnaudojo visas galimybes tinkamai informuoti UAB „Prekybos namai Toro“ atstovus apie signalizacijos suveikimą. Antrasis suveikimas nustatytas 2007 10 12 3val.43min. Apie šį suveikimą UAB „Prekybos namai Toro“ atstovas buvo informuotas , tačiau į objektą nevyko, nes jam apsaugos darbuotojai pranešė, jog suveikė signalizacija, tačiau jokių pažeidimų nėra, signalizacija atsistatė. Saugos tarnyba dėl antrojo suveikimo atvykusi prie objekto, jokių pažeidimų nenustatė, nors, kaip seka iš Klaipėdos m. 3PK 2008 01 21 rašto, buvo įsibrauta per langą, sugadinant lango rėmą. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo atvykus į objektą atidžiai apžiūrėti iš išorės objekto parametrą, todėl nepastebėjo, jog yra sugadintas lango rėmas ir per langą yra įsibrauta į saugomą objektą, nedelsiant nepranešė policijos pareigūnams apie įsilaužimą. Atsakovas nesaugojo įvykio vietos iki atvykstant trečiojo asmens atstovams, neišsiaiškino, dėl kokios priežasties suveikė signalizacija, išvyko iš objekto, palikęs jį nesaugomą. Atsakovas , pažeisdamas sutartyje numatytus savo įsipareigojimus, leido žalai atsirasti bei nesiėmė atitinkamų veiksmų galimai žalai sumažinti. Ieškovas su ieškiniu į teismą pirmą kartą kreipėsi dar 2010 10 11, t.y. teisę į teisminę gynybą realizavo nepraėjus 3 m. nuo vagystės dienos, 2010 10 29 ieškovas gavo 2010 10 22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, kaip paduotą netinkamo atstovo. Ieškovas nutarties neskundė, o dar kartą 2010 11 04 kreipėsi į teismą, kur ieškinys vėl nebuvo priimtas. 2010 11 22 paduotas ieškinys buvo priimtas ir nagrinėjamas teisme. Ieškovo atstovas nurodo, kad ieškinys paduotas, nepraleidus ieškinio senaties termino, tačiau jei teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti ir ieškinį tenkinti.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašydamas jį atmesti, be to prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovas paaiškino, kad žalą patyręs UAB „Toro servisas“ apie padarytą žalą sužinojo vagystės dieną, t.y. 2007 10 12, todėl ieškovas pareiškė ieškinį, praleidęs CK 6.125str.8d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Pirmasis apsaugos sistemos suveikimas vagystės dieną 2007 10 12 įvyko 1.5val. Su trečiuoju asmeniu kontaktiniais asmenimis susisiekti nepavyko, į skambutį nebuvo atsiliepta. Atsakovas, gavęs 1.05val apsaugos sistemos suveikimo signalą, atvyko prie objekto per 5min. ir iki 1.33val. vykdė objekto perimetro apžiūrą, tačiau objekto perimetro pažeidimų nenustatė. Šios aplinkybės konstatuotos ir Klaipėdos apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-1320-740/09. Antrą kartą suveikus apsaugos signalizacijai atsakovo darbuotojai nepastebėjo įsilaužimo požymių, nes jokių išorinių pažeidimų nebuvo matyti. Pagal sutarties 2.2.1p. atsakovas, suveikus apsaugos sistemai, turi pareigą apžiūrėti objekto perimetrą tik iš išorės. Į objekto vidų atsakovo darbuotojai patekti galėjo tik su trečiuoju asmeniu, kuris turėjo atvykti, tačiau tai padaryti atsisakė. Atsakovas nepažeidė savo pareigos informuoti apie įsilaužimo požymius policijos pareigūnus, nes nebuvo akivaizdžių įsilaužimo požymių. 2007 10 12 naktį atliktų objekto perimetro išorinių apžiūrų metu jokių objekto perimetro pažeidimų nustatyta nebuvo, o atsakovui išvykus iš įvykio vietos, objektas toliau buvo saugomas stebėjimo ir reagavimo režimu. Ieškovo prašomos priteisti žalos dydis nėra pagrįstas, nes dalis turto buvo surasta, kito turto likutinė vertė neatitinka ieškovo nurodytų sumų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2011-05-02 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2100 Lt už advokato pagalbą teisme.

Teismas nustatė, kad 2006 11 20 ADB „Reso Europa“ (nuo 2009 03 31 ADB „Reso Europa“ teisių ir pareigų perėmėjas yra AAS „Gjensidige Baltic“) ir UAB „Prekybos namai Toro“ ( nuo 2009 05 19 UAB „Toro servisas“) sudarė įmonių turto draudimo sutartį . 2007 10 12 apie 7 val. 10 min. aptikta, kad įsibrovus į trečiojo asmens patalpas, esančias Šilutės pl.79/35, Klaipėdoje, buvo pavogtas ir sugadintas draudėjui priklausantis turtas. Trečiasis asmuo 2007 10 12 pranešė apie įvykį ieškovui. Objektas buvo saugomas 2002 11 04 sutarties Nr.TS04161 pagrindu tarp trečiojo asmens ir atsakovo. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009 05 25 sprendimu (b.l.71-77) iš ieškovo trečiojo asmens naudai buvo priteista 22132,11Lt draudimo išmoka, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos apygardos teismas 2010 03 03 nutartimi paliko minėtą sprendimą iš esmės nepakeistą. Įvertinęs I. V. tarnybinio pranešimą, teismas nustatė, kad atsakovas buvo nuvykęs prie objekto, išorinių pažeidimų nebuvo, jis skambino atsakingam asmeniui, tačiau šis neatsiliepė, gavęs antrą iškvietimą išorinių objekto pažeidimų nenustatė, informavo trečiąjį asmenį apie apsaugos sistemos suveikimą, tačiau šis į objektą nevažiavo. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovas tinkamai vykdė sutarties 2.2.4 p. prisiimtą pareigą informuoti trečiąjį asmenį apie apsaugos sistemos suveikimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas taipogi nepažeidė sutarties 2.2.1p. nuostatų, nes, suveikus apsaugos sistemos signalui, atvyko prie objekto ir jį apžiūrėjo iš išorės, ką patvirtina objekte įrengtos apsaugos sistemos suveikimo signalų ataskaita (b.l.22-24). Atsakovas, suveikus apsaugos sistemai, turi pareigą apžiūrėti objekto perimetrą tik iš išorės, galimybę patikrinti objektą iš vidaus atsakovas turėtų tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo būtų atvykęs į objektą. Šiuo atveju trečiasis asmuo tą padaryti atsisakė. Atsakovo darbuotojai , nesant akivaizdžių įsilaužimo požymių (lango rėme buvo išgręžtos dvi mažos skylutės), neinformavo policijos pareigūnų apie įsilaužimą požymius. Akivaizdžių objekto perimetro pažeidimų nebuvo. Atsakovas nepažeidė ir sutarties 2.2.2p. bei 2.2.5p. nuostatų, nes objektas nebuvo paliktas visiškai nesaugomas, kadangi atsakovui išvykus iš įvykio vietos objektas toliau buvo saugomas stebėjimo ir reagavimo režimu. Teismas konstatavo, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio, be ko negali atsirasti civilinės atsakomybės teisiniai santykiai (CK6.245str.). Teismas, padarė išvadą, jog ieškovas praleido 3 m. ieškinio senaties terminą (CK1.127str., 1.125str.8d.) , tačiau šis tik virš 1mėn. terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių (buvo kreiptasi į teismą, atsisakyta priimti pareiškimą iki senaties termino), todėl šis terminas atnaujintinas (CK1.132str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį dėl ieškinio senaties atnaujinimo, konstatuojant, kad nėra svarbių priežasčių atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą.

Atsakovas nurodė, kad teismas sprendime nemotyvavo kuo remiantis padarė išvadą, kad ieškovo pateiktuose ieškinio išrašuose nurodyta šių dokumentų parengimo data ir kreipimosi į teismą data. Su antruoju ieškiniu ieškovas kreipėsi į teismą jau praleidus ieškinio senaties terminą. Ir trečiasis asmuo, ir ieškovas apie padarytą žalą sužinojo 2007-10-12, todėl nuo šios datos skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia, todėl pabaiga – 2010-10-12. Dėl to ir trečiąjį ieškinį ieškovas pateikė pavėluotai. Ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių ir paties ieškovo nerūpestingumo. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant bylą ieškovas laikėsi pozicijos, kad dėl ginčo įvykio kaltas pats trečiasis asmuo, o ne UAB „G4S Lietuva“, tačiau šiuo metu savo poziciją pakeitė kas įrodo ieškovo nesąžiningumą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Ieškovas nesiekė įgyvendinti savo teises per ieškinio senaties terminą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo teisėtus interesus, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog draudimo išmoka trečiajam asmeniui buvo išmokėta 2010-03-25. 2010-04-26 atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl išmokėtų sumų grąžinimo, o 2010-05-12 ieškovas gavo atsakovo raštą dėl atsisakymo patenkinti pretenziją. Ieškovo nuomonė ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2010-05-12, t.y. nuo sužinojimo apie pažeistą teisę. Pirmą kartą į teismą ieškovas kreipėsi 2010-10-11, t.y. nepraėjus trims metams nuo vagystės dienos. Jeigu laikyti, kad ieškinio senatis buvo praleista, tai praleista dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių, nes ieškovas tinkamai kreipės į teismą tinkamai, bet teismo nutarčių neskundė dėl ilgų apeliacinių skundų nagrinėjimo terminų. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ne iš draudimo teisinių santykių, o iš saugos sutarties netinkamo vykdymo, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas pakeitė savo poziciją.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, suveikus apsaugos signalizacijai, nenustatė jos suveikimo priežasties, neišnaudojo galimybių susisiekti su trečiuoju asmeniu; nepastebėjo įsilaužimo požymių ir dėl to nesaugojo objekto iki atvyks trečiasis asmuo, taip pat nepranešė policijai apie įsilaužimą. Antrą kartą suveikus signalizacijai, atsakovas vėl nenustatė suveikimo priežasties ir leido trečiajam asmeniu nevykti į objektą. Dėl to, kad įsilaužimas buvo įvykdytas lango rėme išgręžus skyles negali būti laikoma teisėtu pagrindu atleisti atsakovą nuo sutarties vykdymo. Atsakovo darbuotojas objektą apžiūrėjo neatidžiai, nes nepastebėjo akivaizdžių įsilaužimo požymių – išgręžtų skylių lango rėmė. Objekto stebėjimo ir reagavimo režimu saugojimo nebebuvo, nes judesio jutikliai buvo užklijuoti lipnia juosta. Atsakovui tinkamai vykdant sutarties pareigas, nusikaltimo vietoje buvę asmenys būtų pastebėti ir sulaikyti, o žala būtų mažesnė. Esant įtvirtintai kaltės prezumpcijai, ją paneigti turi atsakovas, o ne įrodinėti ieškovas. Atsakovas pažeidė LR Asmens ir turto saugos įstatymo 8 str. 2-4 d.d.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniuose sprendimuose užfiksuotos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje. Atsakovui pirmuoju atveju suveikus signalizacijai nepavyko susisiekti su trečiuoju asmeniu jo nurodytais telefonais, nes nebuvo atsakyta, todėl dėl to nėra kaltas atsakovas. Be to, neprisiskambinimo trečiajam asmeniui faktas jokios įtakos žalai atsirasti neturėjo, nes atsakovas nuvyko prie objekto ir vykdė perimetro apžiūrą. Kadangi objekto pažeidimai nebuvo nustatyti 03:43val., akivaizdu, kad jų nebuvo ir 01.05 val. Teismų sprendimais nustatyta, kad objekte suveikus signalizacijai ir apžiūrėjus apsaugos darbuotojams, jokių pažeidimų nebuvo, kad nėra įrodymų, jog dėl trečiojo asmens nevykimo į saugomą objektą objektas toliau būtų nesaugomas, todėl ieškovas šių faktų ginčyti nebegali. Trečiajam asmeniui neįvykdžius pareigos atvykti į objektą, atsakovas neturėjo galimybės pateikti į Objekto vidų ir nustatyti signalizacijos suveikimo priežastis. Ieškovas negrindė ieškinio aplinkybe, jog atsakovas pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 8 str. 2-4 d.d., todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas šiomis aplinkybėmis. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovo darbuotojas pranešė apie vagystę, todėl atsakovas minėtos teisės normos nepažeidė. Suveikus signalizacijai ir atsakovo atstovams atvykus į įvykio vietą, jokių pažeidimų objekte nustatyta nebuvo, todėl atsakovas neturėjo pareigos apsaugoti įvykio vietą, imtis priemonių liudytojams nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

Ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, todėl šioje byloje taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.). Ieškovas reikalauja žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, todėl draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą (CK 1.128 str.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apie draudiminį įvykį ieškovas sužinojo 2007-10-12, todėl būtent nuo šios datos skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Tai, kad vėliau tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo neturi įtakos ieškinio senaties termino trukmės nustatymui. Taigi, ieškinio senatis pasibaigė 2010-10-14 (CK 1.118 str. 1 d., 1.119 str.). Nagrinėjamas ieškinys pareikštas 2010-11-19 (b.l. 27), t.y. pasibaigus ieškinio senaties terminui. Iš LITEKO duomenų bei byloje esančių įrodymų (b.l. 87) matyti, kad ieškovo ieškinys dėl išmokėtų sumų grąžinimo teisme pirmą kartą buvo gautas 2010-10-12, t.y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui, bet 2010-10-22 teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškinį, kaip paduotą netinkamo atstovo (b.l. 88). Iš LITEKO duomenų matyti, kad nutartis buvo išsiųsta ieškovui 2010-10-26. 2010-11-08 (jau pasibaigus ieškinio senaties terminui) teisme 2010-11-08 buvo gautas analogiškas ieškinys, tačiau 2010-11-09 teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškinį, kaip paduotą netinkamo atstovo; teismas pažymėjo, kad nėra pateikti įgaliojimas ar įstatai, kuriuose būtų aptarta filialo teisė atstovauti AAS „Gjensidige Baltic“ (b.l. 90). Atsižvelgus į tai, kad ieškovas pirmą kartą (2010-10-12) laiku kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad tolesni ieškovo procesiniai veiksmai iš esmės yra susiję su ieškinio trūkumų (atstovo atstovavimo dokumentų pateikimu) šalinimu, kad ieškovas siekė operatyviai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kreipdamasis pakartotinai į pirmosios instancijos teismą, vengiant uždelsti proceso trukmę dėl nutarčių peržiūrėjimo apeliacine tvarka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas senaties termino praleidimo nežymią trukmę, pagrįstai taikė 1.131 str. 2 d. ir atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Tai, kad teismine tvarka buvo sprendžiamas kitas ginčas, kilęs iš draudimo teisinių santykių, kurioje AAS „Gjensidige Baltic“ nesutiko su UAB „Toro servisas“ pareikštu ieškiniu, neturi teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiamam senaties termino taikymo klausimui. Dėl minėtų motyvų apelianto atsakovo UAB „G4S Lietuva“ apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, atsiradusią žalą – turėjo įrodyti ieškovas. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, pažymėtina, jog Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato atsakyme (b.l. 26), kuriuo remiasi ieškovas, nėra nurodyta, jog į saugomą objektą buvo įsilaužtą sugadinus lango rėmą 01:05 val. 2007-10-12. Tokių aplinkybių nebuvo konstatuota ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-13-20-740/2009 (b.l. 71-82). Taigi, ieškovas neįrodė, jog jo minėti objekto perimetro pažeidimai realiai buvo atsakovo darbuotojams atvykus į saugomą objektą po signalizacijos suveikimo 01.05 val. ir 03.43 val., todėl vien dėl to ieškovo reikalavimai negalėjo būti tenkinami. Be to, net ir tuo atveju, jei tokie pažeidimai tuo metu buvo, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo nurodyti objekto pažeidimai (lango rėme išgręžtos dvi skylutės) nebūtų akivaizdūs pažeidimai, apie kuriuos pagal sutarties 2.2.4 p. atsakovas turėjo pareigą informuoti užsakovą. Pagal sutarties 2.2.1 p. atsakovas, suveikus signalizacijai, turėjo objektą apžiūrėti tik iš išorės. Kadangi trečiasis asmuo neatvyko į objektą, atsakovas nebuvo atsakingas ir neturėjo galimybės apžiūrėti objektą iš vidaus. Taigi, ieškovas neįrodė, kad atsakovas neatidžiai, nerūpestingai apžiūrėjo objektą, kad pažeidė sutarties sąlygas ir dėl to atsirado žala. Byloje įrodyta, kad atsakovas įvykdė prievolę susiekti su trečiuoju asmeniu jo nurodytu kontaktiniu numeriu, bet trečiasis asmuo neatsakė (b.l. 23, 25), pažeidus sutartyje 3.4.1 p. numatytą įsipareigojimą, todėl pagal CK 6.64 str. 3 d. atsakovas negali būti laikomas atsakingu už netinkamą pranešimą apie signalizacijos suveikimą. Apie antrąjį signalizacijos suveikimo faktą trečiasis asmuo žinojo, bet savo valia nusprendė nevykti į objektą, todėl ir šiuo atveju atsakovo veiksmai nepripažintini neteisėtais. Pagal sutarties 2.2.2 p. signalizacijos suveikimo priežastis nustatoma esant galimybei. Kadangi atsakovas apžiūrėjo objektą, nenustatė pažeidimų ir, kaip buvo minėta, byloje nėra įrodymų, kad tuo metu tokie pažeidimai buvo, todėl šios prievolės neįvykdymas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su atsiradusia žala bei nėra duomenų, kad buvo reali galimybė nustatyti signalizacijos suveikimo priežastį. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas, apžiūrėjęs objektą, paliko jį nesaugomą, nes objekto būklė buvo stebima stebėjimo ir reagavimo režimu. Tokio fakto nenustatė ir Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs c.b. Nr. 2-13-20-740/2009. Byloje nustatyta, kad apie vagystės įvykį policijai laiku pranešė saugos tarnyba (b.l. 74). Apeliantas grindžia skundą aplinkybėmis dėl LR Asmens ir turto saugos įstatymo pažeidimo, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jos neturi būti nagrinėjamos ir apeliacine tvarka (CPK 306 str. 2 d.). Papildomai pažymėtina, kad objekto apžiūros metu nenustačius pažeidimų, atsakovas neturėjo pareigos apsaugoti įvykio vietą, imtis priemonių liudytojams nustatyti bei vykdyti kitas LR Asmens ir turto saugos įstatymo 8 str. 3,4 p.p. numatytas funkcijas.

Nenustačius fakto dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, atsakovo kaltės klausimas nėra reikšmingas, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. taisykles. Įvertinus tai, kad byla nėra sudėtinga, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (2510,75 Lt – b.l. 154-162) viršija 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus maksimalius dydžius, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1000 Lt apeliacinėje instancijoje patirtų atstovavimo išlaidų, o kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d., bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

2011-05-02 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1182-535/2011 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakovo UAB „G4S Lietuva“ naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana ŽukauskienėVytautas Zelianka