Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. K. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo nagrinėti prašymą, suinteresuotas asmuo – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pastebi, kad UAB „Vinted“ yra didžiausia Europoje internetinė dėvėtų drabužių C2C prekyvietė. Teikdama tarpininkavimo paslaugas savo valdomoje elektroninėje prekyvietėje, UAB „Vinted“ veikia kaip verslininkas, kuris už tai gauna atlygį. Tiek vartotojams pirkėjams, tiek ir vartotojams pardavėjams savo valdomoje elektroninėje prekyvietėje UAB „Vinted“ teikia tokias paslaugas kaip prekių iškėlimas, prekių išsiuntimas, pirkėjo apsauga, pinigų pervedimas ir t. t., už kurias gauna atlygį įvairiomis formomis, ką patvirtina ir UAB „Vinted“ milijoninės pardavimo pajamos bei pelnas. Už tarpininkavimą visuose pareiškėjos pardavimuose UAB „Vinted“ gavo atlygį savo pačios nusistatyta forma, todėl atlygintinumo požymis neabejotinai yra. Be to, netgi pati UAB „Vinted“ pripažįsta šiuos santykius vartojimo santykiais, būtent Tarnybą nurodydama kaip galimą ginčų nagrinėjimo instituciją.

4. Taigi, Tarnybos išvada iš esmės prieštarauja tarp pareiškėjos ir UAB „Vinted“ atsiradusių santykių pobūdžiui, o atsisakymas nagrinėti prašymą, be kita ko, priimtas pažeidžiant ir įstatyme įtvirtintą vartotojų prašymų nagrinėjimo procedūrą bei terminus. Tarnybos išvada, kad šiuo atveju nėra vartojimo santykių ir UAB „Vinted“ nėra verslininkas, nes neva nėra atlygintinumo požymio, yra ne tik aiškiai nepagrįsta, bet stokoja net elementarios logikos. Skundžiamą sprendimą Tarnyba priėmė apskritai neįsigilinusi į ginčo esmę, ką patvirtina faktiniams duomenims prieštaraujančios Tarnybos nustatytos ginčo aplinkybės. Be to, pradėjusi prašymo nagrinėjimą, Tarnyba apskritai negalėjo atsisakyti jo nagrinėti, pasibaigus Įstatyme nustatytam terminui, tai yra, net po trijų mėnesių nuo prašymo pateikimo. Tarnyba atsisakė nagrinėti prašymą Įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kuris numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, kai vartotojo kreipimasis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ir trūkumai nepašalinami per vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą. Vieninteliai trūkumai, kuriuos buvo prašoma pašalinti, tai neatsidarantys prašymo priedai, kurie buvo papildomai įkelti per sistemą ir vėliau Tarnyba patvirtino, kad priedai atsidarė. Daugiau jokių trūkumų, įskaitant susijusių su ginčo pobūdžiu, ir jokių terminų papildomiems dokumentams pateikti nustatyta nebuvo. Todėl, Tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti prašymą pagal Įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 6 punktą, nenustačiusi nei trūkumų, nei termino jų pašalinimui. Kadangi ginčai su UAB „Vinted“, kaip pripažįsta ir pati šių paslaugų teikėja – UAB „Vinted“, yra vartojimo ginčai, kuriuos yra įgaliota nagrinėti Tarnyba, atitinkamai, Tarnybos sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą yra aiškiai nepagrįstas, todėl naikintinas.

7. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, pastebi, kad pagrindas panaikinti priimtą administracinį aktą yra galimas ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo, t. y., nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Tarnyba gauna daug vartotojų prašymų dėl ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka, todėl vartotojų prašymus nagrinėjantiems specialistams tenkantis darbo krūvis yra itin didelis, dėl ko sprendimo priėmimas atsisakyti nagrinėti ginčą užtruko. Šiuo atveju, termino praleidimas priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti ginčą, neturėjo jokios įtakos šio sprendimo objektyvumui ir pagrįstumui, Tarnybos priimtas Sprendimas atsisakyti nagrinėti ginčą, neturi būti naikinamas vien dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo.

8. Be to, priešingai nei teigia pareiškėja, Tarnyba pareiškėjos prašymą atsisakė nagrinėti dėl to, kaip minėta, jog tarp pareiškėjos ir UAB „Vinted“ kilęs ginčas nėra kilęs iš vartojimo teisinių santykių ir Tarnyba nėra įgaliota nagrinėti tokio pobūdžio ginčų. Sprendime pateikiant nuorodą į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 6 punktą buvo padaryta techninė klaida.

9. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, kad Tarnyba turėtų spręsti dėl UAB „Vinted“ veiklos tyrimo savo iniciatyva ir ginti viešą interesą, paaiškina, kad vartotojų kolektyviniai interesai ginami įgaliotam subjektui vartotojų vardu teismui pareiškus atstovaujamuosius ieškinius. Tarnyba įgaliota pareikšti atstovaujamuosius ieškinius tik dėl uždraudžiamųjų priemonių taikymo (verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo arba jų uždraudimo), kolektyvinio intereso gynimas inicijuojamas nustačius sistemingus vartotojų teisėtus bendruosius interesus pažeidžiančius veiksmus. Aptariamu atveju pareiškėja ginčija Tarnybos priimtą Sprendimą, kuriuo Tarnyba atsisakė nagrinėti tarp pareiškėjos ir UAB „Vinted“ kilusį ginčą, t. y. kaip matyti, šios bylos nagrinėjimo dalykas – Tarnybos priimto Sprendimo pagrįstumas, o ne Tarnybos (ne)veikimas vartotojų kolektyvinių interesų gynimo srityje, todėl aptariamu atveju pareiškėja išeina už šio ieškinio ribų, o šis pareiškėjos objektyviais įrodymais nepagrįstas teiginys negali būti laikomas teisiškai reikšmingu šios civilinės bylos nagrinėjimo kontekste, todėl Tarnyba plačiau dėl jo nepasisakys.

10. Apibendrinant, darytina išvada, jog Tarnybos Sprendimas, kuriuo Tarnyba atsisakė nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą ne teismo tvarka, yra surašytas visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas šiam individualiam atvejui reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai konstatavus, jog pareiškėjos ir UAB „Vinted“ nesieja vartojimo teisiniai santykiai. Todėl, Tarnybos nuomone, Tarnybos Sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

11. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 20 straipsnio 1 dalis numato, kad vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. Pagal VTAĮ nuostatas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektu taip pat yra suinteresuotas asmuo – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri dėl vartotojo pateikto prašymo gali priimti sprendimą, kuriuo ginčą išsprendžia iš esmės, taip pat gali atsisakyti nagrinėti ginčą. Tokią vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto teisę įtvirtina VTAĮ 23³ straipsnis, kuris numato, kad vartojimo ginčą nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, kai vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nurodyto vartojimo ginčo nagrinėjimas nepriskirtas ginčus nagrinėjančios institucijos kompetencijai.

12. Nagrinėjamu atveju vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos, t. y. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, skundžiamu procedūriniu sprendimu ginčo santykius įvertino kaip neturinčius vartojimo santykių požymių, todėl atsisakė nagrinėti ginčą. Tarnyba Sprendime nurodė, jog į vartojimo santykių sritį nepatenkantys bendrieji civiliniai teisiniai ginčai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo spręstini derybų būdu, o neišsprendus jų taikiai, jie nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

13. Vadovaujantis VTAĮ 29 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 7 d. Tarnybai pateikė prašymą (reg. Nr. 7G-8378) dėl UAB „Vinted“ veiksmų galimai pažeidžiančių pareiškėjos teises, t. y. dėl UAB „Vinted“ reikalavimo pateikti asmens dokumentą tais atvejais, kai asmuo viršija 1 000 Eur mokėjimų limitą arba atlieka neteisėtus veiksmus bei, dėl 51,71 Eur sulaikytos sumos išmokėjimo. Tarnyba pareiškėjos prašymo dalį, susijusią su asmens duomenų pateikimo pagrįstumu, pagal kompetenciją perdavė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Inspekcija atsisakė nagrinėti skundą, nes asmens duomenų UAB „Vinted“ pareiškėja nepateikė. 2024 m. lapkričio 7 d. Tarnyba, vadovaudamasi VTAĮ 23³ straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymą nagrinėti atsisakė, nes ginčas nėra kilęs iš vartojimo santykių, UAB „Vinted“ nėra laikoma verslininku šiuo konkrečiu atveju ir jai nekyla pareigų, kurios būdingos verslininkui sudarius vartojimo sutartis. Sprendime pateikiant nuorodą į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 6 punktą buvo padaryta techninė klaida.

15. Pareiškėja nesutinka su Vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtu procedūriniu sprendimu. Pareiškėjos manymu, tarp pareiškėjos ir UAB „Vinted“ kilęs ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, prašo panaikinti ir įpareigoti Tarnybą nagrinėti pareiškėjos prašymą. Taip pat, pareiškėjos manymu, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo priimti Sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą dar ir dėl to, kad Tarnyba Sprendimą priėmė pasibaigus VTAĮ 23² straipsnio 2 dalyje įtvirtintam terminui. Teismo vertinimu, sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais nėra teisinio pagrindo.

16. Vadovaujantis VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2 ir 3 dalys). Savo esme analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos įtvirtintos ir VTAĮ 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse.

18. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) ir nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą; 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-242-684/2020 29 punktą). Kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį, minėta, svarbios abi sutartinių santykių šalys, todėl visais atvejais kartu su vartotoju būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį – verslininką (prekių ar paslaugų pardavėją (tiekėją). Verslininko kaip ir vartotojo sąvoka yra autonominė ES teisės sąvoka, kurią reikia aiškinti vienodai Sąjungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiškinimui ir taikymui yra aktuali ESTT praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 36, 37 punktai).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja negali atgauti pinigų už parduotus daiktus dėl to, kad nepateikė UAB „Vinted“ mokėjimo partnerio Adyen reikalaujamų asmens duomenų (tapatybės kortelės arba vairuotojo pažymėjimo). Vadovaujantis UAB „Vinted“ bendrosiomis taisyklėmis ir pagalbos centro pateiktais išaiškinimais, Vinted piniginė yra mokėjimo paslauga, kurią gali teikti vienas iš nurodytų reguliuojamų trečiųjų šalių mokėjimo paslaugų teikėjų. 2024 m. rugsėjo 26 d. UAB „Vinted“ elektroniniu paštu pateikė Tarnybai paaiškinimus, kad šiuo atveju pareiškėjai apdoroja mokėjimus ir pasiūlo Vinted piniginės paslaugą Adyen N.V., Nyderlanduose licencijuotas bankas, t. y. būtent šis mokėjimo paslaugų teikėjas tvarko pareiškėjos mokėjimus Vinted platformoje, bei nustato taisykles, kurių pagrindu prašo atlikti tapatybės patvirtinimą. Taigi, pagrindinis ginčas yra dėl mokėjimų apdorojimo paslaugų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Tarnybos pozicija, kad, šiuo atveju pareiškėja iš UAB „Vinted“ konkrečių paslaugų neužsisakė, tarp šalių šio ginčo kontekste nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai, todėl Tarnyba turėjo pagrindą atsisakyti nagrinėti tokį ginčą, kuris nepriskirtas šios institucijos kompetencijai.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad Tarnyba pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos skundo iš esmės, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo.

21. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

22. Pažymėtina, kad pareiškimo atmetimas neužkerta kelio pareiškėjai pažeistas teises ginti teismine tvarka CPK nustatyta tvarka reiškiant ieškinį dėl ginčo esmės (VTAĮ 29 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579–582 straipsniais, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos M. J. K. skundo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo nagrinėti prašymą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.